| Marius Naruševičius | 2017 m. rugsėjo 1 d. 14:37 |
Jubiliejų sutiko dainomis
"Tais laikais nebuvo jokių fifų, mes visą širdį įdėdavome į rankinį", - kalbėjo 90-metį švenčianti Fausta Bružaitė-Bimbienė.
Ketvirtadienio popietę Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) netrūko gėlės ir sveikinimuose. Čia beveik pusšimtis Lietuvos sporto visuomenės atstovų susirinko pasveikinti legendinės rankinio trenerės, krepšininkės ir lengvaatletės Faustos Bimbienės. Jai rugpjūčio 23 d. suėjo 90 metų.
„Tiek žmonių pas mus departamente susirenka, tik kai vyksta kokie nors iškilmingi apdovanojimai ar sutikimai. O čia – tik vieno žmogaus jubiliejus. Šitas susirinkusiųjų būrys parodo, koks iškilus žmogus yra ponia Fausta“, - teigė KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.
Ir vos tik renginį pradėjo vesti Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius Povilas Karoblis, jį nutraukė pati jubiliatė ir pati pradėjo renginį nuo sveikinimų. Puokštę gėlių ji įteikė krepšinio treneriui ir pedagogui Algimantui Šatui, prieš metus atšventusiam savo 70-metį. „Anksčiau nebuvo progos“, - juokavo F. Bimbienė.
„Fausta ir Vytautas Bimbos sukūrė Lietuvos rankinio ir krepšinio mokyklas, pramynė savo sunkiu darbu neužželiantį taką. Jiems buvo nepaprastai sunku, nes teko peržengti ir visus autoritarinės valstybės barjerus, ir įveikti milžinišką konkurenciją“, - drąsiai rėžė profesorius P. Karoblis.
Jis taip pat ir visiems susirinkusiems perskaitė paties surinktą F. Bimbienės biografiją, paremtą jos pačios pasakojimais laikraščiui „Sportas“.
Renginio metu jubiliatę sveikino visas būrys sporto visuomenės atstovų. Jai buvo įteikti aukščiausio laipsnio apdovanojimai už nuopelnus Lietuvos rankiniui, už nuopelnus Lietuvos lengvajai atletikai, aukščiausio laipsnio Olimpinės akademijos apdovanojimą įteikė ir Artūras Poviliūnas. KKSD vadovas E. Urbanavičius įteikė antrojo laipsnio apdovanojimą už nuopelnus Lietuvos sportui.
Po visų apdovanojimų kalbą sakęs Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ generalinis sekretorius Vytas Nėnius juokavo: „Įdomu, iš kur jūs trauksite apdovanojimus per 100 metų jubiliejų?“
Tačiau daugiausiai ovacijų už sveikinimo kalbą sulaukė Kauno „Žalgirio“ rankininkės, kurios, vadovaujamos F. Bimbienės, prieš 50 ir 49 metus iškovojo Europos taurę. 8 komandos žaidėjos vietoje ilgų kalbų atliko savo klubo himną, prie kurio prisijungė ir jubiliatė.
„Mes esam „Žalgirio“ nariai, mes esam „Žalgirio“ nariai. Mes žaidžiame, kovojame ir pergales skaičiuojame. Nebijom nieko mes tikrai, nebijom nieko mes tikrai. Mes žaidžiame, kovojame, su taure parvažiavome“, - skambėjo KKSD konferencijų salėje.
„Susirgsiu aš dabar džiaugsmo liga. Tiek gražių žodžių prisiklausiau per dieną. Žinote, nebūtų mano merginų auklėtinių, nebūtų ir manęs. Tik jų dėka pavyko iškovoti tas pergales, - kukliai kalbėjo F. Bimbienė. - Tais laikais nebuvo jokių fifų, mes visą širdį įdėdavome į rankinį. Žaidžiant Kauno sporto halėje nebuvo karšto vandens, žiemą po treniruočių prausiantis pečiai apšerkšnodavo. Negaudavome už tai nė cento – moterys iš vieno darbo į kitą, po to į troleibusą ir į treniruotę“.
F. Bružaitė – Bimbienė gimė 1927 metų rugpjūčio 23-iąją Kaune. 1947-56 metais ji buvo Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės narė, Lietuvos penkiakovės (1948) ir 200 m bėgimo (1951) vicečempionė, estafečių 4× 100 m ir 400 + 300 + 200 + 100 m bėgimo Lietuvos rekordininkė (1951). 5 k. (1949-51, 1953-54) Lietuvos krepšinio čempionė, 1950-55 Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėja: žaidė 36 rungtynes, pelnė 290 taškų. 1956-63 Lietuvos, 1957-63 SSRS rankinio rinktinių žaidėja. 2 k. (1957, 1960) SSRS rankinio (11 × 11) čempionė, SSRS čempionato sidabro (1958, 1961) ir bronzos (1959, 1962) medalių laimėtoja (su Kauno Žalgirio komanda). 1962-69 metais buvo Kauno „Žalgirio“ rankinio komandos vyr. tr., Jos treniruojama Kauno „Žalgirio“ moterų rankinio komanda SSRS čempionatuose laimėjo aukso (1967, 1968), sidabro (1963, 1965), bronzos (1959, 1962, 1964) medalius, Europos čempionų taurę (1967, 1968).
„Tiek žmonių pas mus departamente susirenka, tik kai vyksta kokie nors iškilmingi apdovanojimai ar sutikimai. O čia – tik vieno žmogaus jubiliejus. Šitas susirinkusiųjų būrys parodo, koks iškilus žmogus yra ponia Fausta“, - teigė KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.
Ir vos tik renginį pradėjo vesti Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius Povilas Karoblis, jį nutraukė pati jubiliatė ir pati pradėjo renginį nuo sveikinimų. Puokštę gėlių ji įteikė krepšinio treneriui ir pedagogui Algimantui Šatui, prieš metus atšventusiam savo 70-metį. „Anksčiau nebuvo progos“, - juokavo F. Bimbienė.
„Fausta ir Vytautas Bimbos sukūrė Lietuvos rankinio ir krepšinio mokyklas, pramynė savo sunkiu darbu neužželiantį taką. Jiems buvo nepaprastai sunku, nes teko peržengti ir visus autoritarinės valstybės barjerus, ir įveikti milžinišką konkurenciją“, - drąsiai rėžė profesorius P. Karoblis.
Jis taip pat ir visiems susirinkusiems perskaitė paties surinktą F. Bimbienės biografiją, paremtą jos pačios pasakojimais laikraščiui „Sportas“.
Renginio metu jubiliatę sveikino visas būrys sporto visuomenės atstovų. Jai buvo įteikti aukščiausio laipsnio apdovanojimai už nuopelnus Lietuvos rankiniui, už nuopelnus Lietuvos lengvajai atletikai, aukščiausio laipsnio Olimpinės akademijos apdovanojimą įteikė ir Artūras Poviliūnas. KKSD vadovas E. Urbanavičius įteikė antrojo laipsnio apdovanojimą už nuopelnus Lietuvos sportui.
Po visų apdovanojimų kalbą sakęs Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ generalinis sekretorius Vytas Nėnius juokavo: „Įdomu, iš kur jūs trauksite apdovanojimus per 100 metų jubiliejų?“
Tačiau daugiausiai ovacijų už sveikinimo kalbą sulaukė Kauno „Žalgirio“ rankininkės, kurios, vadovaujamos F. Bimbienės, prieš 50 ir 49 metus iškovojo Europos taurę. 8 komandos žaidėjos vietoje ilgų kalbų atliko savo klubo himną, prie kurio prisijungė ir jubiliatė.
„Mes esam „Žalgirio“ nariai, mes esam „Žalgirio“ nariai. Mes žaidžiame, kovojame ir pergales skaičiuojame. Nebijom nieko mes tikrai, nebijom nieko mes tikrai. Mes žaidžiame, kovojame, su taure parvažiavome“, - skambėjo KKSD konferencijų salėje.
„Susirgsiu aš dabar džiaugsmo liga. Tiek gražių žodžių prisiklausiau per dieną. Žinote, nebūtų mano merginų auklėtinių, nebūtų ir manęs. Tik jų dėka pavyko iškovoti tas pergales, - kukliai kalbėjo F. Bimbienė. - Tais laikais nebuvo jokių fifų, mes visą širdį įdėdavome į rankinį. Žaidžiant Kauno sporto halėje nebuvo karšto vandens, žiemą po treniruočių prausiantis pečiai apšerkšnodavo. Negaudavome už tai nė cento – moterys iš vieno darbo į kitą, po to į troleibusą ir į treniruotę“.
F. Bružaitė – Bimbienė gimė 1927 metų rugpjūčio 23-iąją Kaune. 1947-56 metais ji buvo Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės narė, Lietuvos penkiakovės (1948) ir 200 m bėgimo (1951) vicečempionė, estafečių 4× 100 m ir 400 + 300 + 200 + 100 m bėgimo Lietuvos rekordininkė (1951). 5 k. (1949-51, 1953-54) Lietuvos krepšinio čempionė, 1950-55 Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėja: žaidė 36 rungtynes, pelnė 290 taškų. 1956-63 Lietuvos, 1957-63 SSRS rankinio rinktinių žaidėja. 2 k. (1957, 1960) SSRS rankinio (11 × 11) čempionė, SSRS čempionato sidabro (1958, 1961) ir bronzos (1959, 1962) medalių laimėtoja (su Kauno Žalgirio komanda). 1962-69 metais buvo Kauno „Žalgirio“ rankinio komandos vyr. tr., Jos treniruojama Kauno „Žalgirio“ moterų rankinio komanda SSRS čempionatuose laimėjo aukso (1967, 1968), sidabro (1963, 1965), bronzos (1959, 1962, 1964) medalius, Europos čempionų taurę (1967, 1968).