Mūru stojo už Lietuvos vardą

„Aš iki šiol sportuoju. Ir visur gyvenime man sportas padėdavo. Dėl jo aš galėdavau išlaikyti labai didelius krūvius“, – sako 70-ies metų jubiliejų rugpjūčio 17 d. paminėjęs Semionas Finkelšteinas. Buvęs lengvaatletis, dabar Lietuvos žydų sporto klubo „Makabi“ pirmininkas.

S. Finkelšteinas gimė 1947 m. Vilniuje. Mokydamasis 23-ioje vidurinėje mokykloje pradėjo sportuoti. Vaikiną paviliojo lengvoji atletika, kurią jis lankė pas trenerį Janą Gadovičių kartu su vėliau Europos čempionais tapusiais Vilhelmina Bardauskiene, Kęstučiu Šapka, kitais būsimais garsiais sportininkais.
 

„Tai puikus treneris. Aš iš jo labai daug išmokau. Ir man vėliau gyvenime daug davė tai, kad sportavau. Labai mane užgrūdino. Krūviai buvo didžiuliai, kone beprotiški. Tai buvo itin rimtas treneris, mes ne tik treniravomės, mes rašėme dienoraščius, skaitėme tuometį žurnalą rusų kalba „Liogkaja Atletika“, buvo teorinės pratybos, bandėme įsigilinti į treniruočių metodikas. Aš šiek tiek į tolį šokinėjau, kartais 400 m bėgdavau, bet pagrindinė mano rungtis buvo sprintas, buvau „Dinamo“ draugijos ir Lietuvos jaunių rinktinių narys“, – pasakoja S. Finkelšteinas.

Aukšto meistriškumo siekti jis nustojo po gautos rimtos traumos. Bet paties sporto nemetė.

„Vadovavau bėgimo mėgėjų klubui „Sigma“, buvau jo pirmininkas. Devynerius metus jis buvo laikomas geriausiu Lietuvoje bėgimo klubu. Bėgiojome įvairiuose Lietuvos miesteliuose, dalyvaudavome buvusio lengvaatlečio ir „Žalgirio“ stadiono direktoriaus Jono Grigo inicijuotame Naujametiniame bėgime Vilniuje. Esu penkis kartus apibėgęs Elektrėnų marias“, – tvirtina pašnekovas.

Dabar S. Finkelšteinas bėgioja mažiau. Bet neretai renkasi dviratį arba slides.

Lietuvos tautinio atgimimo, Sąjūdžio, kovos už Nepriklausomybės pripažinimą laikai – naujas S. Finkelšteino gyvenimo etapas. 1988 m. jis dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atkuriamajame suvažiavime, dar po kelių mėnesių – atkuriant Lietuvos žydų klubą „Makabi“, buvo išrinktas jo vadovu. Ir šias pareigas užima iki šiol.
 

„Tada dar buvo daug gyvų žmonių, pamenančių prieškarinį „Makabi“. Tokių, kaip sporto žurnalistas Saliamonas Vaintraubas. Daug jo idėjų mes išsaugojome. „Makabi“ atkuriamasis suvažiavimas vyko 1989 m. sausio 9 dieną. Tada buvo Atgimimo laikai, tautinis pakilimas. Apie 400 žmonių susirinko „Sigmos“ salėje. Kalbėjo Grigorijus Kanovičius, Emanuelis Zingeris. Daug „Makabi“ padėjo LTOK generalinis sekretorius Petras Statuta“, – prisimena S. Finkelšteinas.

Tais pačiais 1989 m. Lietuvos „Makabi“ sportininkų delegacija sugebėjo dalyvauti Izraelyje vykusioje viso pasaulio žydų sporto šventėje makabiadoje. Lietuvos delegacija buvo vienintelė iš visos tuometės SSRS ir pirmoji, atvykusi iš SSRS nuo dviejų šalių diplomatinių santykių nutraukimo 1967 metais.

Iš viso buvusio socialistinio bloko į Izraelį nuvykti, be Lietuvos sportininkų, sugebėjo tik makabiečiai iš Vengrijos.

Nors, valdant Michailui Gorbačiovui, SSRS ir Izraelio santykiai jau šiltėjo, Lietuvos žydų delegacijos pasirodymas makabiadoje sovietų valdžiai ir KGB labai netiko. Kai Vilniaus makabiečiai jau suderino visas detales ir, nusipirkę bilietus skrydžiui iš Maskvos į Tel Avivą, laukė išvykimo datos, atskriejo nedžiugi žinia iš SSRS skrydžių bendrovės „Aeroflot“.
 

„Likus iki skrydžio aštuonioms dienoms, aš gaunu žinią, kad mūsų bilietus anuliavo. Be jokių paaiškinimų. Aišku, jei tie, kas stengėsi, kad mes niekur neišvažiuotume, būtų padarę protingiau – bilietus anuliuotų paskutinę akimirką, niekur ir nebūtume išvykę. Bet mus šefavo Europos „Makabi“ pirmininkas Michaelis Grunas ir kanadietis Sydney’is Grinbergas. Kai tik jie sužinojo apie mūsų nelaimę, iškart susisiekė su pasauline organizacija „Makabi“ ir sugebėjo nupirkti mums bilietus iš Varšuvos. Teko tik nusisamdyti du autobusus į šį miestą, nes tais laikais Lietuvoje nebuvo tokių autobusų, kurių vienas galėtų vežti 59 keleivius. Vis dėlto bijojau, kad mus prie sienos vis tiek sustabdys. Nesustabdė. Matyt, tuo metu KGB turėjo didesnių galvos skausmų nei Lietuvos žydų sportininkų delegacija. Nors tada tuo, kad pavyko pervažiuoti sieną, tikrai stebėjausi. Pamenu, gerokai visus prigąsdinau, kad, neduok Dieve, neimtų kokios nors kontrabandos, neleidžiamų daiktų. Nes tokiu atveju autobusą nuo sienos grąžindavo“, – pasakoja S. Finkelšteinas.

Kartu su klubo „Makabi“ delegacija į Izraelį išskrido ir LTOK generalinis sekretorius P. Statuta. Anot S. Finkelšteino, jis labai daug patarė ir padėjo, sprendžiant Lietuvos delegacijos problemas vietoje. O jų būta. 

„Mes pareiškėme, kad per makabiados atidarymą norime eiti su trimis vėliavomis: Sovietų Sąjungos (nes be jos eiti niekas nebūtų leidęs), Lietuvos ir mūsų „Makabi“ draugijos. Ir su dviem vienodo dydžio užrašais ant pristatomosios lentelės: USSR ir Lithuania.

Tais laikais dar būdavo atidarymo generalinė repeticija. Per ją mums davė lentelę su didžiuliu užrašu USSR, o Lithuania vos matėsi. Diktorius pranešė, kad įžengė Sovietų Sąjungos delegacija ir paleido ar tai „Kazačiok“, ar tai „častuškų“ muziką. Stadione – nė vienos Lietuvos vėliavos, nors mes patys jas penkias atsivežėme.

Atidarymo dienos 8 val. ryto aš jau sėdžiu prie makabiados organizacinio komiteto pirmininko kabineto. Sakau jam – mes nedalyvausime atidaryme ir pakomentavau, kodėl. Bandžiau paaiškinti, kas yra Sąjūdis, kad Lietuva siekia nepriklausomybės. Tada manęs nelabai suprato. Tik tiek, kad mums čia atvykti padėjo Sąjūdis, ir turi būti Lietuvos vėliavos, kita muzika. Manęs paprašė šiek tiek palaukti. Iš tiesų jiems buvo labai svarbu, kad mes dalyvautume, bet taip pat labai svarbu nesugadinti santykių su rusais. Dabar galiu prisipažinti, kad nežinojau, ar aš būčiau paveikęs delegaciją. Taip, pagrindiniai žmonės buvome susitarę: arba taip, arba neiname, bet su visais žmonėmis dar nebuvom kalbėję. O žmonių ten buvo visokių.“

Viskas baigėsi tuo, kad delegacijos pristatymo lentelė buvo tokia, kokios pageidavo Lietuvos pasiuntiniai, vėliavos atsirado, pranešėjas pranešė, kad eina Lietuvos atstovai. Tik muzika buvo paleista rusiška. Visą įrašą paskutiniu momentu izraeliečiai karpyti atsisakė“, – prisimena S. Finkelšteinas.

Sporto organizacijose S. Finkelšteinas ėjo ir eina tik visuomenines pareigas. Pinigus jis uždirba iš verslo.

„Makabi“ vadovas 1970 m. baigė Vilniaus universitetą. Dirbo Valstybinio plano komiteto ekonomistu, Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos „Sigma“ inžinieriumi, ekonomistu, skyriaus vadovu, prekybos namų „Inoveca“ generaliniu direktoriumi, Širdies chirurgijos centro rinkodaros direktoriumi. Šiuo metu yra šiuolaikinės ortopedijos centro „Idemus“ vadovas.

Už savo veiklą sporto srityje S. Finkelšteinas yra apdovanotas medaliais „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, KKSD Sporto garbės komandoro ženklu, LTOK Olimpine žvaigžde.

 

 

Lietuvos atstovai 1989 m. makabiados atidaryme.

Asmeninio albumo nuotr.

„Makabi“ pirmininkas S. Finkelšteinas.