Taisyklių pakeitimai, apie kuriuos neseniai paskelbė Tarptautinė imtynių federacija, suteiks imtynininkams daugiau galimybių, bet kartu ir išbandymų.
Olimpinės sporto šakos neriasi iš kailio, kad įtiktų žiūrovams, televizijoms ir Tarptautiniam olimpiniam komitetui. Kitaip tariant, ieškodamos patraukliausios formos jos siekia išsaugoti savo olimpinį statusą. Todėl po kiekvienų olimpinių žaidynių ne viena jų skelbia apie vienokius ar kitokius pasikeitimus. Apie priimtus pokyčius neseniai pranešė ir Tarptautinė imtynių federacija. Kokie jie bus ir kaip tai atsilieps Lietuvos graikų-romėnų imtynininkams, LTOK žurnalas „Olimpinė panorama“ kalbasi su Lietuvos rinktinės vyriausiuoju treneriu Mindaugu Ežerskiu.
Pradėkime nuo to, kad iki dešimties daugėja svorio kategorijų (iki šiol buvo šešios olimpinės ir dvi neolimpinės). Ką tai duos?
Varžybose galės dalyvauti daugiau sportininkų, nes visose oficialiose varžybose šaliai atstovauja tik po vieną žmogų. Tad, pavyzdžiui, jeigu mes turime du lygiaverčius vienos svorio kategorijos sportininkus, galime bandyti juos išskirstyti į greta esančias kategorijas.
Nuo senų laikų buvo dešimt svorio kategorijų, paskui jų sumažino, konkurencija tapo labai didelė. Gerai, mes, lietuviai, turime po du lygiaverčius vienos svorio kategorijos sportininkus, o tokia Rusija, Iranas – po dešimt žmonių į vieną svorį. Kad duotų daugiau šansų imtynininkams, grįžtama prie dešimties kategorijų.
Ar Lietuvai šie pokyčiai į naudą?
Kai kuriose svorio kategorijose – taip. Pavyzdžiui, Edgaras Venckaitis ir Kristupas Šleiva yra vienos svorio kategorijos – iki 66 kg atstovai, 98 kg svorio kategorijoje turime Vilių Laurinaitį ir jaunąjį Romą Fridriką. Tad visus juos bus galima išskirstyti – vieną į didesnį svorį, kitą į mažesnį. Tik, aišku, olimpinės svorio kategorijos lieka tos pačios šešios.
Su sportininkais apie šiuos pasikeitimus dar nešnekėjome – kol kas viską paliekame taip, kaip yra, nes kaip tik šį savaitgalį (rugsėjo 20–23 d.) vyks pasaulio kariškių čempionatas, kuriame dalyvauja visa mūsų rinktinė. O kadangi rinktinė jauna, lapkričio pabaigoje dar vyksime į pasaulio jaunimo iki 23 m. čempionatą. Tad pirmiausia pabaigsime sezoną, o paskui jau pradėsime galvoti apie kitą, kada ir įsigalios naujosios svorio kategorijos.
Kas imtynininkui lengviau – numesti ar prisiauginti svorio?
Ir tas, ir tas nelengva. Vieniems svoris neauga iš viso, kiti sunkiai meta – reikia žiūrėti pagal žmogų. Manau, lengviau prisiauginti svorio, tik tas svoris turi būti ne riebalų sąskaita, o raumenų.
Svorio kategorijų padaugėjo, bet olimpinės liko tos pačios šešios. Vadinasi, olimpinė atranka bus dar aršesnė?
Taip, žinoma. Dar viena bloga naujiena, kad iki šiol visose olimpinėse žaidynėse vienoje svorio kategorijoje būdavo po 18–19 imtynininkų. Neseniai, prieš du mėnesius, sužinojome, kad jų skaičius sumažintas iki 16. Taigi dabar bus po 16 kiekvienos svorio kategorijos imtynininkų, tai reiškia, kad atimamos trys vietos. Todėl atranka bus nežmoniška, bus sunku, bet tam ir ruošiamės. Olimpinė atranka prasidės iki žaidynių likus metams – 2019 m. pasaulio čempionate vyks pagrindinė atranka, o 2020 m. bus dar keli atrankos turnyrai. Šaliai olimpinėse žaidynėse vienoje svorio kategorijoje gali atstovauti tik vienas sportininkas.
Kitas pakeitimas, kad varžybos nuo kitų metų vyks dvi dienas. Ką tai reiškia imtynininkui?
Tai viską sunkina. Logiškai galvojant, atrodo, kad dvi dienos turėtų palengvinti varžybas, nes dabar per vieną dieną būna ir šešios kovos. Per penktą ar šeštą kovą sportininkas būna labai pavargęs, sunku kažko iš jo reikalauti. Tad galvojant apie tai, nauja tvarka gal ir nieko. Bet blogumas tas, kad abi dienas teks svertis. Pasisvėrus pirmą dieną reikės imtyniauti, o kitą rytą ir vėl svertis. Tai kelia nerimą – bus sunku. Kai svėrimas numatytas ryte, gal vakare reikės pabėgioti ar anksti atsikėlus svorį mesti? Dviprasmiška situacija: dvi dienos gal ir neblogai, bet abu rytus svarstyklės – blogai. Dabar sportininkas sveriamas vieną kartą varžybų išvakarėse – kitą dieną jis gali sverti kiek nori. Tad sportininkas, numetęs 5–6 kg, per naktį spėja kažkiek atsigauti. Pagal naujas taisykles svėrimas vyks bemaž prieš varžybas – tas man labai nepatinka. Tai paprasčiausias organizmo alinimas.
Dar vienas niuansas – per varžybas grįžtama prie veiksmų parteryje.
Bus taip pat, kaip buvo per Rio olimpines žaidynes. Jeigu imtynininkas pasyvus, jį stato į parterį. Bus galima atlikti daugiau veiksmų. Po Rio žaidynių buvo padarę tik stovėseną, todėl jaunių varžybose dar tų veiksmų yra, bet suaugę imtynininkai yra patyrę, išmokę gynybos, kontratakuoti, todėl veiksmų stovėsenoje labai mažai. Sugrįžus į parterį bus daugiau veiksmų, bus gražesnės imtynės. Sprendimas pabandyti vieną sezoną be parterio nieko gero nedavė suaugusiųjų imtynėms, dėl to grąžino senąją tvarką.
Teisėjavimas – ar čia kas nors keičiasi?
Niekas per daug nesikeičia. Norėtųsi, kad teisėjai būtų objektyvesni, truputį sąžiningesni. Bet ant imtynių kilimo teisėjauja žmogus, o ne sekundometras, todėl subjektyvumo yra. Vienam atrodo vienaip, kitam – kitaip. Norėtųsi palinkėti daugiau profesionalumo. Yra tikrai gerų teisėjų, bet yra ir tokių, kurių sprendimai sukelia smarkių abejonių.
Po Rio žaidynių sportinę karjerą baigė abu olimpiniai prizininkai – Mindaugas Mizgaitis ir Aleksandras Kazakevičius, rinktinė smarkiai atsinaujino.
Normalu, kiekvienas pasirenka savo kelią. Dalyvauti varžybose yra lengviausia – labai sunku joms ruoštis. Tad sportininkai dėl vienokių ar kitokių priežasčių, gal dėl motyvacijos stokos nusprendė pasitraukti. Gal norėtųsi, kad jie tą būtų padarę vėliau (pavyzdžiui, aš pasitraukiau būdamas 35-erių) – dar būtų truputį pasportavę, palaikę meistriškumą, tada nebūtų tokios skausmingos kartų kartos. Bet jie taip nusprendė. Iš vyresniųjų beliko vienas E.Venckaitis.
Ko galime tikėtis iš jaunimo? Ar jie sugebės pelnyti kelialapius į Tokiją, ar Japonijos sostinėje jie jau bus pajėgūs kovoti dėl prizinių vietų?
Gal ne visi, bet tikimės, kad kokie du trys sportininkai tikrai bus pajėgūs kovoti dėl aukščiausių vietų, t.y. dėl aštuntuko. Manau, Tokijuje galime tikėtis visos rinktinės. Tai tikrai motyvuota, stipri rinktinė. Manau, tas pats E.Venckaitis iki Tokijo dar sportuos. Suaugusiųjų imtynėms jau turėtų subręsti V.Laurinaitis, pasaulio jaunimo čempionas, R.Fridrikas, pasaulio jaunimo čempionato prizininkas, mūsų jaunosios žvaigždės – Mantas Knystautas, kuris kiekvienose jaunimo varžybose laimi medalių, pasaulio vicečempionas K.Šleiva. Dabar mes esame nusitaikę praktiškai į visas šešias olimpines svorio kategorijas.
E.Venckaičiui Rio olimpinės žaidynės susiklostė toli gražu ne taip, kaip jis tikėjosi. Ar jis dar turi noro ir motyvacijos sportuoti iki Tokijo?
Motyvacijos jam niekada netrūko. Jis tikras kovotojas, jeigu išeina ant kilimo – atsiduoda maksimaliai. Be to, Edgaras nori kovoti. Jis yra tapęs pasaulio pirmenybių prizininku, bet nori olimpinio medalio. Motyvacijos šiam sportininkui tikrai netrūks, tik kad sveikata atlaikytų.