Iš Latvijos – su naujomis viltimis

Kelionės tikslas – susipažinti su valstybinėmis institucijomis, vykdančiomis kūno kultūros ir sporto funkcijas, vietinės savivaldos kompetencija kūno kultūros ir sporto srityje, sporto federacijų, klubų  bei švietimo įstaigų veikla.

Delegacija aplankė sporto mokyklas, centrus, olimpinius sporto centrus, sporto internatus, sporto  gimnazijas Bauskėje, Rygoje, Sidulgoje, Česyje, Valmeroje, Limbažije, Murjamyje, Kuldigoje,  susipažino su  jų veikla . Kaimyninėje šalyje įvyko susitikimas su Latvijos sporto centrų ir mokyklų  asociacijos vadovais, pasidalinta mintimis apie sportinę veiklą, sužinota, kad Latvijos  sporto struktūra panaši į Lietuvos sporto struktūrą, nuspręsta toliau bendradarbiauti ir dalintis gerąja patirtimi.

Labai nustebino tai, kad Latvijos sporto mokyklas, centrus lanko daugiau vaikų (apie 60000) negu Lietuvoje (44510), nors pagal moksleivių bei gyventojų skaičių kaimynai ženkliai atsilieka. Latvijoje neseniai atidaryta nauja sporto mokykla. Lietuvoje sporto mokyklų centrų tinklas mažėja, kai kuriose savivaldybėse šiuo metu  vyksta reorganizacija. Pagrindinis reorganizacijos tikslas - lėšų optimizavimas greitai pavirsta savų protegavimu, palaikymu bei kitų žlugdymu, chaotišku veikimu neįvardinant kriterijų, dėl kurių gėrėtų vaikų gerovė neatsižvelgiant į darbo kokybę, nesilaikant strategijos, dėl ko gręsia sporto šakų išnykimas, sportuojančių vaikų mažėjimas, rezultatų blogėjimas.

Latvijoje puikiai sutvarkyta sporto infrastruktūra, veikia 7 olimpiniai centrai, pasenusi centrų infrakstruktūra atnaujinama arba statomi nauji sporto objektai: pvz. Kuldigoje savivaldybė atiduoda renovuoti pastatą baseinui bei kitoms sporto šakoms įrengti turintį kultūrinį paveldą, paliekant architektūrinius paveldo sprendimus, negailint brangių investicijų.

Sporto mokyklų centrų sportininkai yra registruojami švietimo ministerijos VIS programoje (ko nėra  Lietuvoje), kurioje atsispindi duomenys apie sportininkus bei jų pasiektus rezultatus. Įdomu tai, kad suvedus rezultatus, švietimo ministerija prisideda prie sporto mokyklų finansavimo, skirdama sporto mokyklų treneriams atlyginimų finansavimą. Tokiu būdu nepaliekamas visų sporto mokyklų išlaikymas vietos savivaldybėms, kur pas mus savivaldybės pilnai finansuoja sporto mokyklas, ir jų indėlis  sportui yra didžiausias iš visų lėšų, skiriamų respublikoje. 

Išspręstas klausimas dėl Latvijos sporto mokyklų  dalyvavimo sporto federacijų veikloje, kur mūsų sporto mokyklos ir centrai neturi balso teisės federacijų valdyme, nors olimpinių sporto šakų federacijų turimus trenerius ir sportininkus sudaro sporto mokyklų ir centrų auklėtiniai. Tai draudžia biudžetinių istaigų įstatymas, tuo   iškreipiama  federacijų sportinė veikla. 

Latvijoje reglamentuota sporto klubų veikla. Klubai privalo gauti licenciją (klubų licencijavimu sprendžiami finansavimo, valdymo, skaidrumo klausimai) bei  akreditaciją dvejiems arba šešeriems metams, kas leidžia sporto klubams  gauti finansavimą iš valstybės. Taip stiprinama šalies sportinė veikla.  Lietuvoje  nėra klubų akreditacijos bei licencijavimo, neskiriamos lėšos iš valstybės, todėl klubinė veikla, ypač individualiose sporto šakose, silpnai išvystyta dėl, ko turime žemus  vaikų, užsiimančių fizine kultūra ir sportu, rodiklius.  

Delegacijos nariai įgijo daug naudingos informacijos sportininkų ugdymo infrakstruktūros gerinime bei sporto sistemos tobulinime.

Lietuvos savivaldybių sporto mokymo įstaigų asociacija  pasiruošusi aktualizuoti sporto mokymo įstaigų kylančius iššūkius, kur daug metų vyksta sąstingis, bei dalintis gerąja patirtimi siekiant, kad į sporto mokymo įstaigų veiklas įtrauktų kuo daugiau vaikų ir vystytų sveikatą, stiprinantų fizinį aktyvumą .