Nuo T. Bacho vizito iki Pjongčango

Ketvirtadienį per Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto posėdį prisiminti svarbiausi rugsėjo ir spalio mėnesio įvykiai, išklausyta informacija apie LTOK ir Lietuvos olimpinio fondo  šių metų biudžeto trijų ketvirčių vykdymą ir patvirtintos  jų biudžeto apyskaitos, taip pat patvirtinta Lietuvos olimpinės delegacijos dalyvavimo XXIII žiemos olimpinėse žaidynėse preliminari iškaitų sąmata. 
 

Šių metų geriausiųjų Lietuvos sportininkų apdovanojimų iškilmės bus surengtos gruodžio 22 d. „Siemens“ arenoje. Jos vyks be Lietuvos parolimpinio komiteto atstovų, kurie nusprendė tokią pačią šventę neįgaliesiems sportininkams surengti atskirai gruodžio pradžioje  

VIZITAS. Neeilinis įvykis Lietuvos sporto gyvenime - Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidento Thomo Bacho vizitas Lietuvoje. 

IOC vadovas susitiko ir su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, kurio metu buvo kalbama ir apie LTOK veiklą, organizacijos finansinę nepriklausomybę. 

„Galime tik pasidžiaugti, kad IOC prezidentas gerai įvertino mūsų darbą, jis liko sužavėtas tuo, ką darome. Thomas Bachas netgi pasiūlė kreiptis į Solidarumo vadovą ir paprašyti didesnio finansavimo kai kuriems mūsų renginiams“, - pasidžiaugė D. Gudzinevičiūtė. 

FORUMAS. Pasak LTOK vadovės, į Lietuvą IOC prezidentas atvyko dėl IOC ir LTOK forumo „Moterų lyderystės stiprinimas Europoje“, Lietuvos grįžimo į olimpines žaidynes 25-mečio ir Pekino olimpinių žaidynių sidabro medalio įteikimo imtynininkui Mindaugui Mizgaičiui.  

„Apie tarptautinį forumą pradėjome kalbėti senokai, o pasikviesti  IOC vadovą kilo prieš gerą pusmetį.  Kai gavome patvirtinimą, kad jis atvyks, prasidėjo paruošiamieji darbai“, - kalbėjo D. Gudzinevičiūtė.  

FORUMAS. Apie IOC ir LTOK forumą  „Moterų lyderystės stiprinimas Europoje“ mintimis pasidalijo LTOK užsienio ryšių direktorė dr. Vaida Masalskytė. 
 

„Forumas mums pavyko, džiaugiamės, kad jame dalyvavo patys svarbiausi olimpinio judėjimo asmenys. Forume dalyvavo 40 olimpinių komitetų atstovų, daugiau kaip 100 užsienio svečių. Tokio pobūdžio diskusija pirmą kartą buvo surengta Europoje ir sukėlė didelį žemyno olimpinių komitetų susidomėjimą“, - kalbėjo V. Masalskytė. Tarp forumo dalyvių buvo Europos olimpinių komitetų asociacijos vykdantysis prezidentas Janezas Kocijančičius, Olimpinio solidarumo direktorius Pere Miro, sulaukta viešnios ir iš Europos Tarybos – jai atstovavo Demokratijos valdybos generalinė direktorė Snežana Samardžič - Markovič. 
 

RENGINIAI. Informaciją apie dalyvavimą IOC 130-oje sesijoje Limoje (Peru) pateikė LTOK  prezidentė D.Gudzinevičiūtė. 

„Sesijos metu buvo priimtas istorinis sprendimas - paskelbtos iškart dvejų vasaros olimpinių žaidynių sostinės: 2024 m. žaidynės vyks Paryžiuje, o 2028 m. - Los Andžele. 

Kelionės metu derinome būsimo T. Bacho vizito į Lietuvą detales“, - kalbėjo D. Gudzinevičiūtė.  Ji taip pat pasidalijo įspūdžiais apie dalyvavimą Europos olimpinių komitetų (EOC) asociacijos Vykdomojo komiteto posėdyje ir Azerbaidžano olimpinio komiteto 25-mečio renginiuose. 
 

Azerbaidžano olimpinio komiteto 25-mečio iškilmingame minėjime dalyvavo ir šalies prezidentas, šios šalies olimpinio komiteto vadovas IIhamas Alijevas. Jam įteiktas LTOK prizas.  

Baku vykusiame EOC Vykdomojo komiteto posėdyje D. Gudzinevičiūtė pristatė LTOK rengiamos Olimpinės dienos koncepciją. Ji teigė, kad mūsų šalyje vykstančios Olimpinės dienos dalyvių skaičius nustebino kur kas didesnių valstybių atstovus, taip pat džiugina Lietuvos miestų, norinčių organizuoti šį renginį, aktyvumas. 

ŽAIDYNĖS. Apie apsilankymą Azijos uždarų patalpų ir kovos menų žaidynėse Ašchabade papasakojo LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras.  Žaidynėse dalyvavo 4,5 tūkst. sportininkų, atstovavusių 64 valstybėms. Pirmą sykį jose varžėsi ir Okeanijos atstovai. Rungtyniauta 28 sporto šakų varžybose.  
 

„Tų žaidynių įspūdis dvejopas. Komandinėje įskaitoje geriausiai pasirodė Turkmėnijos sportininkai, pelnę gausybę medalių, kai tuo tarpu per olimpines žaidynes jie nėra laimėję nė vieno medalio. Turkmėnijoje ypatingai didžiulis dėmesys skiriamas sportui, per sportą šalis bando atsiverti pasauliui. Šios žaidynėms turkmėnai pradėjo rengtis 2011-aisiais, visas miestas praktiškai pastatytas iš naujo.  Vien olimpiniame parke iškilo 18 naujų sporto bazių, žaidynės kainavo daugiau kaip  5 mlrd. JAV dolerių. Į šias žaidynes buvo pakviesta ir Lietuvos teisėjų, žurnalistų, iš Europos aptarnauti šias žaidynes atvažiavo daugiau kaip 3 tūkst. specialistų“, - dalijosi įspūdžiais V. Paketūras. 

Ypač didelio populiarumo sulaukė alyš imtynių varžybos, kurioms vadovavo vilnietis Gintautas Vileita. Kovos vyko 16 tūkst. žiūrovų talpinančioje salėje.  Tačiau bendrai per visų sporto šakų varžybas žiūrovų buvo mažokai.     
 

BIUDŽETAS. Informaciją apie LTOK 2017 m. biudžeto pirmų trijų ketvirčių vykdymą pateikė LTOK iždininkas Rimgaudas Balaiša, o Lietuvos olimpinio fondo – LOF direktorius Vitalijus Vasiliauskas. 
 

PJONGČANGAS. LTOK olimpinio sporto direkcijos vyr. referentė Vida Vencienė kalbėjo apie pasirengimą XXIII olimpinėms žiemos žaidynėms:   „Pasirengimas vyksta normaliai. Jeigu anksčiau iškildavo daug problemų dėl finansavimo, tai dabar to nėra. Sportininkai jau treniruojasi ant sniego: slidininkai – Norvegijoje, biatlonininkai – Austrijoje. Didelis iššūkis laukia Agnės Sereikaitės, kuri lapkričio 1-10 d. dalyvaus paskutiniuose atrankos etapuose.  Jau turime iškovotus keturis kelialapius, tačiau tikimės, kad Pjongčange pelnys teisę dalyvauti 10 mūsų sportininkų."
 

APDOVANOJIMAI. Po LTOK vykdomojo komiteto posėdžio buvo pagerbti jubiliejus švenčiantys olimpiniam judėjimui nusipelnę žmonės. 
 

LTOK prizais „Citius. Altius. Fortius“ apdovanoti: ilgametis Lietuvos imtynių federacijos konsultantas Garis Nikolajonokas, 1980 m. Maskvos olimpiados dalyvis baidarininkas Ramutis Višinskis ir 1992 m. Barselonos oliompinių žaidynių dalyvis buriuotojas Raimondas Šiugždinis.

Olimpinė žvaigždė įteikta Lietuvos krepšinio lygos prezidentui Remigijui Milašiui, o LTOK medalis „Už nuopelnus olimpizmui“ skirtas Lietuvos dviračių sporto federacijos generalinei sekretorei Rasai Ališauskienei.