Jonavos kūno kultūros ir sporto centras pasiekė tikslą – ši įstaiga tapo pavyzdžiui kitiems ir sulaukia norinčių pasimokyti svečių.
Lietuvoje nedaug moterų vadovauja miestų ar rajonų sportui. Viena jų – Jonavos kūno kultūros ir sporto centro (KKSC) direktorė Regina Stupurienė. Kai šiemet duris atvėrė naujoji Jonavos sporto arena, vadovei pareigų dar padaugėjo.
„Kai pradėjau dirbti KKSC, tikrai buvau vienintelė šalyje, vadovaujanti tokiai sporto institucijai. Sunku pasakyti, ar dabar man atsirado kolegių. Kitąmet sukaks 30 metų, kai esu susieta su sportu. Savo darbinę veiklą pradėjau nuo sporto mokyklos direktorės kėdės. Visiems tai buvo nemaža staigmena, nes iki tol mūsų sporto mokyklai po penkerius metus vadovavo keturi vyrai. Mūsų sporto skyrius buvo įkurtas 2001 m., panaikinus Sporto skyrių savivaldybėje, ir visos funkcijos bei visa sportinė veikla perduotos mums. Tada pagrindinis mano tikslas buvo pasiekti, kad Jonavos sportas taptų žinomas, kad pas mus visi važiuotų semtis patirties. Labai džiaugiuosi, kad mano vadovaujamai komandai, kuri, tiesa, keitėsi ir dabar yra padidėjusi, jau dirba ir mano buvę mokiniai, tai pavyko padaryti. Kaip mes dirbame ir gyvename, patirtimi domisi ne vienas rajonas. Tas mūsų modelis labiau tinka rajonams ir yra optimalus variantas“, – sako R. Stupurienė.
Jonava sulaukė ir olimpinio pripažinimo – nuspręsta, kad būtent šiame mieste 2018 m. vasario 3 d. vyks didžiausia Lietuvoje žiemos sporto šventė – „Lteam“ žiemos olimpinis festivalis.
Penktus metus augančiame renginyje planuojama sulaukti daugiau nei 7 tūkst. žiemos sporto entuziastų.
„Su „LTeam“ renginiais kiekvienais metais važiuojame vis į kitą miestą. Šį principą pritaikėme ir olimpiniam žiemos festivaliui. Skirtingi miestai mato galimybes ir naudą bendradarbiauti su mumis, todėl konkrečių savivaldybių interesai mums labai padeda apsispręsti, kur ir kuriais metais vyks festivalis. Šiais metais didžiulį susidomėjimą parodė sportui neabejinga Jonava. Pasiekti šį miestą patogu iš bet kurios Lietuvos vietos. Renginys kasmet auga, augimo tikimės ir šiais metais. O dalyvius siekiame nustebinti turnyrų įvairove, sporto šakų ir pramogų gausa. Vis dėlto tai yra pramoginė šventė šeimai, miestui, bendruomenėms ir sportininkams“, – sako renginį organizuojančio Lietuvos olimpinio fondo direktorius Vitalijus Vasiliauskas.
Olimpinio žiemos festivalio dalyviai rungsis varžybose „Winter Challenge“, olimpinės mylios, 5 ir 10 km bėgimuose, ledo alpinizmo varžybose „Ledo kirtis 2018“, žais bavarišką akmenslydį, lenktyniaus olimpinės mylios šliuožimo lygumų slidėmis trasoje, keliaus į „Snaigės“ bei šiaurietiškojo ėjimo žygius, lavins ledo ritulio įgūdžius.
Šventės dalyvius ir žiūrovus linksmins pramoginis sporto talismanų turnyras. Pirmą kartą renginio istorijoje vyks sniego tinklinio turnyras, jei bus sniego ir tinkamas oras – kalnų slidinėjimo varžybos bei parodomieji greitojo čiuožimo važiavimai.
Festivalyje planuojami ir aštuonių sporto šakų Lietuvos mokyklų žaidynių finalai.
Tradiciškai renginį vainikuos populiariausių atlikėjų koncertas.
Rugsėjį Jonavoje vyko Seniūnijų žaidynių finalinės varžybos. Nors jose susirinko net 1200 dalyvių, vietos lauko aikštėse ir arenos viduje užteko visiems.
Šiemet Jonavoje atidaryta sporto arena. Kiek metų jos laukėte? – paklausėme R. Stupurienės.
Visą laiką norėjome geros sporto bazės, siekėme pastatyti Sporto rūmus. Kai mūsų KKSC buvo skirtos patalpos, kokius ketverius metus iš manęs buvo šaipomasi, esą kam mums reikia tos sporto arenos, užtenka vienos sporto salės.
Pamažu prie KKSC prisitaikėme: kino teatro patalpose įsirengėme bokso salę, atsirado gimnastikos salė, po ilgos pertraukos pradėjo veikti plaukimo baseinas, priklausantis vienai iš statybinių organizacijų.
Prabėgus keleriems metams, rajono savivaldybės tarybos narius pradėjau vežiotis po rajonus, kurie ką nors stato ir mums sukeltų pavydą, kodėl jie geresni, kažką stato, o mes negalime. Rodos, 2004 m. kreipiausi į tarybos narius su prašymu, kad jie pritartų naujos sporto arenos statybai.
Buvo sudaryta darbo grupė, kuri tą projektą išplėtė iki begalybės. Turėjo iškilti dar vienas statinys, suskirstytas į keturias dalis. Ne viską pavyko įgyvendinti, kas buvo numatyta, bet Joninių slėnyje atsirado slidinėjimo trasa, šiemet „Lietavos“ stadione prasidės buitinių patalpų statyba, neprarandame vilties naujajame Rimkų mikrorajone turėti naują plaukimo baseiną.
Naujoji sporto arena buvo statoma sunkiai: 2005 m. rugsėjo pradžioje buvo įkasta statybų kapsulė, o arena pastatyta tik šiemet ir tapo pirmuoju statiniu rajone nepriklausomybės laikotarpiu. Arena kainavo 8 mln. eurų.
Arena džiaugiuosi kaip savo vaiku. Iš senojo administracinio pastato mūsų KKSC persikėlė į sporto areną ir dabar jaučiamės taip, lyg būtume pakeitę savo darbovietes. Visiems atsirado daug energijos, minčių. Noriu padėkoti rajono valdžiai, kuri daug dėmesio skiria sportui. Palyginti su miestais, pas mus niekur žemės nėra išparduotos ar atiduotos, jos visos yra išsaugotos ir jomis naudojasi sportininkai. Mums to daug kas pavydi.
Arenos pagrindinė sporto salė yra universali, ji gali būti transformuojama į dvi krepšinio ir vieną tinklinio aikšteles. Čia gali vykti ir futbolo, rankinio, stalo teniso, šaškių ir šachmatų, aerobikos bei kitos varžybos.
Renovuojame ankstesnįjį 20 m ilgio ir trijų takelių baseiną, kuriame nuo 2002 m. įgyvendiname vaikų mokymo plaukti programą. Su Pirminės sveikatos priežiūros centru esame pasirašę sutartį ir mūsų baseine dar veikia grupės. Jose pratybas nemokamai lanko tie, kurie turi netaisyklingos laikysenos problemų.
Kam patikėta vadovauti sporto arenai?
Esu Jonavos KKSC direktorė, o sporto arena yra mūsų sportinis objektas. Papildomai prisidėjo sporto bazių, padaugėjo darbo. Turiu subūrusi gerą komandą. Kai atsirado sporto arena, įsivedėme kompiuterinę sistemą, leidžiančią lengviau valdyti areną.
Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad mums sekasi – sulaukiu nemažai skambučių iš kitų rajonų, kurie domisi mūsų darbu ir patirtimi. Ja nevengiu pasidalyti, tik perspėju, kad jie visko neimtų už gryną pinigą, kad pas mus viskas yra teisinga, ką sukūrėme.
Kada mums buvo perduota visa Sporto skyriaus veikla, susikūrėme savo sportinę ir buhalterinę sistemą ir patys laukiame tarybos audito, kad ateitų ir pasižiūrėtų, ar mes tinkama linkme einame.
Patikrinus mūsų veiklą, pasidžiaugėme išgirdę, kad pagaliau atsirado skaidrumas. Iš pradžių mūsų centras buvo unikalus, 2001 m. administracijoje penkerius metus dirbo vos trys moterys. Dabar KKSC dirba 54 darbuotojai, iš jų 26 yra treneriai.
Kultivuojame devynias sporto šakas. Šiais metais priėmėme dirbti laisvųjų imtynių, o prieš porą metų – dziudo trenerius. Kai dirbi iš širdies, sunkių darbų nėra. Tik galiu pridurti, kad už tokius pinigus, kokius gaunu, joks vyras čia neitų dirbti.
Kas treniruojasi jūsų sporto arenoje?
Pagrindinis mūsų tikslas – kad arena niekada nebūtų tuščia. Įgyvendiname projektą, kad iš darželių vaikai ateitų į sporto bazes. Vaikščiojau po darželius ir siūliau vaikučius rytais atvesti į mūsų sporto salę, kad jie galėtų nemokamai treniruotis. Kai kurie tėvai tam prieštaravo. Vienas mūsų vaikų lopšelis-darželis „Pakalnutė“, daug dėmesio skiriantis sveikai gyvensenai, atvedė vieną grupę į sporto salę.
Darželinukams taip viskas patiko, kad jie nenorėjo išeiti. Dabar jau užsimezgė glaudus ryšys ir su kitais su darželiais, juos visus sunku ir sutalpinti. Rytais darželiams ir pradinėms mokykloms, kurios neturi sporto salių arba jos yra prastos, sudarome sąlygas nemokamai sportuoti.
Sporto arenoje vyksta treniruotės, varžybos, čia žaidžiami ir Lietuvos tinklinio čempionato, Europos rankinio čempionato atrankos susitikimai, krepšinio rungtynės. Futbolo mėgėjai susibūrė žaisti salės futbolo, jie pateko į Lietuvos A lygą, rungtynės irgi vyks mūsų sporto arenoje. Praktiškai arena užimta ir visus šeštadienius bei sekmadienius.
Tačiau mūsų sportininkams vien sporto arenos neužtenka. Užimtos visos mūsų mokyklų sporto salės, ankstesnysis sporto centras. Labai geranoriški yra mūsų mokyklų vadovai, kurie mus įsileidžia. Mokykloms irgi stengiamės padėti, bandome prisidėti prie jų sporto bazės gerinimo. Vienai mokyklai atidavėme padėvėtą švieslentę, dviem mokykloms nupirkome tinklus ir įrengėme tinklinio aikšteles.
Žiemą nelengva mūsų futbolininkams, jam žaisti pritaikyta tik vienintelė „Neries“ pagrindinė mokykla. Kitose mokyklose yra stiklinės sienos ir jų vadovai nelabai nori įsileisti žaidėjų. Yra suprojektuotas maniežas, tačiau, kada prasidės jo statyba, dar nekalbama. Pirmiausia bus tvarkoma stadiono infrastruktūra.
Iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo šiemet gavome lėšų naujiems treniruokliams įsigyti. Jais naudojasi mūsų krepšininkai, tinklininkai, futbolininkai, kitų sporto šakų atstovai.
Mėgstate savo darbą, o ar seniai susidomėjote sportu?
Nuo devintos klasės. Mokykloje ir studijuodama tuomečiame Kūno kultūros institute žaidžiau krepšinį. Tačiau atsinaujino sena trauma, patirta dar mokantis mokykloje, ir mano treniruotės nutrūko. Kadangi buvau stipri, krepšinį iškeičiau į irklavimą, nors jam didelės aistros ir nejutau.
1979 m. atstovavau Lietuvai VII SSRS tautų spartakiadoje, irklavau aštuonvietę. Iš pradžių krepšinio treniruotes lankė ir mano sūnus Rokas (ūgis – 204 cm), tačiau vėliau jis pasirinko futbolą, o dabar studijuoja Danijoje.