Svarbiausia – nebijoti „Barcelona“

 A.Alekperova prieš atsakomąjį susitikimą su „Barcelona“: aikštėje privalome išlikti kaip vienas kumštis

 

Šiaulių „Gintros-Universiteto“ garbę jau aštuonerius metus su pertraukomis ginanti azerbaidžanietė Ana Alekperova yra viena iš nedaugelio komandos futbolininkių, peržengusių dvidešimties sužaistų rungtynių UEFA moterų Čempionių lygoje žymą. Panašu, kad toliau sėkmingai rungtyniaujančios vidurio saugės rezultatas gali tapti sunkiai pakartojamas bet kuriai ekipos narei.

 

Didžiausią aukšto lygio rungtynių patirties bagažą turinti žaidėja dažnu atveju trenerių, komandos draugių, personalo ar net futbolo aistruolių yra užmirštama priskirti prie legionierių, nes Ana matyti vilkinčią geltonus ir juodus marškinėlius tapo taip pat įprasta, kaip Leonelį Messį „Barcelona“ aprangą.

10-uoju numeriu pažymėtą aprangą vilkinti aikštės generolė jau daug metų demonstruoja tvirtą ištikimybę „Gintros-Universiteto“ komandai, o iš jos lyderės savybių semiasi bei naudingų patarimų kasmet sulaukia ir jaunosios ekipos futbolininkės.

 

28-erių A.Alekperova atstovaudama „Gintros-Universiteto“ komandai išmoko komunikuoti tarptautinės kalbos deriniu, kurį sudaro rusų, lietuvių bei anglų kalbų mišinys. Tokiu būdu futbolininkė teigia galinti susikalbėti su bet kuria ekipos žaidėja.

 

„Problemų šiuo atveju nekyla. Beveik visos komandos žaidėjos bendrauja bent jau dviejomis kalbomis, todėl susikalbėti nesunku“, – prisimindama kur kas sudėtingesnes situacijas, kai komandoje rungtyniavo prancūzakalbės žaidėjos, su šypsena kalbėjo azerbaidžanietė.

 

A.Alekperova per savo karjerą yra mačiusi ir šilto, ir šalto, todėl šią atletę kažkuo nustebinti yra sudėtinga. Bet UEFA moterų Čempionių lygos aštuntfinalio serija su viena garsiausių pasaulio komandų „Barcelona“ ir šiai patyrusiai žaidėjai nėra kasdienybė.

 

Prieš atsakomąsias rungtynes Barselonoje po pralaimėjimo namuose 0:6 kalbėti apie stebuklus tapo beprasmiška, tačiau A.Alekperova teigia, kad svarbiausia trečiadienį žengiant į aikštę bus negalvoti apie rezultatą, mėgautis aukščiausio lygio rungtynėmis bei susitelkti į vieną kumštį.

Jau pradėjusios apšilimą jautėme, kad šį kartą viskas bus kitaip, tribūnos pildėsi, žmonės šurmuliavo aplink stadioną, visi skubėjo užimti savo vietas. Buvo malonu matyti futbolo aistruolių pasipuošusių „Gintros-Universiteto“ atributika, tai tikrai buvo šventė visiems Šiauliams ir manau, net ir visai Lietuvai.

 

Per savo karjerą esu rungtyniavusi panašioje atmosferoje, tačiau tai nebūdavo ta minia, kuri susirinko palaikyti tavęs. Pavyzdžiui, žaidžiant Lenkijoje vienos iš čempionato lyderių palaikyti susirinkdavo labai daug aistruolių, ne ką mažiau žmonių tribūnose buvo ir rungtyniaujant su „Gintra“ Danijoje ar toje pačioje Šveicarijoje. Šįsyk Šiauliuose tribūnos buvo sausakimšos savų gerbėjų, todėl tai tikrai kėlė šiurpuliukus.

Tikiuosi, kad skirtingai nei pirmose rungtynėse sugebėsime aikštėje išlikti kaip vienas kumštis. Mūsų klubo šūkis skelbia „Viena komanda – viena istorija“, tačiau jeigu praleidusios įvartį nuleisime rankas ir leisime mus triuškinti reiškiasi nebūsime komanda, o savo istorijoje paliksime labai nemalonią žymą. Privalome parodyti, kad turime tvirtą stuburą ir charakterį.

 

Visa tai susideda iš daug niuansų. Visų pirma neturime jų bijoti. Taip, jos žaidžia Barselonos komandoje, taip, jų gretose rungtyniauja geriausia pasaulio futbolininkė, taip „Barcelona“ turi kone du lygiaverčius vienuoliktukus ir taip, jos tikrai demonstruoja aukščiausio lygio futbolą, tačiau neturime užmiršti savo stipriųjų pusių. Prieš trejus metus Prahoje mūsų šansus žengti tolyn maišė su žemėmis, bet mes kovojome, buvome vieningos, palaikėme viena kitą ir įrodėme, kad turint tokį milžinišką alkį pergalei, galime maloniai nustebinti. Kažko panašaus tikiuosi ir iš rungtynių Barselonoje, tebūnie mes jau ir nebeturime realių šansų žengti tolyn, tačiau vis dar turime galimybę bent jau iš dalies reabilituotis.

 

Kaip jau minėjau, oponenčių sudėtis labai tolygi. Tai įrodė ir pirmosios rungtynės Šiauliuose, kai visos po keitimo išėjusios žaidėjos pelnė po įvartį. Manau, kad turime kuo griežčiau tvarkytis su gynybos linijas ardančia Lieke Martens bei „Barcos“ žaidimą cementuojančiomis saugėmis Viktorija Losada ir Aitana Bonmati.