| Marius Naruševičius | 2017 m. gruodžio 20 d. 15:27 |
Sportininkai nutarė patys ginti savo teises
„Sportininkas, eidamas į karą, turėtų žinoti, už ką kovoja“, - Nacionalinės sportininkų asociacijos pristatyme pareiškė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Lietuvos sporto padangėje įsikūrė nauja institucija - Nacionalinė sportininkų asociacija. Jos laikinuoju prezidentu tapo penkiakovininkas Justinas Kinderis, o kartu su juo steigimo procese dalyvavo ir dar viena penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, lengvaatletės Brigita Virbalytė-Dimšienė ir Vaida Žūsinaitė bei dziudo imtynininkas Marius Paškevičius.
"Būsime organizacija, kuri ieškos dialogo tarp institucijų. Dabar dažnai matome barnius ir konfliktus. Tai nei padeda sportininkams, nei puošia patį sportą. Tikimės net tapti tarpininkais tarp konfliktuojančių institucijų ir padėti rasti bendrą sutarimą", - kalbėjo J. Kinderis.
"Būsime organizacija, kuri ieškos dialogo tarp institucijų. Dabar dažnai matome barnius ir konfliktus. Tai nei padeda sportininkams, nei puošia patį sportą. Tikimės net tapti tarpininkais tarp konfliktuojančių institucijų ir padėti rasti bendrą sutarimą", - kalbėjo J. Kinderis.
Netrukus į asociaciją turėtų įstoti būrys sportininkų, dalyvavusių pirmajame susirinkime: baidarininkai Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas, biatlonininkai Tomas Kaukėnas ir Vytautas Strolia, irkluotojai Saulius Ritteris ir Martynas Džiaugys, imtynininkai Vilius Laurinaitis ir Julius Matuzevičius, lengvaatletis Domantas Poška, plaukikas Povilas Strazdas, boksininkas Tadas Tamašauskas, buriuotojas Rokas Milevičius, gimnastas Rokas Guščinas, tinklininkė Ieva Dumbauskaitė, fechtuotojas Tomas Makarovas.
Prie asociacijos jungiasi ir neįgaliųjų sportininkų atstovai, kuriuos tą padaryti skatina Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidentas Mindaugas Bilius. Tiesa, jis pats dėl gausybės darbų steigime nedalyvavo.
"Mes sportininkams nieko nežadame. Pagrindinis tikslas - sporto mechanizmo gerinimas. Jeigu vienam reikia naujų slidžių, o kitam naujo arklio, tai - ne asociacijos reikalas. Tai liečia sistemines problemas bendraujant su federacijomis, kuomet nevyksta joks dialogas", - komentavo B. Virbalytė-Dimšienė
Asociacijos atstovai jau bendravo su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente Daina Gudzinevičiūte. Tiesa, kažkokių prašymų ar pasiūlymų pateikta nebuvo. "Tiesiog prisistatėme, papasakojome apie savo tikslus", - trumpai komentavo B. Virbalytė.
Steigėjams jau teko pasišnekėti ir su Europos sportininkų asociacijos vadovais, o šiandien vakare jie susitinka ir su Kūno kultūros bei sporto departamento (KKSD) vadovu Edžiu Urbanavičiumi.
Bene pagrindinė priežastis, kodėl būtent šiuo metu steigiama asociacija - Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) reforma. Po Naujųjų metų šios įstaigos likti neturėtų, o kur kas daugiau galių atiteks federacijoms, kuriomis, panašu, sportininkai ne itin pasitiki.
Prie asociacijos jungiasi ir neįgaliųjų sportininkų atstovai, kuriuos tą padaryti skatina Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidentas Mindaugas Bilius. Tiesa, jis pats dėl gausybės darbų steigime nedalyvavo.
"Mes sportininkams nieko nežadame. Pagrindinis tikslas - sporto mechanizmo gerinimas. Jeigu vienam reikia naujų slidžių, o kitam naujo arklio, tai - ne asociacijos reikalas. Tai liečia sistemines problemas bendraujant su federacijomis, kuomet nevyksta joks dialogas", - komentavo B. Virbalytė-Dimšienė
Asociacijos atstovai jau bendravo su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente Daina Gudzinevičiūte. Tiesa, kažkokių prašymų ar pasiūlymų pateikta nebuvo. "Tiesiog prisistatėme, papasakojome apie savo tikslus", - trumpai komentavo B. Virbalytė.
Steigėjams jau teko pasišnekėti ir su Europos sportininkų asociacijos vadovais, o šiandien vakare jie susitinka ir su Kūno kultūros bei sporto departamento (KKSD) vadovu Edžiu Urbanavičiumi.
Bene pagrindinė priežastis, kodėl būtent šiuo metu steigiama asociacija - Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) reforma. Po Naujųjų metų šios įstaigos likti neturėtų, o kur kas daugiau galių atiteks federacijoms, kuriomis, panašu, sportininkai ne itin pasitiki.
„Nenoriu pasakyti, kad federacijos apgaudinėja sportininkus, bet kartais gal neįvykdo to, ką žadėjo. O sportininkas, eidamas į karą, turėtų žinoti, už ką kovoja“, – sakė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
„Mūsų federacijos yra uždaros, kiekviena žiūri tik savo kiemo ir nesidalina viena su kita gerąja praktika. Galbūt mums bus lengviau veikti bendrai nesivaikant savo asmeninių egoistinių tikslų“, – pridūrė B. Virbalytė-Dimšienė.
M. Paškevičius akcentavo sporto įstatymo spragas. "Įstatyme sportininkai paminėti tik kelis kartus. Apskritai, nėra jokių garantijų dėl sportininko teisių. Toks požiūris išeina, kad sportininkai sportui nereikalingi. Mes norime pasisakyti, norime būti tame įstatyme", - kalbėjo dziudo imtynininkas.
Sportininkai mano, kad jiems bus paprasčiau susitarti tarpusavyje nei skirtingų sporto šakų federacijoms.
"Ten, kur pinigai, ten ir barniai. O mes niekada neturime pinigų ir vargu, ar jų turėsime. Neturim ko dalintis, tai ir nebus ginčų dėl to", - pusiau juokais, pusiau rimtai sakė M. Paškevičius.
„Mūsų federacijos yra uždaros, kiekviena žiūri tik savo kiemo ir nesidalina viena su kita gerąja praktika. Galbūt mums bus lengviau veikti bendrai nesivaikant savo asmeninių egoistinių tikslų“, – pridūrė B. Virbalytė-Dimšienė.
M. Paškevičius akcentavo sporto įstatymo spragas. "Įstatyme sportininkai paminėti tik kelis kartus. Apskritai, nėra jokių garantijų dėl sportininko teisių. Toks požiūris išeina, kad sportininkai sportui nereikalingi. Mes norime pasisakyti, norime būti tame įstatyme", - kalbėjo dziudo imtynininkas.
Sportininkai mano, kad jiems bus paprasčiau susitarti tarpusavyje nei skirtingų sporto šakų federacijoms.
"Ten, kur pinigai, ten ir barniai. O mes niekada neturime pinigų ir vargu, ar jų turėsime. Neturim ko dalintis, tai ir nebus ginčų dėl to", - pusiau juokais, pusiau rimtai sakė M. Paškevičius.