Olimpinė vicečempionė negyvena praeitimi

Iš pagrindų gyvenimą nutarusi pakeisti olimpinė vicečempionė Nijolė Sabaitė-Razienė jau 17 metų gyvena Kalgaryje, bet neslepia – jos širdis yra Lietuvoje.

1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių vicečempionė Nijolė Sabaitė-Razienė į Lietuvą iš Kanados atvyko gruodį ir čia praleis keturis mėnesius. O vėliau keliaus atgal į Kalgarį, kuris jau 17 metų yra jos namai.

Į šį Kanados miestą legendinė bėgikė pasuko išgyvenusi skaudžią netektį dėl staigios vyro, nė penkiasdešimties nesulaukusio Viliaus Razo mirties „Širdyje jaučiau, kad neturiu ramybės, meilės ir vilties. Nutariau pakeisti savo gyvenimą“, - dabar sako N.Razienė.

Legendinė bėgikė teigia, kad lietuviai yra apdovanoti protu, kantrybe, mandagumu, darbštumu, todėl įsitvirtinti svetimoje šalyje nebuvo sunku.

„Lietuvių tauta – ypatinga. Kur lietuviai bebūtų, jie niekada nepražus. Tačiau niekada negalvojau, jog pasaulis yra toks didelis ir gražus, gyvena geri žmonės. Tačiau Lietuvos, kur gyvena mano vaikai ir anūkai, ypač pasiilgstu ir į namus grįžtu kasmet. Mano širdis yra čia. 2017-aisiais namus aplankiau du kartus“, - aiškino olimpinė vicečempionė.

Buvusi lengvaatletė gimtinėje dalyvavo Lietuvos olimpiečių veteranų šventinėje popietėje Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete ir „LTeam apdovanojimų“ iškilmėse „Siemens“ arenoje.

Per šventes ji susitiko ir su kitais buvusiais Miuncheno ir kitų žaidynių olimpiečiais, su jais prisiminė kovas ir Šv. Kalėdų išvakarėse visiems linkėjo daugiau šypsotis.

Olimpinė vicečempionė ypač daug bendravo su pasaulio šuolių į tolį eksrekordininke Vilhelmina Bardauskiene.

„Kažkada mes, kai aktyviai sportavome, gyvenome Vilniaus pedagoginio instituto bendrabučio viename kambaryje. Abi pasiekėme svarių rezultatų. Ir anksčiau, ir dabar esame geros draugės. Per olimpiečių susitikimus labai norėjau pamatyti sportininkus, su kuriais bėgo mano jaunystės dienos“, - teigė N. Razienė, kuriai gruodžio 8-ąją sukako 67-eri.

Įžymioji lengvaatletė ypač džiaugiasi Lietuvoje gyvenančia savo šeima – sūnumis Karoliu ir Justinu, keturiais anūkais, jauniausia iš kurių – Justino 11 mėnesių dukra Laura. Laiminga močiutė mato jos pirmuosius žingsnelius, kurie suteikia daug energijos. „Anūkus myliu gal net labiau nei vaikus“, - juokėsi Nijolė.

Šeimoje Miuncheno olimpinė vicečempionė nėra vienintelė sportininkė. Tačiau tik vienintelė – buvusi lengvaatletė. Sūnus Karolis Razas - Lietuvos kartingo federacijos generalinis sekretorius, o jo sūnus Laurynas – dukart Lietuvos kartingo čempionas.

Nijole, prisimink Miuncheną, istorinį 800 m bėgimą. Tada čempionė vokietė Hildegard Falck nuotolį nubėgo 1 min. 58,6 sek., o tu atsilikai vos 0, 01 sek. Per dvi dienas dukart pagerinai SSRS rekordą, pirmoji iš SSRS bėgikių nuotolį įveikei greičiau nei per 2 minutes.

Tai – jau praeitis, gražus mano gyvenimo tarpsnis. Tačiau praeitimi nenoriu gyventi, noriu gyventi dabartimi.

Mano vienas anūkas kartą man pasakė: „Žinai, močiute, mano draugai dvylikmečiai tave nelabai prisimena.“

Sportas, Miuncheno olimpiada mane veda per visą gyvenimą. Nesitikėjau, kad olimpinės žaidynės man duos tiek visko.

Esu ganėtinai paslaptinga, niekam nesigirdavau, jog buvau sportininkė. Tačiau pagal pavardę būdavau surandama ir atpažįstama. Ne vienas mane pavadindavo didvyre.

Nesigailiu, kad buvau sportininkė, savyje atradau bėgikės talentą, per pratybas ir varžybas negailėjau savęs.

Kaip sekasi Kalgaryje?

Gyvenu paprastą gyvenimą. Pagrindinis mano pragyvenimo šaltinis - Lietuvos skiriama sportininko renta. Mėgstu keliauti po pasaulį. Pusę metų praleidau Arizonoje, aplankiau Las Vegasą, Meksiką. Pamačiau, koks pasaulis yra gražus, puikūs žmonės.

Stengiuosi nepasiduoti metams. Pajudu, darau įvairius sveikatingumo pratimus, daug vaikščioju. Stengiuosi išlaikyti sveiką stuburą, nepriaugti svorio.

Po tavęs Lietuvoje nei vienai bėgikei nepavyko pasiekti panašių aukštumų 800 m bėgime. Kaip galvoji, kodėl?

Reikia laiko. Nuolat seku Lietuvos sportinį gyvenimą, džiaugiuosi lengvaatlečių pasiekimais.

Jiems ypač sėkmingi buvo šie metai, tai parodė ir „LTeam apdovanojimai“.

Auga daug puikių, talentingų sportininkų. Tikiu, kad atsiras ir talentinga 800 m bėgikė, kuri pakartos mano laimėjimą ir atsistos ant olimpinės nugalėtojų pakylos.