Pinigų dalybose aistros nerimsta

Nors šiemet Lietuvos sporto pinigų pyrago raikymas vyko pagal naujas ir iki šiol dar netaikytas taisykles, aistrų išvengti nepavyko. Daugumos olimpinių sporto šakų atstovai skundžiasi gavę gerokai aptrupėjusius gabalus. Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas Edis Urbanavičius įsitikinęs, kad nors ir skausmingos, permainos buvo būtinos, o sumažėjusį federacijų finansavimą lėmė ištuštėjęs bendras aukštojo meistriškumo sportui skirtų pinigų aruodas.

 

 

Visos lėšos išskirstytos trims sporto šakų grupėms. 60,8 proc. atiteks strateginėms olimpinėms sporto šakoms, 22,5 proc. – kitoms olimpinėms sporto šakoms, 16,6 proc. – likusioms sporto šakoms. 

 

Šios grupės sudarytos atsižvelgiant į 2017-ųjų metų finansavimą. Šiemet procentinis pasiskirstymas išlaikytas toks pats. Ateityje, jeigu didės bendras krepšelis, atitinkamai didės ir kiekvienos grupės lėšos. 

 

Didelio meistriškumo programoms išdalinta 6,33 mln. eurų. Keturiolikai strateginių sporto šakų teko 3,56 mln. eurų. Į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų grupei šiemet atseikėta 1,27 mln. Kitoms sporto šakoms – šiek tiek daugiau kaip 965 tūkst., o neįgaliųjų sportui – apie 0,5 mln. 

 

„Svarbiausia, kad pasiekėme tikslus, kurių ir siekėme. Pagaliau Lietuvos sporto finansavimas yra viešas, skaidrus, su aiškiais kriterijais, atsakomybe bei priežiūra“, – džiaugėsi E.Urbanavičius.

 

 

Jei lyginsime tik sumas, kurios federacijoms teko dabar, su tomis sumomis, kurias aukštojo meistriškumo sportui pernai skyrė Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) taryba, prie daugelio sporto šakų matysime išaugusius skaičius. 

 

Tiesa, realybė yra kiek kitokia. Iš tiesų nemažai daliai sporto šakų atstovų didžiule paspirtimi būdavo Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) parama, nes ten buvo įdarbinti treneriai, masažuotojai bei medikai. Per LOSC buvo apmokami jų treniruočių stovyklos, išvykos į dalį varžybų, mokami maistpinigiai. Šiemet šie pinigai įlieti į bendrąjį katilą, o LOSC palikta rūpintis tik KKSD priklausančiomis sporto bazėmis. 

 

Tokį sprendimą KKSD vadovybė priėmė motyvuodama tuo, jog siekia efektyvumo. LOSC ir federacijų atliekamos funkcijos neretai dubliuodavosi, būta atvejų, kai sportininkai ir treneriai konfliktuodavo su federacijomis, nes finansiškai nuo jų buvo visiškai nepriklausomi ir atlygį gaudavo iš sporto centro. 

 

Nuspręsta viską atiduoti į „vienas“ rankas, sistemos grandinėje nepaliekant jokių tarpininkų. 

 

Tam paruošta nauja sporto finansavimo reforma, turėjusi aiškiai ir tiksliai į stalčiukus sudėlioti pinigus, atsižvelgiant į aiškius devynių narių darbo grupės suformuotus kriterijus.

 

Vis dėlto padalijus pinigus, entuziastingais šūksniais naujoves palaikė tik tokių sporto šakų kaip orientavimosi sporto, kompozicinių šachmatų ar šaškių atstovai. Daugelio olimpinių sporto šakų atstovai neramiai traukė pečiais – jiems teko mažesnis finansavimas nei pernai gavo iš KKSD ir LOSC. 

 

Tą iš dalies galima paaiškinti ir maždaug 15 proc. susitraukusiu bendru pinigų maišu, kurį teko išdalinti. 

 

„Tiesa ta, kad LOSC paslaugomis naudojosi tikrai nedidelė dalis sporto atstovų. Tikimės, jog po šios pertvarkos LOSC veikla ir sporto bazių išnaudojimas vyks kur kas efektingiau. Galbūt mūsų sportininkams net nereikės vykti treniruotis į užsienį, nes ir čia turėsime gerų sporto bazių“, – kalbėjo E.Urbanavičius. 

 

Tiesa, prisidurti iš valstybės federacijos dar galės pateikusios paraiškas KKSRF, per kurį įvairiems projektams dar bus išdalyti apie 3,9 mln. eurų. 

 

KKSD vadovas skaičiuoja, jog Lietuvos sporto biudžete kasmet cirkuliuoja apie 18 mln. eurų. 

 

Pasak, jo yra planuojama kitą savaitę pakviesti diskusijai visas skėtines organizacijas ir sporto šakų federacijas tolesnei diskusijai, kaip šis biudžetas pagal kriterijus turėtų būti išskirstytas. 

 

Priminsime, jog pernai LTOK federacijoms arba atitinkamų sporto šakų rinktinėms tiesiogiai skyrė 6,3 mln. eurų – tokią pačią dalį, kokią meistriškumo plėtojimui davė KKSD. Visgi skirtingai nei KKSD, LTOK neskelbia, kaip šios lėšos paskirstomos atskirų sporto šakų federacijoms. 

 

„Daug nežinomybės kyla dėl LTOK projekto, nors nevyriausybinis sektorius savo pinigais galėtų disponuoti ir skirti finansavimą sportininkams labai greitai. Bet kažkodėl yra neskubama. Turbūt buvo laukiama ir žiūrima, ką mums čia pavyks padaryti ir kokia bus situacija, kur bus lėšos nukreiptos ir kur paskirstytos. Bet nemanau, kad LTOK turėtų būti gelbėtojas, kažkokiais gelbėjimo pinigais. Tai yra bendras biudžetas, turėtume visi kartu spręsti klausimą, kaip visi pinigai turi būti išskirstyti tiems, kurie dirba, o ne būti gelbėtojais“, – akmenį į LTOK daržą metė E.Urbanavičius.

 

Tiesa, „Olifėjos“ olimpiniam komitetui skiriamą 8 proc. paramą, kurios skirstymo niekas nekontroliuoja, E.Urbanavičius bendrame Lietuvos sporto pinigų maiše norėtų išsaugoti.

 

„Tai yra labai sveikintinas dalykas, tik norėtųsi, kad būtų daugiau aiškumo, o įliejus viską į vieną katilą federacijoms kur kas geriau būtų lengviau planuoti, nes konkrečiai žinotų, kokio dydžio biudžetais gali disponuoti“, – pakartojo KKSD vadovas. 

 

Olimpinio komiteto vadovai turi kiek kitokią nuomonę. 

 

„Deja, bet abejonės dėl pono Urbanavičiaus atmestinio požiūrio į šalies sportą, apie kurį sporto bendruomenė kalba jau ne pirmus metus, tik dar labiau sustiprėjo. Turime pažymėti, kad kiekvienų metų pradžioje LTOK sporto federacijoms skiriamos lėšos yra viešai tvirtinamos generalinėje asamblėjoje, remiantis įstatymuose numatyta tvarka bei įstatais. Tai daroma jau daugybę metų, tad visos federacijoms skiriamos lėšos yra ne tik viešos, bet ir prieinamos visiems, bent kiek daugiau besidomintiems sportu“, – komentavo LTOK komunikacijos vadovė Ieva Kutkaitė. 

 

LTOK šių metų biudžetą tvirtins sausio pabaigoje vyksiančioje generalinėje asamblėjoje.

Mokysis iš klaidų 

 

Kalbėdamas apie trūkumus ir klaidas, padarytas šiemet formuojant kriterijų sąrašą, E.Urbanavičius išskyrė keletą detalių. 
 

„Mano nuomone, prizinės vietos turėtų būti vertinamos labiau – kad ir koks čempionatas tai bebūtų. Kitas dalykas, kad tų 40-50 vietų, į kurias atsižvelgiama skirstant finansavimą dabar, šiame projekte, iš viso neturėtų likti“, – svarstė E.Urbanavičius.

 

Kitas diskutuotinas momentas – lėšų dalys, tenkančios skirtingų sportų šakų grupėms. Darbo grupė šiemet pinigus strateginėms, olimpinėms ir neolimpinėms sporto šakoms išskirstė panašiomis proporcijomis, kaip ir pernai. 

 

„Nenorėjome pirmaisiais metais daryti kardinalių pakeitimų, bet išėjo iš tiesų įdomių dalykų, – šyptelėjo E.Urbanavičius, mintyje veikiausiai turėdamas paradoksą, kai orientavimosi sportas gavo kur kas sotesnį kąsnį už daugelį olimpinių sporto šakų. – Veikiausiai ateityje stiprinsim strateginių šakų bloko finansavimą.“ 

 

Po Tokijo olimpinių žaidynių KKSD žada peržiūrėti ir strateginių sporto šakų kriterijus. 

 

Šiuo metu strategine laikoma tokia sporto šaka, kuri yra įtraukta į vasaros ar žiemos olimpinių žaidynių programas ir šios sporto šakos bent vienas sportininkas nuo 2013-ųjų metų bent kartą olimpinėse žaidynėse užėmė 1–8 vietas, pasaulio pirmenybėse 1–6 vietas arba tapo Europos čempionato prizininku. 

 

„Nesinorėtų, kad su vienu atsitiktiniu rezultatu ir minimaliu sportininkų skaičiumi federacija turėtų monopolį keturis metus“, – aiškino KKSD direktorius.