Vandensvydininkų dinastija tęsia kelią

Buvusio Lietuvos vandensvydžio federacijos prezidento (1989-2001 m.) Jono Liuberto šeimoje ši sporto šaka jau daug metų yra pirmoje vietoje.

Ilgametis bendrovės „Paroc“  generalinis direktorius praeityje buvęs puikus vandensvydininkas, daugkartinis Lietuvos čempionas ir prizininkas bei rinktinės žaidėjas.

 

Dabar vandensvydį žaidžia abu jo sūnūs: Vytautas, gyvenantis Anglijoje, ir Justas, dabartinis Lietuvos vandensvydžio federacijos (LVF) viceprezidentas.

Ankstesniais metais jie atstovavo skirtingoms komandoms, o štai pernai per „Žalgirio“ taurės varžybas broliai pagaliau žaidė vienoje komandoje. Jie atstovavo Elektrėnų vandensvydžio klubui „Žaibas“, kurio vadovas yra Justas Liubertas.. 

DOVANA. 26-erių V. Liubertas į šį turnyrą specialiai atskrido iš Anglijos. „Labai norėjau žaisti vienoje komandoje su aštuoneriais metais vyresniu broliu. Rungtyniauti kartu man buvo pati didžiausia dovana sugrįžimo proga. Būtent Justo dėka pradėjau žaisti vandensvydį. Vis žiūrėdavau, kaip jis rungtyniauja ir vieną kartą panorau baseine mėtyti kamuolį į vartus“, - kalbėjo Vytautas.   

V.Liubertas Lituvoje nebuvo žaidęs septynerius metus.  

„Buvo smagu vėl įšokti į baseiną. Didelį Įspūdį darė tai, kad mūsų komandoje žaidė Lietuvos vandensvydžio federacijos vadovai: prezidentas Andrius Jankūnas ir viceprezidentas, mano brolis“, -  džiaugėsi  Vytautas.
 

Apie LVF prezidentą V. Liubertas sakė: „Tai stiprus, ištvermingas sportininkas“. Kiek vėliau pridūrė: „Smagu, jog federacijos vadovai šoka į vandenį ir žaidžia. Taip jie tikrai  geriau žino situaciją, nei sėdėdami prie stalo“. 

Justas sutinka, kad, kai vadovai rungtyniauja, yra užkrečiantis pavyzdys. „Žaibo“ komandoje jie žaidė ir anksčiau, kai prieš penkerius metus susibūrė klubas, tačiau tada nebuvo federacijos vadovai. Dabar jų statusas jau kitas.  „Esame seni vilkai, bet su vandensvydžiu dar nenorime skirtis“, - šypteli Justas.  

STUDIJOS. Vandensvydžio kamuolį V. Liubertas pirmą kartą į rankas paėmė  būdamas vienuolikos. Iš pradžių pratybas lankė pas trenerį Liudą Putrimą, o po poros metų perėjos pas Nerijų Papaurėlį ir žaidė su vyresniais. Buvo pakviestas į Lietuvos jaunių ir jaunimo rinktines. Baigęs mokyklą, Vytautas  nutarė studijuoti Velso universitete civilinę inžineriją. 

Jo brolis Justas, studijuodamas Vilniaus Gedimino technikos universitete statybos inžineriją,  vandensvydį kiek apleido ir jį vėl sugrįžo prieš penkerius metus. 

Broliai studijavo daugmaž tas pačias specialybes: tik Justas Lietuvoje, o brolis – Anglijoje. 

ANGLIJA. Įgijęs diplomą, Vytautas persikėlėlė gyventi netoli Londono esančiame Hilfordo miestelyje ir čia dirba  pastatų techninės priežiūros inspektoriumi. 

Vandensvydį dukart per savaitę jis žaidžia ir Anglijoje. Atstovauja Hilfordo komandai, kuri rungtyniauja Londono antrojoje lygoje.  Be to, žaidžia dar vienoje komandoje, kuriai atstovauja ir kaunietis Tautvydas Šimanskas. 
 

„Lietuvos vandensvydžio komandos yra didesnio meistriškumo, nei tos, su kuriomis tenka susitikti Anglijoje.  Labai patiko Vilniaus „Baltic Amadeus“ ekipaa, kuriai anksčiau atstovavau ir ne kartą tapau Lietuvos čempionu bei prizininku. Joje dabar žaidžia jauni, ištvermingi vyrukai. Mano buvusi komanda smarkiai pasikeitusi, joje – daug naujų jaunų veidų. Beliko tik Mantas Pelakauskas ir Eimantas Vyšniauskas, su  kuriais anksčiau žaidžiau“, - stebėjosi Vytautas.   

TIKSLAS.  Vytautas įsitikinęs, kad bendras Lietuvos vandensvydžio lygis, lyginant su tuo, kada jis rungtyniavo, pakilo.  

Jo brolis Justas irgi pastebi, kad nors komandų Lietuvoje ir nėra daug, tačiau jos viena kitai tapo lygiavertėmis varžovėmis.  

„Daugkartinei Lietuvos čempionei „Baltic Amadeus“ komandai jau nėra lengva laimėti.  Mes nors treniruojamės vos vieną kartą per savaitę, stipriausioms ekipoms irgi sugebame sudaryti rimtą konkurenciją. Nemažas viltis siejame su šiuo sezonu. Gal turėsime daugiau varžybų, geriau  susižaisime. Per Lietuvos čempionatą mūsų tikslas – sidabro medaliai“, - planus atskleidžia Justas. 
 

Lietuvos vandensvydžio federacijos viceprezidentas nenustebtų, jeigu vandensvydininku taptų ir jo sūnus Matas. 
 

Tiesa, jam dar tik penkeri, tačiau jau vienerius metus lanko plaukimo treniruotes pas komandos žaidėją ir trenerį Romą Vasiljevą. „Sūnus jau plaukia be jokių papildomų priemonių, tikrai ateityje gali pasirinkti vandensvydį. Bus dar ilgesnė dinastija“, - neabejoja Justas.