Lietuvos kerlingo mokyklą kuria ir šveicaras

Per 2017 m. „LTeam“ apdovanojimus nuskambėjo ir Lietuvos kerlingo asociacija, įsikūrusi 2002-aisiais ir iki šių dienų sėkmingai tęsianti savo veiklą. Prizą „Už pagalbą sportininkams“ pelnė visuomeniniais pagrindais ketvirtus metus Lietuvos akmenslydžio vyrų ir antrus metus moterų rinktinę bei mišrų dvejetą treniruojantis šveicaras Allenas Gulka. 
 

„Mūsų sporte tai nėra naujas dalykas. Prieš tai visuomeniniais pagrindais mūsų rinktinėms padėjo akmenslydžio pradininkas Rusijoje profesorius Konstantinas Zadvornovas. Mes dar tik augame, tvirtėjame: neturime savų specialistų, teisėjų, tradicijų. Kviestis trenerius iš kitur – kol kas ne mūsų kišenei. Puikus akmenslydžio specialistas iš Šveicarijos mums nemokamai padeda kurti savo akmenslydžio mokyklą. 
 

Jo sūnus Roggeris žaidžia Šveicarijos kerlingo čempionate. Prieš penkerius metus jis atvyko į Lietuvą pagal mainų programą ir panoro čia žaisti akmenslydį. Sudarėme jam sąlygas kelerius metus dalyvauti Lietuvos čempionate. Pasižiūrėti, kaip sūnui sekasi rungtyniauti, atvažiuodavo jo tėvai. 

A.Gulka gimęs Kanadoje, žaidė akmenslydį, vėliau tapo treneriu. Iki šių dienų treniruoja vieną Šveicarijos čempionato komandą. Jau yra pensininkas, visus svarbiausius gyvenimo darbus nudirbęs, todėl turi laiko ir mielai mums padeda“, – su Lietuvai padedančiu šveicaru supažindina LKA generalinis sekretorius Vygantas Zalieckas.  

Visos Lietuvos akmenslydžio rinktinės rengiasi Latvijoje, čia septintus metus iš eilės vyksta Lietuvos čempionatai, nes namie nėra akmenslydžio arenos. Rinktinės taip pat dalyvauja Europos čempionatuose, įvairiuose turnyruose. Treneris A.Gulka atvažiuoja tik į turnyrus, čempionatus bei treniruočių stovyklas ir tobulina mūsų žaidėjus. 

Akmenslydis – jauna sporto šaka, į olimpinių žaidynių programą įtraukta 1998 m. per Nagano olimpines žaidynes. Tada vyko moterų ir vyrų varžybos. Šiemet Pjongčange atsirado nauja disciplina – pirmą sykį bus kovojama ir mišrių dvejetų varžybose. LKA prezidentas Vytautas Vidmantas Zimnickas viliasi, kad kada nors kelialapį į olimpines žaidynes iškovos ir mūsų rinktinė. Planuojama, jog taip gali nutikti 2026-aisiais. 
 

„Pasaulyje kerlingas labai populiari sporto šaka. Kuo daugiau šalių jį žaidžia, tuo sunkiau patekti į olimpines žaidynes, tuo sudėtingesnė atranka. Europai skirtos vos septynios vietos, per ketverių metų ciklą čempionate reikia patekti į dešimtuką. Dar užėmus ir dvyliktą vietą yra teorinių galimybių dalyvauti pasaulio čempionato atrankos varžybose. 

Iš pasaulio čempionato į olimpines žaidynes irgi patenka vos septynios komandos. Konkurencija milžiniška, todėl pasiekti tokius grandus, kaip Kanada ir Norvegija, kurios turi gilias tradicijas, būtų svajonių svajonė. Netgi mūsų kaimynai latviai, akmenslydį pradėję kultivuoti prieš šešerius metus įrengtame specializuotame kerlingo sporto centre, nėra tokio meistriškumo ir į Pjongčango žaidynes nepateko, nors atrankoje dalyvavo. Pastaruosius ketverius metus pasaulio ir Europos čempionatuose latviai balansuoja ties 8–12 vieta“, – paaiškina V.Zalieckas.  

Europos čempionato B grupėje Lietuvos akmenslydininkai debiutavo 2006-aisiais ir jėgas bando iki šių dienų (išskyrus 2010 m.). Moterys čempionate jėgas bandė tris kartus – 2006, 2016 ir 2017 m. Dalyvauti čempionate – garbinga, bet brangu, nes Lietuvos sportininkams dalį lėšų tenka dengti patiems. 

Aukščiausią 15 vietą Europos čempionate tarp 37 komandų mūsų akmenslydininkai vyrai užėmė 2015-aisiais. Tai buvo mūsų vyrų komandos (kapitonas Tadas Vyskupaitis, vicekapitonas Vytis Kulakauskas, antrosios pozicijos žaidėjas Laurynas Telksnys ir pirmosios Vidas Sadauskas), kuri čempionate dalyvavo penkis kartus, pikas. 2014 m. komanda buvo sudaryta iš dviejų komandų (T.Vyskupaitis, V.Kulakauskas, K.Rykovas, M.Kulakauskas, M.Bielinis).

Pasaulio čempionatuose dalyvauja ir mūsų jaunimas bei neįgalieji, kuriems padeda Lietuvos kerlingo asociacija ir kurie čempionato B grupėje debiutavo 2015-aisiais. 

Lietuvoje akmenslydis pradėtas kultivuoti buvusio ilgųjų nuotolių plaukiko, šiai sporto šakai atidavusio 11 metų, o dabar LKA generalinio sekretoriaus V.Zaliecko bei dar kelių sporto entuziastų iniciatyva. Jis su šia sporto šaka susipažino Latvijoje 2003 m. per komercinį seminarą. Sportininkas plaukimą iškeitė į akmenslydį ir pradėjo jį žaisti. 
 

„Kokius ketverius metus šią sporto šaką populiarinome tik iš entuziazmo, galima sakyti, vos egzistavome. Neturėjome nė vieno šios sporto šakos specialisto, todėl stengdamiesi gauti kuo daugiau informacijos važinėjome po įvairius turnyrus ir mokėmės. Daug padėjo latviai, estai, Rusijos akmenslydžio įkūrėjas K.Zadvornovas, kuris perdavė didelę patirtį, padėjo metodine medžiaga, vėliau treniravo vyrų komandą. Mėginome augti, įgyti kuo daugiau patirties“, – prisiminė V.Zalieckas.

2004-aisiais Lietuvos akmenslydžio komandos, neturėdamos jokios patirties, pradėjo dalyvauti tarptautinėse varžybose Latvijoje. Mūsų kaimynai buvo atvykę ir į Vilnių, kur prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ surengė parodomąsias varžybas. 

Lietuvos akmenslydžio asociacijos vadovai daug gražių žodžių skiria Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui. Pirmus metus ši sporto šaka praktiškai gyvavo tik LTOK dotacijų dėka. Akmenslydžio asociacijai LTOK padeda iki šių dienų. 

Į Lietuvos akmenslydžio istoriją įeis 2005-ieji, kai pradėta dalyvauti Baltijos šalių čempionate ir pirmą sykį surengtas Lietuvos čempionatas. Tąkart jėgas bandė aštuonios Vilniaus komandos. Kadangi žaidėjų meistriškumas dar buvo žemo lygio, dėl apdovanojimų bendroje įskaitoje varžėsi ir moterys, ir vyrai. 

„Akmenslydį pradėjus populiarinti kituose ledo arenas turinčiuose miestuose komandų pagausėjo. Akmenslydį pradėjo kultivuoti Kauno savivaldybės žiemos sporto mokykla „Baltų ainiai“. Tačiau nepavyko prikalbinti klaipėdiečių ir elektrėniškių, kurių prioritetas – ledo ritulys“, – sako V.V.Zimnickas. 

Dabar Lietuvoje yra apie šimtą akmenslydžio entuziastų, kurie savaitgalius leidžia Latvijoje ir ten tobulėja. Vilniuje praėjusiais metais šią sporto šaką norėjo išbandyti daugiau kaip tūkstantis, Kaune – apie 700–800 žmonių. 
 

Vilniaus pramogų arenoje kiekvieną sekmadienį dvi valandas vyksta mėgėjų treniruotės (reikia patiems susimokėti po 10–15 eurų), o Kauno žiemos sporto mokykloje „Baltų ainiai“ – triskart per savaitę. 

„Žaisti kerlingą brangu, nes ledą reikia specialiai paruošti, todėl turi nuomotis visą areną. Taip ir sudaromas akmenslydžio, kaip brangios sporto šakos, įvaizdis. Be to, turime vos tris ledo arenas, atitinkančias tarptautinius reikalavimus. Tas 10–15 eurų mokestis – labai mažas. Norintiems žaisti nereikia mokėti už įrangą, kurią kasmet mūsų asociacija perka iš Tarptautinės kerlingo federacijos“, – paaiškina V.V.Zimnickas. 

Lietuvoje jaunuosius akmenslydininkus treniruoja du treneriai: Kaune sporto klubo „Forsarus“ treneris Paulius Krauza, Vilniuje – Virginija Paulauskaitė. Komandos, kurios dalyvauja Lietuvos čempionate ir važinėja treniruotis į Latviją, ieško kaimynų trenerių arba prityrusių žaidėjų pagalbos. 

2017-ųjų Lietuvos čempionate, kuris septynerius metus iš eilės vyko Rygos sporto centre, dalyvavo penkios vyrų, keturios moterų ir trys neįgaliųjų komandos iš Vilniaus ir Kauno. 

LKA labai apsidžiaugė, kai Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pareiškė norą statyti ledo areną. „Visi, kurie yra suinteresuoti šio objekto atsiradimu, taip pat stengiasi, kad kuo skubiau jis būtų pastatytas. Apie ledo arenas kalbama ir kituose miestuose. Viliamės, kad naujose arenose atsiras vietos ir akmenslydžio takams“, – tikisi LKA prezidentas. 

Įrengti 46 m ilgio akmenslydžio takeliai turi atitikti tarptautinius standartus, o ledo ir oro temperatūra privalo būti visiškai kita nei per ledo ritulio varžybas. V.V.Zimnicko įsitikinimu, jeigu Lietuvoje būtų specializuota sporto bazė, akmenslydis nebūtų brangi sporto šaka. Gerokai pigesnė nei, tarkime, ledo ritulys. Apranga pigesnė, komandos mažesnės, nereikia didelio ledo ploto. Bet dabar, kai nėra sporto bazių, ši sporto šaka tampa brangi, ypač dėl būtinybės važinėti treniruotis į užsienį.  
 

Šiemet LKA gavo didesnį finansavimą ir tuo ypač džiaugiasi. „Pinigų už ačiū niekas nedalija. Juos reikia užsidirbti. Mes jau patobulėjome. Gerai buvo įvertintas mūsų ketverių metų darbas“, – džiaugiasi V.Zalieckas. 

Kai kišenės pilnesnės, šios gegužės pradžioje Lietuvos čempionatą pagaliau planuojama surengti Kaune. Nors ledo parengimas aukštesnio rango varžyboms užima gana daug laiko ir nemažai kainuoja, tam reikės kviestis ledo meistrus ir nuomotis specialią įrangą. 

Ar pavyko akmenslydžiui prigyti Lietuvoje? „Vienareikšmiškai – taip. Daugumai tų, kurie pirmą kartą išgirsta apie šį žaidimą, sukelia šypseną šluotelės, kiti atributai. Bet pažaidę supranta, kad akmenslydis – nuostabi sporto šaka. 

Trečius metus įgyvendiname vaikų programą mokyklose, važinėjame po jas su specialia vaikų įranga ir per kūno kultūros pamokas pristatome savo sporto šaką. Prieš ketverius metus Kaune susibūrė mūsų senjorės, kurios treniruojasi triskart per savaitę ir jau trečius metus dalyvauja pasaulio čempionatuose. Šiemet jos jėgas bandys Švedijoje. Mūsų žingsniai kasmet vis tvirtesni“, – išgirdome tokį LKA vadovų atsakymą.