Pagrindinė diskusijų tema – pinigai

Penktadienį Vilniuje vykusioje LTOK Generalinės asamblėjos eilinėje sesijoje buvo patvirtinta LTOK revizijos komisijos ataskaita, Vykdomojo komiteto 2017 m. veiklos ataskaita, LTOK 2017 m. biudžeto įvykdymo apyskaita bei 2018 m. veiklos planas bei biudžetas.

Apie Generalinę asamblėją skaitykite čia>>>

Prieš šių spendimų priėmimą vyko diskusija, kurioje aktyviai dalyvavo šalies sporto šakų federacijų vadovai. Jie išsakė savo nuomonę dėl Lietuvos sporto reformos, pateikė kelis pasiūlymą Tautiniam olimpiniam komitetui.  
 

VILTIS. LTOK žiemos olimpinių sporto šakų komisijos pirmininkė Lilija Vanagienė apgailestavo, kad per paskutinį Pasaulio taurės varžybų etapą Seule traumą gavo čiuožėja trumpuoju taku Agnė Sereikaitė ir neiškovojo kelialapio į Pjongčango olimpines žaidynes. 

„Dėl to mūsų sportinė delegacija nepadidėjo, liko 9 sportininkai. O dailusis čiuožimas vis dar laukia, mūsų pora laukimo sąraše yra pirmoji. Mūsų jaunieji sportininkai nusiteikę optimistiškai ir nekantriai laukia pranešimų. Gal kažkur kažkas atsitiks. Iki sausio 29 d. 18 val. vis dar tikimės, jog įšoksime į važiuojantįjį traukinį", - teigė Lietuvos čiuožimo federacijai vadovaujanti L.Vanagienė.

VIRSMAS. Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos prezidentas Algirdas Raslanas savo pasisakyme apžvelgė išorinę ir vidinę aplinkas. 

„Išorinė aplinka stipriai keičiasi. Dalyvaudami tarptautinių federacijų veikloje, olimpinėse sporto šakose sąlygas diktuoja Tarptautinio olimpinio komiteto Vykdomasis komitetas. Tai nauja tendencija, kuri bus labai ryški 2020 m. rudenį, kai bus peržiūrima 2024 m. olimpinių žaidynių programa. Šiandien pradeda dominuoti didžiosios federacijos ir tarptautiniame sporte vyksta pinigų persiskirstymas tarp įvairiausių lygų, olimpinių komitetų, tarptautinių federacijų, spaudos atstovų, bendrovių. Čia vysksta didžiulė kova“, - kalbėjo A. Raslanas. 
 

Apžvelgdamas vidinę situaciją, LNSA prezidentas akcentavo, kad Lietuvoje keičiant kūno kultūros ir sporto strategiją, įvyko esminis lūžis ir virsmas. 

„Panašiai buvo 1991-aisiais. Mes be reikalo vertiname tą naują finansavimo tvarką tik kaip tvarkos pakeitimą ar naujų kriterijų sudėliojimą. Įvyko virsmas, kurio kol kas, turbūt, nelabai suvokiame. Keičiama visa sistema, valstybė atsisako remti didelio meistriškumo sportininkus ir viską permeta federacijoms. Federacijų laukia naujas etapas, naujas iššūkis.

Kitas iššūkis: naujasis Kūno kultūros ir sporto įstatymas, kurį iš KKSD perėmus Švietimo ir mokslo ministerijos kancleriui Tomui Daukantui, situacija pradėjo virsti į gerąją pusę, įstatymas pildosi sporto naudai. Nėra abejonės, fizinio aktyvumo programa lieka ministerijoje. Manyčiau, kad parolimpinio judėjimo ar neįgaliųjų dalis irgi turėtų ten likti“, - svarstė A. Raslanas. 

Tačiau, pasak LNSA vadovoo, didžiausias abejone kelia antroji dalis, kuri numatyta įstatyme – didelio meistriškumo sportas. 

„Pažiūrėkime, kaip skirstomos sporto šakos: strateginės, olimpinės, kitos sporto šakos. Mes nevykdome Tarptautinio olimpinio komiteto bendrosios struktūrinės nuostatos. Ten labai aiškiai išdėliota: vasaros ir žiemos sporto šakos. Vadinasi, šios dvi sritys turi skambėti visose programose. Neolimpinės sporto šakos ir parolimpinis sportas taip pat turėtų būti įvardijami. Iškyla klausimas: kaip toliau mums reikia elgtis? Todėl siūlau labai konkrečius dalykus: reikėtų panaikinti Kūno kultūros ir sporto departamentą, kurio funkcijos susitraukė ir atkrito“, - sakė A. Raslanas. 
 

Kitas jo pasiūlymas – įstatymo numatyta tvarka suteikti savivaldą nevyriausybinėms organizacijoms, t. y. sporto šakų federacijoms. 

Tam, kad būtų susitarimas ir valdymas, profesorius siūlė įsteigti Lietuvos sporto tarybą, kuri prisidėtų prie sportininkų rengimo. 

LNSA prezidentas taip pat siūlė iš reorganizuoto Lietuvos olimpinio sporto centro išbraukti žodį olimpinis ir vadinti Sporto bazių centru. 

Pasak A. Raslano, gilinantis į didelio meistriškumo finansavimo prioritetus, iki nukritimo galima ginčytis dėl kriterijų, nes kiekviena sporto šaka turės savų argumentų. Bet olimpinėse vasaros žaidynėse Lietuva dalyvauja 14-16 sporto šakų varžybose ir dviejų, šiuo metu, – žiemos. 

„Bet iš biudžeto ar iš programų mes remiame visas sporto šakas. Vadinasi, diferenciacija jau galėtų būti kita. Nes jei pažiūrėsime statistiką nuo 1994 metų, aiškiai matome tendenciją. Absoliutus lyderis yra krepšinis. Nėra abejonės, antrasis kriterijus – medaliai, kurie turi turėti didžiausią svorį ir lemti didžiausią paramą toms sporto šakoms. Šita kriterijų funkcija turėtų būti ne KKSD rankose, o savivaldos – sporto šakų federacijų ar Sporto tarybos rankose“, - kalbėjo A. Raslanas.
 

Jis siūlė bet kokia kaina išlaikyti LTOK pinigus, kuris yra federacijų nepriklausomybės garantas.  Nes, pasak A.Raslano, KKSD, turėdamas biudžeto pinigus, jau pradėjo klausti, kiek pinigų nacionalinės federacijos gauname iš savo tarptautinių federacijų, rėmėjų, kitų šaltinių. 

„Kodėl valstybinė institucija kišasi į savivaldą? LTOK lėšos yra nepriklausomybės dalis, todėl mums ypač svarbu juos išlaikyti.

Siūlau išlaikyti programinį principą. Nes KKSD atsisakė olimpinių programų ir mes dabar nežinome, kaip tarpusavyje sudėlioti tuos principus. Vadinasi, federacijų programos, olimpinės programos yra esminės, kurias mes galime parengti patys“, - teigė A. Raslanas.
 

MAŽIEJI. Lietuvos triatlono federacijos prezidentas Dainius Kopūstas dėkojo  LTOK, kad tik jo dėka gali egzistuoti mažos federacijos. 

„Valstybės lėšos, kurios yra skirtos mūsų federacijai – juokingos, iš jų galėtume sumokėti tik metinius mokesčius tarptautinei federacijai. Gaudami LTOK finansavimą, galime surengti penkis Lietuvos čempionatus. Mūsų sportininkai nuolat dalyvauja pasaulio ir Europos čempionatuose, o federacijos atstovai – tarptautiniuose kongresuose. Ir tai praktiškai - LTOK dėka. Nedalyvaudami ir neorganizuodami varžybų, nedalyvaudami tarptautinėje veikloje, negalėtume kreiptis į rėmėjus ir gauti papildomų lėšų“, - sakė D. Kopūstas, kuris norėtų, jog mažos federacijos iš LTOK gautų dar daugiau lėšų.

KRITERIJAI. Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas Darius Čerka kalbėjo apie kriterijus, kurie, anot jo, niekuo nesikeitė nuo ankstesnių metų, bet tik šiemet buvo labai sureikšminti, nes, kaip ir visos federacijos, tinklininkai ne vienerius metus KKSD pildydavo kriterijų lenteles, rašė duomenis. 

„Ta lentelė iki šiol buvo tokia pat, tačiau šiemet tų duomenų svarba labai padidėjo. Anksiau ne kartą kreipėmės į KKSD ir klausėme, kokie kriterijai lemia mūsų sporto šakos finansavimą.  Jokio konkretaus atsakymo negavome. Gi LTOK žaidimų sporto šakų finansavimo situacija gerokai aiškesnė. Sistema, kurią yra parengęs LTOK Vykdomojo komiteto narys Leonardas Čaikauskas, veikia jau 4-5 metus ir praėjusiais metais buvo peržiūrėta. Šioje finansavimo dalyje mums buvo viskas aišku. 

Kai kam kyla klausimų dėl tų kriterijų, pavyzdžiui, krepšiniui. Bet jis buvo finansuojamas atskira eilute, dėl to nebuvo susidūręs su tais kriterijais. Dabar pirmi metai, kai ir jie vertinami pagal bendrus kriterijus. Tačiau šie kriterijai yra.

Kitas klausimas: kodėl tokiomis proporcijomis yra dalinami pinigai? Čia irgi reikėtų nustatyti kažkokius kriterijus. Nes matau analogiją su KKSD. Nes ir čia norisi klausto: kodėl strateginės sporto šakos gauna 62 proc., o kitos olimpinės sporto šakos – 22 proc. lėšų? LTOK ir KKSD turėtų pagalvoti, kad turint kriterijus, jie turi veikti. Reikia išvengti tų reikšmių, kurias galima pakreipti sau naudinga linkme“, - svarstė D. Čerka. 
 

NEAIŠKUMAI. Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas pasidžiaugė ataskaita, kurią pristatė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Jis atkreipė dėmesį, kad krepšininkai nuolat girdi priekaištus, jog susižeria didžiąją dalį sportui skiriamų pinigų, nors praėjusiais metais tarp LTOK finansuojamų sporto šakų federacijų buvo tik ketvirtoje vietoje.

„Pamačiau, kad įmanoma padaryti lentelę, kurioje kiekviena sporto šaka turi savo krepšelį, biudžetą. Taip, kaip padarė KKSD.  Tokią pačią lentelę mačiau ir D. Gudzinevičiūtės ataskaitoje. Krepšinis praėjusiais metais, pagal tą lentelę, gavo 390 tūkst. eurų. Tai yra ketvirtoji vieta tarp visų sporto šakų. O pirmoje vietoje – irklavimas", - teigė M.Špokas. 
 

Pasidžiaugęs sėkminga loterijų bendrovės „Olifėjos“ veikla. „Tai yra vienintelis nepriklausomas sporto šakų finansavimo šaltinis, kurį mes turėtume dalintis. Čia jaučiamas progresas. Dėka valstybės suteiktos lengvatos mes gauname 8,3 mln. eurų. Vadinasi, čia turime atsirasti su kriterijais, kur kiekviena sporto šaka užima savo eilutę. Bet komandinių sporto šakų situacija yra paradoksali: 10 komandinių olimpinių sporto šakų gauna 10 proc. viso biudžeto. 
 

KKSD 6,3 mln. eurų išdalino ir visi tuos pinigus matome, deja, LTOK eilutėje tie pinigai perpus mažesni. Kur tie pinigai nueina? Tad, kalbant apie kriterijus, norėtųsi, kad visi susėdę pasitvirtintintume  tuos kriterijus ir jais vadovautumėmės, o ne sakytume, kad atėjo krepšinis ir suvalgė visus pinigus“, - kalbėjo M. Špokas. 



PROGRAMOS. Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas kalbėjo apie tai, kad jau daug metų stebi, kaip patvirtinamas LTOK Vykomojo komiteto pateikiamas metų biudžetas.

„Mes pastati prieš faktą, o kad biudžetas yra būtent toks. Iš vienos pusės tai labai gražu, rodo sklandų LTOK darbą. Tačiau iš kitos pusės, ar tikrai viskas taip gražu, ar logiškai ir korektiškai sudėliotos eilutės? Didžiausia biudžeto dalis, be abejo, yra olimpinio sporto finansavimas. Yra dvi reikšmingiausios ir pagrindinės programos: žiemos ir vasaros olimpinės žaidynės. Kitos šioje dalyje esančios programos - tik papildančios pagrindines. Mano įsitikinimu, taip, kaip sudedamosios dalys išsamiai išvardytos vasaros programoje, turėtų būti sudėliotos ir žiemos programoje. 

Mums irgi reikia trenerių, specialistų, transporto, inventoriaus, aptarnaujančiojo personalo, aklimatizacijos ir kitų dalykų. Tačiau lėšos, skiriamos žiemos programai, akivaizdžiai yra per mažos. Su tokiu požiūriu ir finansavimu mums sudėtinga siekti gerų rezultatų ir konkuruoti su vasaros sporto šakomis, turinčioms ir geresnę infrastruktūrą. Juk parengti olimpietį kainuoja panašiai, aišku, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką“, - sakė A. Daugirdas. 

Jis siūlė lėšas vasaros ir žiemos sporto šakoms skirstyti pagal dalyvių skaičių olimpinėse žaidynėse: „Tai turėtų būti pagrindinis rodiklis. Vasaros ir žiemos programų viduje lėšos sporto šakoms turėtų būti paskirstytos pagal numatytus kriterijus. Tai būtų labai logiškas ir teisingas lėšų paskirstymo principas. Kitaip, su dabartiniu požiūriu į žiemos sporto šakas, kalbėti apie rezultatus sudėtinga."  

KRITIKA. Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis irgi gyrė D. Gudzinevičiūtės ataskaitą, puikios lenteles, tačiau jas siūlė šiek tiek patobulinti. 

Lentelėse pateikta, kiek federacijos gauna lėšų, todėl siūlė papildyti, kiek sporto šaka apskritai gauna – tarkime, ir jų mini centrai.  

„Mini centrų finansavimas nėra federacijos, bet sporto šakos finansavimas. Nes situacija yra tokia. LOSC dabar pasilieka funkciją valdyti sporto bazes.  Matome eilutę, kur LTOK irgi dotuoja kai kurių sporto šakų mini centrus. Kaip patekti į tą LOSC ar LTOK eilutę, kad ir mūsų kokia nors plaukimo bazė būtų išlaikyta vienos ar kitos organizacijos?

Aš asmeniškai balsuosiu prieš olimpinio komiteto biudžetą, nes kai kuriuose mini centruose vyksta sisteminė dopingo vartojimo veikla. Kažką reikėtų daryti ir galvoti, ar tikrai finansavimą skirti tiems, kurie  diskredituoja olimpinį sportą. Galbūt, ir mes vieną gražią dieną prieisime prie tos situacijos kaip Rusija, kuri pašalinta iš olimpinių žaidynių ir negali dalyvauti su savo vėliava“, - sakė E. Vaitkaitis, taip įgeldamas Klaipėdoje esančiam sunkiosios atletikos mini centrui, vadovaujam Bronislovo Vyšniausko, kur treniruojasi jau antrą kartą dopingo vartojimu įtariamas Aurimas Didžbalis, o anksčiau basumės už dopingo vartojimą sulaukė dar pora sportininkų.

FUNKCIJA. LTOK Vykdomojo komiteto narys, Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas Leonardas Čaikauskas atsakė į klausimą, kaip jis atsidūrė LTOK vadinamoje kriterijų komisijos darbo grupėje. 
 

„Buvau deleguotas nuo visų sporto žaidimų, pasirašė devyni sporto žaidimų federacijų prezidentai. Mes, žaidimų atstovai, su kriterijais dirbame nuo 2012-ųjų. Atlikau savo funkciją ir susaukiau gerų įvertinimų. Susumavus mūsų žaidimų krepšelio ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo pinigus, gavome 59 800 eurų daugiau“, - džiaugėsi L. Čaikauskas.