Jau devintą kartą žiemos žalgiriados stalo teniso, šaškių ir šachmatų finalinės varžybos vyko Alytuje. Jose dalyvavo apie 200 žalgiriečių.
Šiemt vykstančios 29-osios Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ žiemos žaidynės skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.
Alytuje – idealios sąlygos rengti žaidynes, nes viskas – po vienu stogu. Stalo teniso varžyboms buvo skirta pagrindinė Sporto rūmų arena, o šachmatų ir šaškių varžybos vyko greta esančiose erdviose patalpose. Sportininkams iš rūmų niekur nereikėjo eiti, kavinėje buvo galima pasistiprinti.
Per iškilmingą žaidynių atidarymą sportininkus sveikinęs varžybų vyr. teisėjas, „Žalgirio“ draugijos generalinis sekretorius Vytas Nėnius dėkojo Alytaus savivaldybei bei Sporto ir rekreacijos centrui, kad jie visada svetingai priima žalgiriečius.
Alytaus savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius pasidžiaugė, matydamas tokį gausų sportininkų būrį ir draugijos tęsiama gražia tradicija. Meras pabrėžė, kad, priimdami žaidynių dalyvius, jie stengėsi sudaryti kuo geresnes sąlygas jiems rungtyniauti.
Už sudarytas puikias sąlygas „Žalgirio“ draugija padėkojo merui, V. Nėnius jam įteikė dovaną.
Taip pat žalgiriečiai su 60 metų jubiliejumi pasveikino Sporto ir rekreacijos skyriaus vedėją Adomą Andrušaitį bei 55 m sukaktį pažymintį Sporto ir rekreacijos centro trenerį Kęstutį Dambrauską.
Alytiškiams tai buvo dviguba šventė: žiūrovai galėjo stebėti ir žalgiriečių kovas, ir geriausiųjų 2017 m. Alytaus sportininkų apdovanojimus.
Kovomis Alytuje „Žalgirio“ žiemos žaidynės nesibaigs. Vasario 10-11 d. jos toliau vyks Ignalinoje, lenktyniaus kovos kalnų slidininkai ir slidininkai.
Stalo tenisas
Miestų grupėje nugalėjo Vilniaus III komanda (Marius Urbelis, Artūras Pilypas ir Ligita Sakavičienė), 2. Alytus, 3. Panevėžys.
Rajonų grupė: 1. Šalčininkai (Viktoras Frizelis, Tomas Lebedas ir Aneta Barkovskaja-Šmigelska), 2. Birštonas, 3. Lazdijai.
Jėgas bandė 6 miestų ir 19 rajonų komandų. Kovota prie 10 teniso stalų. Varžybų vyr. teisėjas alytiškis Zenonas Gramackas apgailestavo, kad šįkart varžybose nedalyvavo kauniečiai.
„Miestų grupėje stiprios trys Vilniaus ir Panevėžio komandos, tarp kurių visą laiką vyksta pagrindinė kova. Rajonų grupėje meistriškumu išsiskiria Šalčininkų, Lazdijų ir Utenos komandos, kurios bus pagrindinės favoritės laimėti medalius“, - prieš varžybas teigė Z. Gramackas.
Stalo teniso varžybas aptarnavo net šeši tarptautinės kategorijos arbitrai: kauniečiai Kazimieras Gaigalis ir Romualdas Stankevičius, vilniečiai Arvydas Litvinas ir Gediminas Gataveckas, marijampolietis Aloyzas Budrys ir alytiškis Z.ramackas.
Visus varžovus nugalėjo vilniečiai. Vilniaus III komandos žaidėjas, „Danske“ banko teisininkas Marius Urbelis teigė, kad jų pergalę nulėmė tai, jog komandoje buvo visi trys vienodo pajėgumo žaidėjai.
„Mes, mėgėjai, nuomojamės sporto salę ir treniruojamės dukart per savaitę, dalyvaujame įvairiose varžybose. Alytuje sunkiausiai buvo žaisti su alytiškiais, kuriuos nugalėjome 3:1“, - sakė M. Urbelis, kuris žalgiriados čempionu tapo pirmą kartą. Jis – buvęs kelmiškis, stalo tenisą pradėjo žaisti dar mokykloje ir su rakete nesiskiria iki šių dienų.
„Kelmė – tinklinio mietas, tinklinį žaidė mano tėtis ir brolis, o aš nepasižymėjau gerais fiziniais duomenimis ir pasirinkau stalo tenisą. Stalo tenisą irgi žaidė visa mūsų šeima“, - sako M. Urbelis, su komandos draugais žaidžiantis Lietuvos stalo teniso antroje lygoje.
Jis pasidžiaugė, kad „Žalgirio“ žaidynėse vilniečiams atstovavo net trys komandos. „Per žaidynes buvo smagu su visais pabendrauti, kadangi esame geri pažįstami. Vilniaus sporto salės, kur treniruojamės, visai kitokios, o Alytaus sporto rūmuose - daug erdvės, prie to reikėjo priprasti. Kamuoliukas čia skriejo visai kitaip, todėl savo žaidimu nebuvau patenkintas, nors ir laimėjau aukso medalį“, - sakė M. Urbelis.
Vieni favoritų panevėžiečiai (Bronius Kišūnas, Povilas Bagužis ir Ligita Vielienė) nebuvo nusiminę trečiąja vieta. Komandos lyderis sporto meistras P. Bagužis teigė, kad jie garbingai kovojo iki paskutiniosusitikimo.
„Nelaimėjome šiemet, laimėsime kitąmet‘, - sakė Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro stalo teniso treneriu dirbantis P. Bagužis.
Ypač nesėkmingai P. Bagužiui susiklostė pogrupio varžybos su Vilniaus I komanda, kur jis pralaimėjau abu susitikimus. –Tai man buvo šaltas dušas, kuris vėliau kaip reikiant įkaito“, - sakė panevėžietis. Jo komandos žaidėja Ligita Vielienė pridūrė, kad nors programa maksimum neįvykdyta, bet jai sekėsi žaisti gerai – pralaimėjo tik vieną susitikimą.
Rajonų grupėje antrąja vieta ypač džiaugėsi birštoniečiai ir jų komandos talismanas gydytoja Jurgis Janulis, kuris stebėjo visas varžybas. Jaunystėje gydytojas stalo tenisą irgi mėgėjiškai žaidė. Jo kolegos medikai, bičiuliai, su kuriais jis žaidė, dabar jau 10 metų Birštone rengia J.Janulio vardo stalo teniso varžybas.
Šiemet J. Janulio taurės turnyras vyks kovo 3 d. „Birštoniečiai man dovaną jau pateikė. Tikrai esu nustebintas žaidynėse užimta jų antrąja vieta. Vadinasi, Birštonas moka žaisti stalo tenisą“, - sakė gydytojas.
Šachmatai
Čia sėkmė lydėjo Vilniaus šachmatininkai (14,5 taško), kurie aplenkė Utenos (13,5) ir Radviliškio (12,5) komandas.
Moterų turnyro laimėtojos: 1. Gintė Gaižauskaitė (Vilnius), 2. Diana Pažėrienė (Elektrėnai), 3. Virginija Savickienė (Ukmergė) – po 5 taškus.
Vyrų turnyro laimėtojai: 1. Martynas Taucius (Klaipėda) - 6 taškai, 2. Karolis Šimonis (Vilnius) - 6, 3. Jonas Kubilius (Raseiniai) - 5,5.
Į šachmatų varžybas susirinko 18 komandų, kurių kiekvienai atstovavo du vyrai ir viena moteris. Varžybų metu buvo išaiškinti ir geriausi asmeninių varžybų šachmatininkai.
Alytuje šįkart nebuvo varžybų vyr. teisėjo, tarptautinės kategorijos arbitro Jono Sidabro sūnų Jono ir Igno, kurie ankstesniais metais visada padėdavo tėvui.
Baigę gimnazijas, sūnūs išvyko studijuoti į Vokietiją: Jonas medicinos mokslo žinių siekia Diuseldorfe, o Ignas Štutgarte studijuoja ekonomiką.
Pasak J. Sidabro, „Žalgirio“ žaidynių šachmatininkų bendruomenė kasmet nekantriai laukia. Nors varžybos skirtos ne profesionaliems šachmatininkams, tačiau sutraukia nemažai pajėgių sportininkų.
Žalgiriečių žaidynėse visada dalyvauja tarptautinis arbitras, žaidėjas ir treneris šiaulietis Gintautas Plungė, daugkartinis Lietuvos čempionas alytiškis Donatas Baranauskas ir kiti žinomi šachmatininkai.
Moterų turnyro laimėtoja – Vilniaus universitete antrame kurse mediciną studijuojanti G. Gaižauskaitė neslėpė, jog, siekiant nugalėti, jai reikėjo kaip reikiant pakovoti.
Ji laimėjo keturias partijas, dvi sužaidė lygiosiomis ir vieną pralaimėjo bronzos medalininkei V. Savickienei.
Šachmatais prieš 10 metų V. Gaižauskaitę išmokė žaisti senelis. „Nelabai tikėjausi laimėti, nes dabar pagrindinį dėmesį sutelkiau mokslui ir fechtavimui. Reikėjo judesio, todėl ir pasirinkau šią sporto šaką. Pratybas lankau pirmus metus, mano treneris - Rimas Kalnutis. Vasario mėnesį žadu dalyvauti Lietuvos fechtavimosi čempionate, dalyvausiu špagininkių turnyre“, - sakė G. Gaižauskaitė.
Vyriausias turnyro žaidėjas buvo 85-erių elektrėniškis Reinoldas Bačianskas, Elektrėnuose kažkada įkūręs šaškių ir šachmatų klubus.
„Esu antro atskyrio žaidėjas, nesiekiu meistriškumo. Man svarbu, jog Elektrėnuose gyvuotų šakės ir šachmatai. Dėl šių sporto šakų aukoju visą savo gyvenimą“, - sakė elektrėniškis.
R. Bačianskas netgi prisiminė savo istorinę pergalę jaunystės metais prieš legendinį Isaką Vistaneckį. Tada Elektrėnuose jam pavyko nugalėti šį garsųjų Lietuvos šachmatininką.
Šaškės
Dėl apdovanojimų rungtyniavo 22 komandos. Varžybų vyr. teisėjas vilnietis Grigorijus Leibovičius teigė, jog pagrindinė kovas dėl medalių vyks tarp Šiaulių (jiems atstovavo sporto meistras Arūnas Bučinskas, Rimantas Dinius ir stipri pirmosios lentos žaidėja Sandra Laurutienė) ir Alytaus (sporto meistrai Donatas Baranauskas, neseniai 60 metų jubiliejų šventęs Romas Matulevičius bei Irena Karsokaitė) komandų.
Stipri buvo ir Elektrėnų ekipa, kur prie pirmosios lentos žaidė Lietuvos didmeistris Anatolijus Šugajevas.
„Alytuje labai puikios sąlygos rungtyniauti, daug erdvės. Šilta, puikus apšvietimas. Šaškininkai stiprūs, yra su kuo pažaisti. Pirmieji turai lyderių neišryškino, nugalėtojai paaiškės tik paskutiniajame ture. Šįkart silpniau rungtyniauja 2016 m. žalgiriečių čempionė Vilniaus komanda, kuri atvyko be susirgusio savo lyderio Valiaus Karaliaus“, - kalbėjo varžybų vyr. teisėjas G. Leibovičius.
Vyriausia šaškių varžybų dalyvė - 84-erių druskininkietė Elena Rapkauskienė. Ją organizatoriai apdovanojo draugijos kepuraite.
„Žalgirio“ žaidynėse dalyvavau daug kartų, tik niekada nelaimėjau medalio. Dabar laimėjau dvi partijas, vieną sužaidžiau lygiosiomis, o kokia tris ar keturias pralaimėjau. Man žaidynės labai patinka, nes jose vyrauja ypatingai draugiška atmosfera. Kovo pabaigoje man sukaks 85-eri, bet šaškėmis tikrai ir toliau žaisiu.Namie žaidžiu su savo pažįstamais, nes jie žino, kad šaškės - mano didžiausias aistra. Žaisti šaškėmis nuo šešerių metukų mane išmokė tėvelis, dirbęs girininku Utenoje, po to Dauguose ir Tytuvėnuose. Šeimoje nebuvau vienintelė šaškininkė. Žaidė ir mano vyras, Sibiro tremtinys, o dabar jau šviesaus atminimo, ir sūnus“, - sakė E. Rapkauskienė.
Kaip ir praėjusiais metais, geriausiai pasirodė Alytaus šaškininkai (Romas Matulevičius, Donatas Baranauskas ir Irena Karsokaitė) – 30 taškų. Antri – šiauliečiai (30), treti – varėniškiai (25).
„Su Šiauliais kovėmės iki paskutinio kraujo lašo. Viską lėmė paskutinysis susitikimas. Šiauliečiai nugalėjo Trakus 4:2, o mes tokiu pačiu rezultatu klaipėdiečius. Pergalė mums nulėmė geresnis koeficientas“, - džiaugėsi alytiškių lyderis, 74-erių D. Baranauskas.
Jis žalgiriadoje laimėjo penkias partijas ir dvi sužaidė lygiosiomis.
Ar seniai žaidžiate šaškėmis?,- paklausiau D. Baranausko.
Mano pirmais turnyras - 1959-aisiais laimėtos Prienų moksleivių pirmenybės. Po to mokiausi Kauno politechnikume, pradėjau lankyti vieną šaškių klubą.
Gavus pakyrimą dirbti dėstytoju Ukmergės profesinėje techniko mokykloje, joje praleidau 15 metų. Patekau į „Nemuno“, o vėliau į Lietuvos rinktinę. 1977-aisiais per Lietuvos šimtalangių šaškių pirmenybes įvykdžiau sporto meistro normą.
Kadangi gimiau ir augau Alytaus rajone, 1978-aisiais mane prikalbino grįžti į Alytų. Pasiūlė dirbti treneriu. Subūriau jaunųjų šaškininkų būrelį ir po ketverių metų laimėjome Lietuvos moksleivių spartakiados varžybas.
Kokia svariausia jūsų pergalė?
1988–aisiais tapau Lietuvos greitųjų šaškių čempionu ir pelniau 17 pergalių iš 18. Tokio rezultato man daugiau nepavyko pakartoti.
Lietuvos čempionu, daugiausiai susirašinėjant, tapau 14 kartų. Tuo metu, kai mokiausi, pagrindinis tobulėjimo būdas Lietuvoje buvo susirašinėjimas. Su didmeistriais ir meistrais žaisdavau ir SSRS čempionatuose.
Ar Alytuje turite geras sąlygas žaisti šaškėmis?
Geras, mums yra išskirtos patalpos buvusioje internatinėje mokykloje, kur treniruojamės, rengiame turnyrus. Niekuo negalime skųstis.
Vasario mėnesį vyks Jotvingių taurės varžybos, kuriose dalyvausiu. Pats rimčiausiais mano išbandymas – rudenį įvyksiantis komandinis Lietuvos čempionatas.