| Marytė Marcinkevičiūtė | 2018 m. vasario 19 d. 22:38 |
Netektis irkluotojų šeimoje
Baidarių ir kanojų irklavimo šeimoje – skaudi netektis: pirmadienio rytą staiga mirė įžymus Lietuvos baidarių irklavimo treneris Vytautas Narkevičius.
Vytautas Narkevičius visą savo gyvenimą paskyrė mėgstamai sporto šakai, išugdė daug didelio meistriškumo irkluotojų.
Jo dėka baidarininku tapo būsimasis pasaulio čempionas Vitalijus Trukšinas, nuo pat pirmųjų žingsnių trakiškis ugdė pasaulio čempionę Nataliją Kalašnikovą, Europos jaunių čempionę Aną Beloborodovą ir kitus.
V. Narkevičius gimė 1940 m. kovo 2 d. Julijanavoje, Garliavos valsčiuje Kauno apskrityje. 1962 m. jis baigė tuometį Vilniaus pedagoginį institutą, tapo Lietuvos (1973 m.) ir SSRS (1979 m.) nusipelniusiu treneriu, sąjunginės kategorijos teisėju (1977 m.).
Neaišku, kur likimas būtų nukreipęs SSRS ir Lietuvos nusipelniusį irklavimo trenerį V. Narkevičių, jei ne jo tėtis, tuomet dirbęs žvejų kooperatyve. Keldavo jis savo sūnų anksti, imdavo į rankas meškeres ir – į ežerus.
Ta vandens idilija Vytautui išliko visam gyvenimui. Užaugo jis ežerų krašte (Rokiškio r. Kriaunų kaime, netoli Sartų), todėl nebuvo jokių abejonių, kur gamtos jaunuoliui lieti savo energiją. Jeigu gyvenimas lėmė draugystę su vandeniu, tai pasirinkimas nedidelis: irklavimas.
Garsiu sportininku Vytautui nepavyko tapti. Irkluojant dvivietę baidarę su būsimuoju profesoriumi Juozu Skernevičiumi, Lietuvos vandenyse juos skriausdavo Romos olimpiados dalyvis, Europos čempionas Mykolas Rudzinskas ir SSRS čempionas Leonidas Fedorenka.
Vytautui prigijo „Sidabrinio irkluotojo“ vardas. Tačiau ilgai irkluoti jam nebuvo lemta: patempė nugaros raumenis. Biatlone irgi nesuspėta pasireikšti, nors Lietuvos čempiono medalį ir pavyko laimėti. Tačiau kelio trauma, patirta Uralo trasose, privertė baigti sportinę karjerą.
V. Narkevičiaus darbo knygutėje kone visi įrašai susieti su irklavimu: 1962-1964 m. - Trakų r. sporto komiteto pirmininkas, 1965-1966 m. – Vilniaus švietimo skyriaus sporto mokyklos baidarių ir kanojų irklavimo treneris, 1966-1973 m. – Trakų r. VJSM direktorius, 1974-1984 m. – „Dinamo“ draugijos treneris, 1977-1980 m. – SSRS rinktinės treneris, 1984-1986 m. - „Žalgirio“ draugijos Vilniaus miesto tarybos baidarių ir kanojų irklavimo treneris, 1986-1990 m. – šios draugijos respublikinės tarybos irklavimo vyr. treneris.
Kai V. Narkevičius vadovavo Lietuvos moterų baidarių irklavimo rinktinei, vienu metu SSRS rinktinei atstovavo pusę Lietuvos sportininkių. Jis sakė: „Darbas su moterimis specifinis. Trenerių turime, tačiau su sportininkėmis nedirbama iki pabaigos. Kaip gerą knygą iš rankų į rankas perleidinėjame. Reikia aukotis, daug ko atsisakyti, kad pasiektum savo tikslą“.
Savo vyrą visomis išgalėmis palaikydavo žmona Danguolė, kuri irgi ragavo trenerės duonos, o vėliau tapo sąjunginės kategorijos irklavimo teisėja. Sūnus Dainius taip pat lankė irklavimo pratybas, o vėliau vadovavo Trakų irklavimo bazei. Tą pačią dieną, kai anksti ryte mirė V. Narkevičius, 11 val. dienos šviesą išvydo jo anūkas ....
Vasario 20 d. velionis nuo 10 val. pašarvotas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje.
Vasario 21 d. - lankymas nuo 8 val. iki 11.30 val., o 12 val. – mišios. Velionis atguls Trakų senosiose kapinėse.
Jo dėka baidarininku tapo būsimasis pasaulio čempionas Vitalijus Trukšinas, nuo pat pirmųjų žingsnių trakiškis ugdė pasaulio čempionę Nataliją Kalašnikovą, Europos jaunių čempionę Aną Beloborodovą ir kitus.
V. Narkevičius gimė 1940 m. kovo 2 d. Julijanavoje, Garliavos valsčiuje Kauno apskrityje. 1962 m. jis baigė tuometį Vilniaus pedagoginį institutą, tapo Lietuvos (1973 m.) ir SSRS (1979 m.) nusipelniusiu treneriu, sąjunginės kategorijos teisėju (1977 m.).
Neaišku, kur likimas būtų nukreipęs SSRS ir Lietuvos nusipelniusį irklavimo trenerį V. Narkevičių, jei ne jo tėtis, tuomet dirbęs žvejų kooperatyve. Keldavo jis savo sūnų anksti, imdavo į rankas meškeres ir – į ežerus.
Ta vandens idilija Vytautui išliko visam gyvenimui. Užaugo jis ežerų krašte (Rokiškio r. Kriaunų kaime, netoli Sartų), todėl nebuvo jokių abejonių, kur gamtos jaunuoliui lieti savo energiją. Jeigu gyvenimas lėmė draugystę su vandeniu, tai pasirinkimas nedidelis: irklavimas.
Garsiu sportininku Vytautui nepavyko tapti. Irkluojant dvivietę baidarę su būsimuoju profesoriumi Juozu Skernevičiumi, Lietuvos vandenyse juos skriausdavo Romos olimpiados dalyvis, Europos čempionas Mykolas Rudzinskas ir SSRS čempionas Leonidas Fedorenka.
Vytautui prigijo „Sidabrinio irkluotojo“ vardas. Tačiau ilgai irkluoti jam nebuvo lemta: patempė nugaros raumenis. Biatlone irgi nesuspėta pasireikšti, nors Lietuvos čempiono medalį ir pavyko laimėti. Tačiau kelio trauma, patirta Uralo trasose, privertė baigti sportinę karjerą.
V. Narkevičiaus darbo knygutėje kone visi įrašai susieti su irklavimu: 1962-1964 m. - Trakų r. sporto komiteto pirmininkas, 1965-1966 m. – Vilniaus švietimo skyriaus sporto mokyklos baidarių ir kanojų irklavimo treneris, 1966-1973 m. – Trakų r. VJSM direktorius, 1974-1984 m. – „Dinamo“ draugijos treneris, 1977-1980 m. – SSRS rinktinės treneris, 1984-1986 m. - „Žalgirio“ draugijos Vilniaus miesto tarybos baidarių ir kanojų irklavimo treneris, 1986-1990 m. – šios draugijos respublikinės tarybos irklavimo vyr. treneris.
Kai V. Narkevičius vadovavo Lietuvos moterų baidarių irklavimo rinktinei, vienu metu SSRS rinktinei atstovavo pusę Lietuvos sportininkių. Jis sakė: „Darbas su moterimis specifinis. Trenerių turime, tačiau su sportininkėmis nedirbama iki pabaigos. Kaip gerą knygą iš rankų į rankas perleidinėjame. Reikia aukotis, daug ko atsisakyti, kad pasiektum savo tikslą“.
Savo vyrą visomis išgalėmis palaikydavo žmona Danguolė, kuri irgi ragavo trenerės duonos, o vėliau tapo sąjunginės kategorijos irklavimo teisėja. Sūnus Dainius taip pat lankė irklavimo pratybas, o vėliau vadovavo Trakų irklavimo bazei. Tą pačią dieną, kai anksti ryte mirė V. Narkevičius, 11 val. dienos šviesą išvydo jo anūkas ....
Vasario 20 d. velionis nuo 10 val. pašarvotas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje.
Vasario 21 d. - lankymas nuo 8 val. iki 11.30 val., o 12 val. – mišios. Velionis atguls Trakų senosiose kapinėse.