Egzaminas laukia ir po uždarymo

Sekmadienį vakare Pjongčange oficialiai nuleista ir 2022 m. žiemos žaidynes rengsiančio Pekino merui perduota olimpinė vėliava. Visos olimpinės varžybos Pietų Korėjoje jau baigėsi. Tačiau olimpinis šurmulys čia nenurims dar ne vieną dieną.

Kaip ir kiekvienose žaidynėse, jų šeimininkų laukia nelengvas egzaminas – kad visi delegacijų nariai, žaidynes nušviečiantys žurnalistai, svečiai laiku pasiektų oro uostą ir be nesklandumų iškeliautų namo.

Olimpinių žaidynių uždaryme dalyvavo keturi Lietuvos sportininkai – slidininkai Marija Kaznačenko, Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis bei trispalvę nešęs kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas. O jau 4 val. ryto jie kartu su treneriais autobusu iškeliaus į maždaug už 130 km esantį Seulo oro uostą, iš kur skris į Varšuvą. Vėliau olimpiečių keliai išsiskirs – slidininkai grįš į Lietuvą, kalnų slidininkas keliaus į Italiją. Jau anksčiau namo išvyko biatlonininkai Natalija Kočergina, Diana Rasimovičiūtė, Tomas Kaukėnas, Vytautas Strolia ir kalnų slidininkė Ieva Januškevičiūtė.

Lietuviams skirtame būste liks tik misijos vadovai Einius Petkus ir Vida Vencienė. Jie iš Pietų Korėjos išvyks vasario 28 d., pabaigę visas privalomas procedūras.

„Išsiregistravimas vyks vasario 27 d. Ateis tie patys žmonės, kurie mus įregistravo ir patikris, ar kažkas nesugadinta, ar viskas vietose. Paskutinei nakvynei paliks mums porą lovų“, - paaiškino E.Petkus, su V.Venciene į Pjongčangą atkeliavę pirmi iš Lietuvos delegacijos – likus daugiau nei savaitei iki žaidynių.   

Anot Lietuvos misijos vadovo, daugiausia nesklandumų kilo dėl transporto. „Štai ir dabar slidininkų inventorių turi nuvežti iš sporto bazių į oro uostą, bet kažkodėl užsakytas transportas nepasirodė. Tai netrukus teks eiti aiškintis, gal pamiršo“, - svarstė E.Petkus.

Komplikuotas buvo ir susisiekimas su kitu olimpiniu kaimeliu Gangninge, taip pat viešbučiais, kur gyveno rinktinių aptarnaujantis personalas.

„Visa kita buvo normaliai. Iš pradžių dar buvo problemų dėl kambarių tvarkymo, bet po to įsivažiavo ir viskas ėjosi kaip iš pypkės. Svarbiausia, kad visos sporto bazės, visos trasos, kuriose varžėsi mūsų sportininkai, buvo aukščiausio lygio“, - džiaugėsi E.Petkus.

Jam teko ir pačiam pamatyti žaidynių metu itin sugriežtintus dopingo kontrolierių darbo metodus.

Vieną rytą į apartamentus, kuriuose gyvena misijos vadovai, treneriai ir masažuotoja, įsiveržė dopingo kontrolės atstovai ir pareikalavo pateikti akreditacijas.

„Nei labas, nei viso gero. Viskas atrodė griežtokai. Bet tikriausiai tokia metodika padeda kovoti su dopingu, tad nieko blogo nematau“, - teigė LTOK olimpinio sporto direkcijos vadovas.

Iš viso Pjongčango žaidynėse dopingo kontrolieriai atliko 2200 testų. Keturi iš jų buvo teigiami – Slovėnijos ledo ritulininko, Japonijos greitojo čiuožimo atstovo ir dviejų rusų – akmenslydininko ir bobslėjininkės.

Su partnere Anastasija Bryzgalova mišrių komandų akmenslydžio bronzą laimėjusio Aleksandro Krušelnickio mėginyje aptikta meldoniumo. Todėl iš šios poros buvo atimti medaliai.

Oficialiai Pjongčango olimpinėse žaidynėse Rusijos rinktinė nedalyvavo. Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) dėl valstybės lygiu toleruoto dopingo mėginių klastojimo ir draudžiamų preparatų vartojimo diskvalifikavo šios šalies olimpinį komitetą. Tačiau atletams, įrodžiusiems, jog yra nesusitepę dopingu, leista startuoti žiemos žaidynėse. Bet čia jiems teko susitaikyti su griežtomis IOC taisyklėmis.

 

Žaidynių atidarymo iškilmėse rusai, kurių delegacija oficialiai vadinama Olimpiniai atletai iš Rusijos, žygiavo paskui savanorės nešamą olimpinę vėliava. Ši vėliava kilo ir rusams iškovojus medalį, o jiems tapus čempionais, skambėjo olimpinis himnas.

Ant Olimpinių atletų iš Rusijos aprangos negalėjo būti jokios rusiškos simbolikos ar vėliavą primenančio spalvų derinio. Sportininkai ir oficialūs delegacijos nariai negalėjo nešioti ir menkiausią užuominą į jų gimtinę turinčių aksesuarų.

IOC svarstė galimybe leisti rusams bent per žaidynių uždarymą nešti savo šalies vėliavą, tačiau Pjongčange dopingo kontrolieriams įkliuvus dviem rusams, nuspręsta išimties nedaryti.

 

Paskutinį Pjongčango žaidynių medalį iškovojo Norvegijos slidininkė Marit Bjoergen, laimėjusi moterų  30 km lenktynes klasikiniu stiliumi.

Būtent norvegai šioje olimpiadoje iškovojo daugiausia – 38 medalius: 14 aukso, 14 sidabro ir 11 bronzos. Medalių įskaitoje antrają vietą užėmė irgi 14 kartų čempionais tapę vokiečiai. Vokietijos atletai dar iškovojo 10 sidabro ir 7 bronzos apdovanojimus. Trečiąją vietą užėmė Kanada: 11 aukso, 8 sidabro ir 10 bronzos medalių.

Jau kovo 9 d. į Pjongčango arenas vėl grįš sportininkai - čia startuos parolimpinės žaidynės. Tiesa, lietuviai jose nedalyvaus.