Lietuva atrado žiemos olimpines žaidynes

Aukščiausia vieta – tryliktoji. Jei su tokiu rezultatu Lietuvos sportininkai grįžtų iš vasaros olimpinių žaidynių, kritikos tikrai nebūtų išvengta. Bet Pjongčange Tomo Kaukėno užimta tryliktoji vieta biatlono lenktynėse prilyginama stebuklui. 
 

„Nors žodis stebuklas gali ir įžeisti sportininką. Jis buvo pasirengęs ir iškovojo tą vietą. Galėjo net ir aukščiau būti“, - Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) surengtoje neformalioje diskusijoje teigė mūsų šalies misijos Pjongčango žaidynėse vadovas Einius Petkus.
 

Iš viso 2018 m. žiemos žaidynėse Pietų Korėjoje dalyvavo devyni Lietuvos sportininkai. Nors tik T.Kaukėnui dukart pavyko pakilti tarp 20-ties stipriausiųjų, kritikos lavina nenušlavė atletų, trasose atidavusių visas jėgas.
 

„Žiemos sportininkams dažnai sakome – padarykite viską, ką galite ir bus gerai. Nes jų toks lygis, kad užimti pirmąją vietą nerealu“, - tvirtino Lietuvos misijoje Pjongčange dirbusi olimpinė čempionė Vida Vencienė.
 

Pasak buvusios slidininkės, po kiekvieno starto į žurnalistų apsuptį patekdavę sportininkai buvo pakylėti ir motyvuoti. Nors iš pradžių tas dėmesys kai kuriuos prie jo nepratusius atletus net trikdė.  

Lietuvoje dėmesio netrūko ne tik toms sporto šakoms, kuriose varžėsi mūsų šalies atstovai. Susidomėjimas Pjongčango žaidynėmis buvo didesnis nei prieš ketverius metus vykusia Sočio žiemos olimpiada. Tai rodo skaičiai, kuriuos pateikė TV3 kūrybos direktorius Arvydas Rimas. Per 266 valandų TV3 irTV6 kanalus iš Pietų transliuotos žaidynės pasiekė net 2,4 mln. auditoriją. 2014 m. iš Sočio buvo parodyta 244 valandos transliacijų, jas Lietuvoje matė 1,7 mln. žiūrovų.
 

„Man susidarė įspūdis, kad Lietuva pirmą kartą pamatė žiemos olimpines žaidynes. Nes anksčiau tikrai nebuvo tokio dėmesio, tiek kalbų apie varžybas, net apie tų sporto šakų, kurios pas mus nekultivuojamos ir tikriausiai niekada nebus. Jautėsi didelis pozityvumas. Ir spaudoje, ir televizijoje, ir visuomenėje. Štai mano kaimynas lifte sako: va, mačiau varžybas, kaip faina. Žmonės sportininkų startus tiesiogiai sekė net būdami darbe.
 

Mano vienas bičiulis gyvena Norvegijoje. Tai ten per žiemos žaidynes iš viso beprotybė. Sakė, kad pasiteisinimas viršininkui, jog nėjai į darbą, nes žiūrėjai olimpines žaidynes, puikiausiai tiko. Ir pas mus panašiai buvo. Džiugu, kad sportininkų pasirodymas priimtas teigiamai. Mes irgi žiūrime labai pozityviai, nepaisant to, kad kriterijai ir nebuvo įvykdyti“, - kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.


 

LTOK prezidentė neslėpė, kad iš vasaros sporto šakų federacijų net sulaukianti priekaištų, jog tiek daug dėmesio skiriama žiemai: „Yra net buvę siūlymų iš viso atsisakyti žiemos sporto. Nes netrurime nei pakankamai sniego, nei sporto bazių.“
 

Pjongčango žaidynių transliuotojai Lietuvoje irgi sulaukė nemažai priekaištų - dėl itin ilgų reklamos blokų, kai kuriais atvejais uždengusių net lietuvių pasirodymus.
 

A.Rimas pripažino, kad nesklandumų buvo: „Pirma klaida buvo per atidarymą, kai reklamą parodėme labai svarbiu metu. Vėliau tarpusavyje kalbėjomės, kad gal ir gerai, jog didžiausią klaidą padarėme žaidynių pradžioje. Todėl vėliau reklamą rodėme ne dviem blokais per valandą, o sujungėme į vieną. Ir, nors per valandą leidžiama rodyti 12 minučių reklamos, mes rodėme tik devynias.

Esmė, kad mes esame komercinė televizija. Sumokame už transliacijas savo pinigais, todėl rėmėjų lėšos už reklamą mums labai svarbios. Tikrai nenoriu įžeisti LRT, bet visuomeninis transliuotojas anksčiau olimpines žaidynes rodydavo už mokesčių mokėtojų pinigus, o mes – už savus“.

TV3 olimpinių transliacijų teises įsigijo iš LTOK valdomo Lietuvos olimpinio fondo, kuris savo ruoštu jas nusipirko iš pagrindinio žaidynių transliuotojo „Discovery“. Tačiau D.Gudzinevičiūtė neatskleidė, kiek LTOK uždirbo iš šio sandorio: „Tai – griežta komercinė paslaptis.“ LTOK vadovė pridūrė, jog tikrai neužkirto kelio visuomeniniam transliuotojui rodyti Pjongčango žaidynes: „Mes su LRT nekonkuravome. Jei atkreipėte dėmesį, LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius  

Vertindama Lietuvos pasirodymą žaidynėse, D.Gudzinevičiūtė sakė: „Vienareikšmiškai gerai tikrai negali vertinti. Bus ataskaita, rezultatus vertins ekspertų komisijos.“

LTOK vadovė pripažino, jog labiausiai trūksta investicijų į jaunimo pritraukimą, jaunų talentų ugdymą. Apie tai nuolat diskutuojama su sporto šakų federacijomis. „Biatlono federacijos vadovas Arūnas Daugirdas sakė, kad už papildomą sportininkų grupę federacija pagal naujus šalies sporto finansavimo kriterijus gauna vos 150 eurų.  Ką nors nuveikti su tokia suma nerealu.

Todėl negali kaltinti federacijų, kad jos surenka geriausiuosius, veža juos į svarbiausias varžybas, kur jie renka taškus, pagal kuriuos gaunamos subsidijos iš tarptautinių federacijų. O mes neturime galimybių jiems skirti tiek lėšų, kiek jie norėtų, nes ir taip vasaros ir žiemos sporto šakų kriterijai skiriasi kokiais trimis kartais. Pjongčange iš biatlonininkų tik vienas Kaukėnas įvykdė kriterijus. Labai dėl jo džiaugiuosi, jis labai motyvuotas ir padarė stebuklą sau pačiam.

Viliamės, kad pozityvus požiūris ir dėmesys išliks ir žiemos sporto lygos kils. O mes galvosime, kaip prie to prisidėti. Manęs dažnai klausia, ar į žaidynes mes vežame turistus, nes sportininkai lieka toli nuo lyderių. Bet juk jie įveikia atranką. O mes jau prieš penkis metus nutarėme – jei sportininkas iškovojo teisę, jis važiuoja į olimpines žaidynes.“