Lietuviai - greičiausi pasaulyje

Suomijoje, Lahčio mieste, vasario 27-kovo 4 dienomis vyko pasaulio ledo burlenčių čempionatas. Jį organizavo tarptautinė ledo ir sniego buriavimo asociacija (WISSA). Čempionate dalyvavo geriausi sportinkai iš Jungtinių Amerikos Valstijų , Suomijos, Švedijos, Prancūzijos, Rusijos, Estijos,  Latvijos ir Lietuvos - viso 105 dalyviai. Lietuvai atstovavo net 12 pajėgiausių šalies  burlentininkų.

Geriausiai sekėsi Pauliui Voveriui, kuris šiame čempionate gynė pasaulio čempiono titulą, iškovotą prieš dvejus metus Estijoje. Kova buvo atkakli. Pirmieji varžybų startai buvo sudėtingi - dukart finišuota antroje, kartą ketvirtoje pozicijoje. Tai leido P. Voveriui įsitvirtinti geriausiųjų penketuke.

Kitos dienos buvo kur kas sėkmingesnės - Paulius net tris kartus aplenkė visus varžovus ir vieną kartą užėmė trečią vietą. Iškovotos pergalės leido Lietuvos sportininkui su 14 taškų antrą kartą iš eilės tapti pasaulio čempionu.

I vieta LT-78 Paulius Voverys 14 taškų (Lietuva)
II vieta EE-92  Borisas Lubčenko 20 taškų (Estija)
III vieta LV-102 Aleksandras Leontjevas (Latvija)

Visus gera sportine forma ir puikiais rezultatais stebino veteranų varžybose dalyvavę Robertas Berkelis,  Arvydas Moliušis bei Audrius Voverys. Bendrojoje įskaitoje jie pateko į geriausiųjų dešimtuką, o veteranų įskaitoje visą prizininkų pjedestalą užėmė lietuviai - Robertas buvo 1-as, Arydas 2-as, o Audrius užėmė 3-ią vietą. Jaunimo įskaitoje Ugnius Alekna buvo 3-ias.



Po varžybų pakalbinome pasaulio čempioną Paulių Voverį.

Antrą kartą laimite pasaulio čempionatą. Kurios varžybos buvo sunkesnės?
Labai sunku įvardinti, kuris čempionatas buvo sunkesnis, nes abu jie buvo labai sunkūs skirtingais aspektais. 2016 metų čempionatas buvo sunkus, nes buvo daug vėjo - varžybos reikalavo didelės patirties ir technikos. Šiemet vėjo buvo palyginti labai mažai, todėl didelę reikšmę turėjo ir fizinis pasirengimas. Esant silpnam vėjui, beveik visos distancijos metu dalyviai su bure bando užkabinti vėją (pompuoja), o tai reikalauja labai daug jėgų.

Kaip vyko pačios varžybos, ar jautėte didelę konkurenciją?
Nuo pat pirmos dienos varžybų eiga buvo nenuspėjama - aš vos laikiausi 3-ioje pozicijoje, o aiškaus lyderio nebuvo. Tačiau atkaklumas, šalti nervai ir patirtis leido sužibėti kitomis dienomis.

Kurie varžovai pagrindiniai jūsų konkurentai?
Na, jei dažnai sakau, kad Lietuva šiuo metu ledrogių sporte yra stipriausia, tai Latvija greičiausiai būtų antroje vietoje. Latvis A. Leontjevas taip pat yra daugkartinis tarptautinių ledrogių varžybų nugalėtojas ir kiekvienais metais mane priverčia rimtai paplušėti. Šiemet mane labai nustebino ir Estijos atstovas B. Ljubtšenko, nes seniau varžybose jis neužimdavo aukštų pozicijų, o šiemet iškovojo sidabro medalį.

Papasakokite apie pačią rungtį, kurioje tapote pasaulio čempionu.
Pagrindinė rungtis kaip ir kasmet - STS (short track slalom). Formatas taip pat - dėl mažos distancijos ir saugumo sumetimų visi dalyviai suskirstomi pogrupiais po penkis. Pirmą dieną turime tris atrankinius čiuožimus, kurių metu mūsų tikslas - iškopti į pirmą pogrupį prieš prasidedant įskaitiniams čiuožimams. Vėliau visi čiuožimai tampa įskaitiniai, o finišavęs paskutinėje pozicijoje, krenti į žemesnį pogrupį, laimėjęs jame kyli į aukštesnį pogrupį. Trasa labai greita, techniška - padaręs bent vieną nedidelę klaidą tu neabejotinai savo pogrupyje finišuosi paskutinis. Prie silpno vėjo sąlygų, kokias ir turėjome, ji taip pat reikalauja labai daug ištvermės.

Kuo įpatinga pergalingų ledrogių konstrukcija?
Pagrindinis mūsų ledrogių išskirtinumas ir pranašumas, palyginti su kitomis konstrukcijomis - paprastumas. Su tėčiu dažnai juokaujame - tas, kas tinka viskam, galiausiai netinka niekam. Taip ir ledrogių sporte - dažnas, norėdamas tave aplenkti, pradeda reguliuoti savo roges ir po to būna tik blogiau. Ledrogės - kaip sportinis automobilis, turi prie jų priprasti, su jomis susigyventi ir tada bus rezultatas. Taipogi atsisakę visų reguliavimų išlošėme ir svorio, kuris labai svarbus startuojant.

Kiek trunka jūsų sezonas?
Sezonas dažniausiai trunka 2-3 mėn. Pastebėjome tendenciją, kad  ledrogių sezonas vis persistumia arčiau pavasario. Kauno marios užšąla vis vėliau (gruodis dar būna gan šiltas), o pakankamai dažnai jau ir pavasarį vis dar turime puikų ledą.

Kiek šio sporto entuziastų mūsų šalyje?
Entuziastų kiekis mūsų šalyje kasmet didėja. Jau praėjusiais metais viename iš "Ledas veža" etapų jų surinkome beveik 30. Imant visą Lietuvą, nenustebčiau jei šis skaičius perkoptų pusšimtį. Gyvendami Kaune mes esame labai dėkingi turėdami Kauno marias. Tai ideali vieta tobulinti įgūdžius tiek vasarą, tiek žiemą. Tiesa, žiemą reikalai gal netgi geresni - visame pasaulyje ledo sąlygos vienodos. Pavyzdžiui, vasarą treniruotis Kauno mariose ir važiuoti į varžybas jūroje nėra labai gera mintis - jūros bangos viską keičia kardinaliai. Kuršių marios taip pat turi savitą sujauktą bangą (chop).

Kokios varžybos vyksta Lietuvoje?
Varžybas Lietuvoje vis dažniau organizuojame aš su tėčiu. Kadangi šiame sporte ir varžybose turime daug patirties, galime pasiūlyti aukštą varžybų lygį. Šiemet tradiciškai organizavome Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo varžybas. Deja, ledas mūsų nelepino ir daugiau progų neturėjome. Pavyzdžiui praeitą žiemą pavyko surengti net penkis "Ledas veža" etapus su dideliu dalyvių skaičiumi. Taip pat turime minčių pradėti organizuoti ir tarptautines varžybas Lietuvoje, kadangi nusivylėme suomių organizacija.

Galbūt šios klasės varžybos galėtų tapti olimpinių žaidynių dalimi? Ko tam reikia?
Jei ši klasė taptų olimpinė - išsipildytų mano svajonė. Mintyse net turėjau koncepciją - panaudoti greitojo čiuožimo trasą ir ten pastatyti vėjo ventiliatorius. Skirtingomis dienomis būtų galima naudoti skirtingus vėjo stiprumus  (silpną, vidutinį, stiprų), varžybos visada garantuotai įvyktų. Kadangi tai vyktų uždarame stadione, būtų labai patogu stebėti varžybas. Turint omenyje, kokius greičius išvystome, kaip arti vienas kito būname ir kiek daug lenkimų įvyksta čiuožimų metu - žiūrovui tikrai būtų įdomu.