Talentai, augę tarp kamuolių

Kaune įsikūrusioje Nacionalinėje futbolo akademijoje (NFA), kur ruošiami aukšto meistriškumo žaidėjai ir pamaina Lietuvos rinktinėms, uteniškiai yra tarp 28 talentingiausių šalyje iki keturiolikos metų amžiaus berniukų.

Pirmuosius žingsniu futbole abiems vaikinams padėjęs žengti futbolo akademijos „Utenis“ treneris ir Naglio tėtis Almantas Bražėnas akcentavo, kad jie visuomet išsiskyrė iš bendraamžių tiek užsidegimu, tiek gabumais, tiek darbštumu.

Naglis, pasak berniukų pirmojo trenerio A. Bražėno, augo stadione: pasiėmęs sūnų iš darželio tėtis atsivesdavo jį į treniruotę, taip vaikas ir augo tarp kamuolių.

„Futbolu domėjausi ir žaisti pradėjau nuo ankstyvos vaikystės, kiek tik save atsimenu, – pasakojo pats keturiolikmetis. – Iš pradžių pradėjau lankyti treniruotes su vyresniais vaikais, vėliau, kai buvo suburta bendraamžių komanda, pradėjome treniruotis visi kartu.“

Dominykas taip pat nuo mažens kamuolį spardydavo kieme su broliu, o kai pradėjo mokytis pirmoje klasėje, buvo tarp tų berniukų, kurie susibūrė į naujai A. Bražėno renkamą grupę. „Treneris atėjo į mokyklą, išdalino visiems lapelius su informacija apie treniruotes. Man labai patiko žaisti futbolą, todėl pradėjau lankyti treniruotes“, – pasakojo jis.

A. Bražėnas prisiminė, kad Dominykas buvo labai greitas, vikrus, imlus vaikas, jis ir Naglis išsiskirdavo ne tik gabumais, bet ir darbu treniruotėse, todėl netruko pranokti bendraamžius. Tuomet treneris pradėjo svarstyti galimybę jiems vykti į NFA.
 
Apie NFA su tėčiu pasikalbėdavęs Naglis sakė, kad jau klausydamasis pasakojimų norėjo į ją patekti, todėl, kai beveik prieš porą metų A. Bražėnas pasiūlė jam ir Dominykui dalyvauti atrankose, berniukai nedvejodami ryžosi siekti savo svajonės.

„Buvo neramu, kaip reikės gyventi toli nuo namų, nuo šeimos, bet noras mokytis ir tobulėti kaip žaidėjui buvo stipresnis už visas baimes, – atskleidė Dominykas. – Sudalyvavome atrankoje, kurią sudarė trys etapai, vykę Kaune ir Birštone, po kurių sužinojome, kad abu esame atrinkti, daug džiaugsmo buvo.“

A. Bražėnas akcentavo, kad konkurencija tarp atrankos į NFA dalyvių buvo didžiulė, joje buvo vertinami tiek fiziniai ir funkciniai vaikų duomenys, tiek žaidimas, net mokymosi rezultatai.



Antrus metus futbolo meistriškumo besimokantys berniukai prisiminė, kad pradžia, kai reikėjo mokytis savarankiško gyvenimo, buvo nelengva. Teko įprasti prie kitokio nei namuose gyvenimo, kuriame yra sudaryta aiški mokymosi ir treniruočių dienotvarkė, paremta taisyklėmis ir drausme.

Vaikai NFA gyvena bendrabutyje, prižiūrimi akademijos auklėtojų. Grupėje yra 28 berniukai iš visos Lietuvos. Rytais, jie keliasi, pusryčiauja ir eina į mokyklą, jų klasėje mergaičių nėra, kartu mokosi vien futbolininkai berniukai. Akademikai mokslus kremta ne prasčiau nei žaidžia futbolą, viena iš sąlygų NFA vaikams – gerai mokytis.

Po pietų vaikinai treniruojasi ir vakarieniauja. Po vakarienės – gauna telefonus ir gali pasiskambinti artimiesiems. Skirtingai nei namuose, jie negali kada užsimanę kyščioti nosių į telefonus ar varvinti akių žiūrėdami į kompiuterių ekranus, todėl ir mokykloje, pertraukų metu, jie kalbasi ir bendrauja, užuot žaidę žaidimus telefonuose.

Berniukai NFA turi išmokti tvarkytis – jei patikrinus randamas netvarkingas kambarys, tenka tvarkytis, tuomet, kai kiti draugai treniruojasi. Iškeisti treniruotę į kambario tvarkymą nenori nei vienas, todėl tvarka tampa įpročiu.

Pasak A. Bražėno, nors iš pradžių vaiką išleisti mokytis į kitą miestą buvo neramu, dabar jis yra labai patenkintas NFA organizacija ir tuo, kad sūnus tapo labai savarankiškas, tvarkingas. Jis akcentavo, kad akademijoje daug dėmesio yra skiriama ne tik meistriškumo ugdymui, bet ir komandos mikroklimatui, todėl vaikai jaučiasi puikiai ir po apsilankymų namuose noriai grįžta į Kauną, kur turi geriausias šiuo metu Lietuvoje galimybes siekti meistriškumo.

„Matau, kad vaikams ten yra gerai. Čia mums, tėvams, o ypač – mamoms sunkiau jų nematyti, – sakė A. Bražėnas. – Nemokamai akademijoje ugdomi vaikai grįžta per atostogas, jiems per mėnesį yra apmokamos dvi kelionės namo. Jie ten aprengti, aprūpinti ir jais pasirūpinta.“
 
Vaikinai sako jau įpratę ir prie gyvenimo be tėvų, ir prie kitokių treniruočių. „NFA skiriasi treniruočių pobūdis: kiekvienos treniruotės metu mes stipriai koncentruojamės į tam tikras detales ir besimokydami kiekvieno veiksmo siekiame tas detales išgauti, – treniruočių subtilybes aiškino Naglis. – Manau, mums gerai sekasi.“

Pastebėję, kad nors žaisti gerą ir technišką futbolą nėra lengva, berniukai tvirtino savo ateitis siejantys tik su futbolu ir abu svajoja ateityje žaisti šalies rinktinėje ir užsienio komandose, Dominyko svajonė – „Barselona“, Naglio – Madrido „Real“.

Patirties, žaidžiant užsienyje ir su žinomų futbolo mokyklų auklėtiniais, akademikai jau turi. Jie jau lankėsi ir žaidė Anglijoje, Danijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Latvijoje. Aukšto lygio akademijų komandų atvyksta į Lietuvą. Berniukai pastebėjo, kad rungtynės su jomis duoda labai daug žaidybinės patirties, moko nugalėti jaudulį ir susikaupti prieš svarbias rungtynes.

„Šiuo metu laukiame Velykų, nes skrisime į Portugaliją, kur vyks aukšto lygio turnyras, dalyvaus žinomų akademijų atstovai. Jei tokiame turnyre tave pastebi – gali pakviesti dalyvauti atrankose, gal net išvykti mokytis ir žaisti, – dėstė Dominykas. – Kiekvieno iš mūsų svajonė patekti į užsienio akademiją, o vėliau žaisti elitiniame klube.“