LNSA prezidentas Algirdas Raslanas – apie konkurenciją, slidinėjimo židinius, paramą treneriams, pinigus, kalnų slidinėjimo centro Italijoje kūrimą.
Slidinėjimo sezonas jau beveik pasiekė finišą. Mūsų šalies slidininkai dar dalyvauja varžybose užsienyje, nepararsata viltis artėjantį savaitgalį surengti Lietuvos čempionato trečiojo etapo lenktynes Ignalinoje, kalnų slidininkai kovo 25 d. varžysis Druskininkų "Snow Arenoje".
sportas.info pašnekovas – Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) prezidentas Algirdas Raslanas.
Kaip vertinate šiemetinio Lietuvos slidinėjimo čempionato pirmo ir antro turų varžybas?
Džiugina, kad čempionate dalyvavo visi geriausi mūsų slidininkai, kovas papuošė Pjongčango žaidynėse dalyvavę sportininkai.
Tai rodo, kad pradinis užtaisas arba rudens pasirengimo laikotarpis buvo sėkmingas, slidininkų sportinė forma dar ir dabar yra pakankamai gera.
Kartu su šalies čempionatu sėkmingai vyko ir olimpinės čempionės Vidos Vencienės taurės varžybos.
Gausėja mūsų jaunųjų sportininkų gretos, nesensta slidinėjimo veteranai.
Praktiškai vos ne kiekvieną savaitgalį Ignalinoje vyksta varžybos. LNSA maksimaliai išnaudoja tas sąlygas ir galimybes surengti vienas ar kitas varžybas.
Kurių distancijų lenktynės jums buvo gražiausios ir įdomiausios?
Negalėčiau išskirti nė vienos. Visi startai buvo pakankamai įdomūs. Vyrų elito grupėje daugmaž vienodo pajėgumo yra keturi-penki sportininkai, kurie konkuruoja tarpusavyje. Tai, žinoma, džiugu.
Liūdna konstatuoti, jog startuoja jaunos slidininkės, o vyresniųjų stiprių nėra, išskyrus vienintelę olimpietę Mariją Kaznačenko.
Susidariusią padėtį moterų grupėje reikės labai rimtai svarstyti. Vienas iš LNSA prioritetų – paremti trenerius, kurie susirenka daugiau vaikų ne vien tik pagal tarifikacijos reikalavimus.
Esame numatę finansiškai paremti tuos trenerius, kurie treniruoja nemažai jaunųjų sportininkų, ir skatinsime jų turėti dar daugiau.
Kurie dabar yra pagrindiniai slidinėjimo centrai Lietuvoje?
Stabilus mūsų slidinėjimo taškas - Ignalina, geri treneriai dirba Utenoje, padeda jų savivaldybė.
Slidinėjimą reikėtų stiprinti Vilniuje, ieškosime būdų kaip su savivaldybe įkurti pajėgų kalnų slidinėjimo centrą Druskininkuose, Snow arenoje.
Matome kelis taškus, kuriuos reikėtų stiprinti. Tačiau apie naujų centrų atsiradimą nekalbame, nes ne visur yra tinkamos sąlygos slidinėti.
Anksčiau buvo Zarasai, Visaginas, tačiau dabar ten slidinėjimo židinys gęsta, apie jų sportininkus vis mažiau girdėti.
Tarptautinė slidinėjimo federacija (FIS) organizuoja nemažai kursų, į kuriuos LNSA jau treji metai deleguoja jaunus 15-16 metų sportininkus ir trenerius.
Ambicingas mūsų projektas – turėti kalnų slidinėjimo mini centrą Italijoje, kur treniruojasi Andrejus Drukarovas, daug laiko praleidžia Ieva Januškevičiūtė.
Ten dirbtų treneriai, pas kuriuos galėtų treniruotis mūsų jaunieji kalnų slidininkai, atsirastų didelė tarpusavio konkurencija. Tik stiprūs varžovai gali pagerinti rezultatus.

Kaip galvojate, ar Pjongčango olimpinės žemos žaidynės pakėlė susidomėjimą slidinėjimu?
Nemanau. Tas, kas domisi žiemos sportu, džiaugėsi, matydami pačio aukščiausio lygio varžybas ir neblogas transliacijas per televiziją.
Tačiau turime suprasti, kad valstybių,kurių sportininkai kovoja dėl apdovanojimų, skaičius nesiplečia.
Mums reikėtų investuoti daugiau pinigų, norint išlaikyti tokį patį lygį, kokį turime dabar, arba dar daugiau, kad rezultatai kur kas geresni.
Tačiau valstybės ar valstybinės sporto institucijos politika nerodo jokios perspektyvos. Viską numetus ant federacijų pečių, kad jos už viską yra atsakingos, nuo to situacija tikrai nepagerės.
Turime ieškoti būdų, kaip kooperuoti lėšas. Buvo padarytas viltingas žingsnis, įsteigiant slidinėjimo klasę Anykščiuose. Tai buvo Kūno kultūros ir sporto departamento pažadas, projektas buvo finansuojamas. Tačiau dabar tas projektas nutrūko. LNSA turi ieškoti bendrų kooperuotų pinigų jį tęsti. .
Nelengva užduotis, kaip panaudoti asociacijai skirtus pinigus: arba juos sumažinti elito sportininkams ir daugiau skirti sporto plėtrai, arba atvirkščiai.
Dabar apsisprendėme: investuosime į olimpinės pamainos sportininkus, plėtosime šitą dalį ir žiūrėsime kaip gerės mūsų rezultatai.
Ir tai – vos už 28 tūkst. eurų, skirtų LNSA iš valstybės biudžeto?
Ne vien. Dar yra ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pinigai, Tarptautinės slidinėjimo federacijos dotacija.
Sudėjus visus pinigus į krūvą, gal ir galime išlaikyti tą lygį, tačiau norint svaresnių rezultatų, be abejonės, reikalinga tvaresnė finansinė parama.
Mūsų asociacijos tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas Remigijus Arlauskas aktyviai dirba su partneriais užsienyje, mes dalyvaujame mažųjų slidinėjimo tautų judėjime, kuris turi savo biudžetą.
Ir toliau tęsime šią veiklą, aktyviai dalyvausime mažųjų tautų slidinėjimo renginiuose. Tikimės šiek tiek užsidirbti pinigėlių.
Balandžio mėnesį vyks LNSA ataskaitos ir rinkimų konferencija, ar nusimato pokyčių?
Dabar apie tai nesinori kalbėti. Tarsimės su visais. Lankysimės savivaldybėse ir diskutuosime su merais, kokios yra galimybės per artimiausius ketverius metus į aukštesnį lygį pakelti tris LNSA priklausančias sporto šakas – slidinėjimą, kalnų slidinėjimą ir snieglenčių sportą.
Būtų galima priskirti ir ketvirtą sporto šaką – riedslides, kurias norime išplėtoti žymiai plačiau.