Vaikai priėmė patikrinę barzdą

Ant Vilniaus ir Molėtų „rubežiaus“ esančiame Pivoriūnų kaime gyvenantis ir su žmona aštuonmetį sūnų bei vienuolikametę dukrą auginantis treneris prie futbolo akademijos „Utenis“ prisijungė vasario mėnesį.

 

Iki šiol M. Grava dirbo Vėliučionių vaikų socializacijos centre. Kaip pats pastebėjo, lengviau būtų įvardinti kuo jis nedirbo, nei kuo dirbo – buvo ir grupės auklėtojas, ir būrelio vadovas, ir kūno kultūros mokytojas. 

 

Po septynerių darbo su sunkaus elgesio sutrikimų turinčiais vaikais šioje įstaigoje metų nusprendęs atsisveikinti su šia įstaiga, treneris sulaukė kvietimo prisijungti prie augančios futbolo akademijos „Utenis“ ir dirbti su mažaisiais jos auklėtiniais. Pats Vilniuje augęs, nuo penkerių metų kieme futbolą žaidęs, vėliau Vilniaus futbolo mokyklą baigęs, iki 1996 m. atstovavęs kelioms jaunimo rinktinėms treneris pabrėžė, kad futbolas jį lydi visa gyvenimą. 

 

Nuo 1992 m. M. Grava rungtyniavo Vilniaus „Ando“ komandoje, pradėjusioje žaisti II lygoje, po metų patekusioje į pirmą lygą ir joje rungtyniavusioje iki 1998 m., kai iki tol „Žalgirio“ klubo dukterine komanda buvusi ekipa buvo visiškai prie jo prijungta.

 

Baigęs vidurinę mokyklą M. Grava nesėkmingai stojo į tuometinį Vilniaus pedagoginį, dabar – Edukologijos, universitetą. „Tada pradėjau mokytis anuomet išradingai įvardintos biuro komersanto profesijos, darbar būčiau tiesiog vadybininkas, – juokėsi jis. – Įgijęs šią profesiją 2000 m. vis tiek įstojau į „pedagoginį“, nes tuomet savo ateitį jau pradėjau sieti su trenerio darbu.“

 

Jau tuomet prasidėjo M. Gravos trenerio karjera – kone dešimtmetį jis, dirbdamas įvairiose srityse, prisijungė ir talkino Naujosios Vilnios „Granito“ komandai. 

 

Pradėjęs dirbti Vėliučionyse futbolo taip pat nepamiršo – dalyvaudavo mėgėjiškose varžybose, o vienose jų sutikęs tokį pat kaip ir jis futbolo entuziastą, pradėjo gilinti žinias seminaruose.

 

„Dalyvaudavau seniūnijų sporto varžybose, vienose jų, vykusiose Giedraičiuose sutikau Beną Zelkevičių, aktyvų Molėtų futbolo entuziastą, glaudžiai bendradarbiaujantį su futbolo akademija „Utenis“ ir papasakojusį apie jos veiklą, – prisiminė M. Grava. – Užsimezgus bendravimui, prisijungiau prie Molėtų veteranų komandos, kaip Molėtų klubo atstovas pradėjau važiuoti į futbolo trenerių seminarus ir vis pagalvodavau, kad norėčiau dirbti tokį darbą“. 

 

Pasak futbolo akademijos „Utenis“ vadovo Vaidoto Rastenio, daugėjant futbolo treniruotes lankančių vaikų, prireikia ir daugiau su jais dirbančių specialistų. Dar rudenį vyko trenerių atranka, po kurios akademijoje dirbti pradėjo Tadas Šumskus, o vasario viduryje buvo pakviestas M. Grava.

 

„Pagal mūsų darbo principus, vienas treneris gali dirbti daugiausia su dvylika-keturiolika vaikų, o pačių mažiausių vaikų amžiaus grupėse šiuo metu yra daugiau nei trisdešimt akademijos auklėtinių. Trenerių kolektyvą papildžius M. Gravai, su mažiausiųjų vaikų grupe dirba trys treneriai. 

 

Kaip pastebėjo V. Rastenis, didelę pedagoginę patirtį turintis, ne vieną futbolo mokyklą pažinęs naujasis futbolo akademijos „Utenis“ treneris puikiai įsiliejo į kolektyvą, atrodo, lyg jis čia jau seniai dirbtų. „Maris iš karto rado bendrą kalbą su vaikais. Kai po pirmųjų treniruočių paklausiau kaip jam sekasi, ar pavyksta suvaldyti vaikus, jis nusišypsojęs atsakė, kad tokio amžiaus vaikai ateina išsilieti, taigi reikia sudaryti jiems tam sąlygas, bet ar reikia juos valdyti?, – prisiminė V. Rastenis. – Tai puikiausiai atspindi požiūrį ir kodėl M. Grava yra futbolo akademijoje „Utenis““. 

 

Darbo su įvairaus amžiaus vaikais patirties turintis treneris džiaugiasi ne tik futbolo akademijos „Utenis“ ugdytiniais, bet ir užsiėmimus miesto darželiuose lankančiais mažyliais. „Su jauniausiais vaikais dirbti yra smagiausia, jie betarpiški, nuoširdūs, ir pats su jais būdamas gali pakvailioti, – atskleidė M. Grava. – Darželinukai mane priėmė tik patikrinę barzdą – jiems ji labai patinka, kai buvo ilgesnė, visi norėjo paliesti. Dabar jau esu patikrintas ir jų priimtas.“