Valtį suka į mokslo vandenis

Baidarininkas Ričardas Nekriošius Lietuvos sporto universitete baigė trenerio ir sporto pedagogo bakalauro bei sporto vadybos magistro studijas. Dabar gilina žinias kaip doktorantas. Vis dėlto daugiausia dėmesio 31 metų atletas skiria irklavimo sportui, kur iškovojo ne vieną titulą. 

2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse R. Nekriošius su Andrejumi Olijniku užėmė penktąją vietą dviviečių baidarių 1 000 m lenktynėse. Ši rungtis bus ir 2020 m. Tokijo olimpiadoje. Beje, 2011 m. jie tapo planetos vicečempionais, įveikę 500 m nuotolį.

Kalbėdamas apie norą gilintis į mokslus, olimpietis neslepia: „Tai – didelė profesoriaus Juozo Skernevičiaus, buvusio puikaus sportininko ir trenerio, įtaka. Jis daug dėmesio skiria mūsų įgulai, padeda rašyti treniruočių planus, testuoja visus Lietuvos rinktinės irkluotojus ir su jais bei treneriais aptaria rezultatus. Seniai domiuosi, kas sportuojant vyksta mano organizme. Profesorius, matydamas, kad man tai įdomu, paskatino stoti į doktorantūrą. Jis man daug padeda, o, jeigu reikia, ir aštresnį žodį pasako, kad susiimčiau ir padaryčiau viską, kas priklauso.“ 

Sportininkas su profesoriumi J. Skernevičiumi bendradarbiauja šeštus metus ir jį vadina altruistu, nesavanaudiškai besirūpinančiu kitų gerove: „Profesorius skleidžia sporto mokslo žinias ir jas perteikia kitiems. Jis apsilanko mūsų treniruotėse, viską aptariame, bendraujant nekyla jokių problemų.“

Olimpiečio doktorantūros studijų pasirinkta kryptis – aerobinis pajėgumas. Antrus metus atletas rašo disertaciją, analizuoja treniruotes.

„Yra sudaryti aiškūs treniruočių planai. Gauname krūvį, išsitiriame nuovargį, atsigavimą. Galime įvertinti, ar mes per atitinkamą laikotarpį sustiprėjome, ar susilpnėjome. Žinoma, neišvengiame pasirengimo klaidų, nes kiekvienas esame individualus ir prie krūvių prisitaikome skirtingai. Intensyviai atliekame testus tam, kad įvertintume tam tikro laikotarpio efektyvumą. 

Praėjusiais metais pabandėme naujus treniruočių metodus. Pajutome didelę jų naudą. Sporto mokslas eina greta mano treniruočių. Tie penkeri metai man davė didžiulį impulsą, supratimą apie sporto mokslo naudą. Dabar suprantu, kodėl treneriai nenori, kad jų auklėtiniai testuotųsi, nes tai parodo jų treniruočių broką, trūkumus. Ir, kas svarbiausia: treneriai, netestuodami savo mokinių, dirba aklai, objektyviai negali įvertinti jų būklės“, – teigia R. Nekriošius. 

Pasaulio čempionato medalininkas džiaugiasi, kad jo treneris Sergejus Sorokinas valdo treniruočių procesą, mato, ko reikia jo auklėtiniams, o per testavimus turi savo idėjų, pasiūlymų. „Mūsų treneris – pažangus. Į savo pratybas esame įtraukę ir irklavimą su kaukėmis – dujų analizatoriais, parodančiais, kokie procesai vyksta mūsų organizme irkluojant 1 000 metrų“, – teigia R. Nekriošius. 

Olimpietis neslepia, kad ir pats norėtų paragauti trenerio duonos, padėti sportininkams. 

Pasaulio vicečempionas yra įsitikinęs, kad Lietuvoje sporto mokslas primirštas. „Daug kas nesupranta jo naudos ir tai – didelė problema. Lietuvos bioetikos komitetui rašiau prašymą suteikti man leidimą atlikti tam tikrus testavimus. Susidūriau su gana daug popierizmo, visiškai nesusijusio su sporto mokslu“, – prisimena Ričardas. 

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad nėra investicijų į sporto mokslą. Kai kurios šalys viename mieste turi po kelis stiprius universitetus su savo laboratorijomis. „Beprotiškai daug kainuoja įranga ir, jeigu į sporto mokslą nebus investuojama, tai ir neturėsime mokslininkų, kurie galėtų konkuruoti su savo kolegomis iš kitų šalių“, – įsitikinęs atletas.

R. Nekriošius norėtų pakeisti požiūrį sporto mokslą: „Kartu su Andrejumi patobulėjome tik dėl sporto mokslo, ypač pagerėjo mūsų treniruočių efektyvumas. Gerokai šoktelėjo rezultatai ir mes vis dar nesustojame. Prieš mums pagerinant rezultatus, gal penkerius metus (iki 2011 m.) jie negerėjo. Jau buvau nusprendęs savęs ieškoti kitur. Pasaulio čempionato sidabro medalis mums buvo didelis proveržis ir stimulas sportuoti toliau. Tą čempionatą stebėjo ir profesorius J. Skernevičius, jis mums nepagailėjo savo vitaminų ir pastabų.“ Sportininkas buvo kiek nusiminęs, kai per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes jie užėmė penktąją vietą, nes testavimo rezultatai rodė, kad galėjo pasiekti geresnių rezultatų.