Verslininkas regbiu užkrėtė net dukterį

Tik lapkritį Lietuvos regbio federacijai (LRF) vadovauti pradėjęs verslininkas R.Alksnys neslėpė, jog ir jis savotiškai prisidėjo prie mūsų šalies U-20 rinktinės triumfo žemyno pirmenybėse Vengrijoje.
 

“Pavyko susitarti su treneriais, kad išleistų į rinktinę visus stipriausiuosius. Anksčiau būdavo, jog neišleisdavo. Tikiuosi, kad tokie dalykai baigėsi”, – paaiškino 47 metų R.Alksnys.
 

Kaune ilgai regbį žaidęs R.Alksnys prieš daugiau nei dešimtmetį ėmėsi transporto verslo Jurbarke ir ten įkūrė jaunimo regbio klubą “Lūšis”. Verslininkas vadinamas vienu didžiausių šios sporto šakos entuziastų Lietuvoje.
 

Tėvo pėdomis žengia ir sūnus Tomas – 16-metis “Lūšies” lyderis tapo rezultatyviausiu žaidėju neseniai pasibaigusiame Baltijos regbio septynetų jaunimo čempionate.
 

Buvęs Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys R.Alksnys LRF prezidento poste pakeitė Antaną Bosą – verslininką ir politiką iš pajūrio. Šis federacijai vadovavo mažiau nei metus.
 

Nors A.Bosas padėjo LRF atsikratyti skolų, buvo apkaltintas neveiklumu. Rugsėjį, per federacijos neeilinį susirinkimą, tuometis prezidentas perskaitė metinę ataskaitą ir, padėjęs ant stalo atsistatydinimo pareiškimą, išėjo iš susirinkimo.
 

“Man buvo atviros visos durys. Padėjau gauti didesnį finansavimą ir iš Kūno kultūros ir sporto departamento, ir iš kitų šaltinių. Nes man rūpi regbis, šiai sporto šakai atidaviau daug metų. Mano amžiaus žmogaus nervų sistema turi būti rami, nenoriu su niekuo bartis”, – netrukus po susirinkimo sakė A.Bosas ir pasiūlė LRF tarybos nariams pasvarstyti, ar jie patys ką nors nuveikė regbio labui.
 

Be to, LRF tarybos atstovai kaltino A.Bosą, kad jis bendrauja tik su Europos regbio federacijos (FIRA-AER) viceprezidentu Alfonsu Grumbinu, o į kitus nekreipia dėmesio. Tad kai tik ankstesnis prezidentas nutarė pasitraukti, federacijoje nebeliko vietos ir A.Grumbino sūnui Audriui, kuris buvo LRF techninis direktorius. Regbio pasaulyje puikiai žinomas ir dar vienas Alfonso Grumbino sūnus Ramūnas – jam neseniai suteikta aukščiausia tarptautinė teisėjo kategorija.
 

Visgi po to aistros aprimo ir lapkričio 17 dieną LRF taryba neeiliniame susirinkime pritarė A.Boso atsistatydinimui bei oficialiai patvirtino R.Alksnį naujuoju federacijos prezidentu. Už tai balsavo ir A.Bosas.
 

“Bandau visus sujungti į vieną būrį. Kol kas neblogai sekasi. Kaip bus toliau, nežinau”, - prisipažino R.Alksnys.
 

Paklaustas apie santykius su daugiausia iš Lietuvos regbio atstovų tarptautinėje arenoje pasiekusiu A.Grumbinu, naujasis LRF vadovas pareiškė: “Pasakysiu ne kaip prezidentas, o kaip paprastas žmogus – negali vienoje federacijoje sąlygas diktuoti trys vienos šeimos nariai . O šiaip prieš Alfonsą neturiu nieko asmeniška. Bet reikėtų, kad nebūtų šeimyninės rangos. Tikiuosi, dirbsime normaliai ir sieksime, kad Lietuvos regbis pakiltų kuo aukščiau.”

Lietuvos vyrų rinktinei Europos čempionato 2A grupėje sekasi ne taip gerai, kaip žemesnio lygio varžybose. Po įspūdingos pergalių serijos lietuviai pralaimėjo švedams. Ar tai reiškia, kad ši grupė – jau  aukščiausia riba lietuviams, kurių dauguma – mėgėjai?, - paklausėme R.Alksnio.
Šioje grupėje mes dar galime iškovoti ir pirmąją vietą. Bet aukštesnėje grupėje jau reikėtų kitokio lygio komandos.
 

Tad mano, federacijos vadovo, pagrindinis tikslas – iš jaunų žaidėjų, laimėjusių Europos jaunimo čempionatą, stengtis sukomplektuoti rinktinę, kuri galėtų lygiai kovoti su aukštesnės grupės komandomis. Norėtume įsitvirtinti tarp tokių ekipų, kaip Belgija, Lenkija, Ukraina, Rumunija, Gruzija.
 

Bet tai vyksta ne per mėnesį ar pusmetį. Šį tikslą tikimės pasiekti per ketverius metus.
 

Svarstome galimybę pasikviesti specialistų iš užsienio, kad jie padirbėtų kartu su mūsų treneriais. Gruodžio 4-ąją Paryžiuje vyks FIRA-AER  asamblėja, ten bandysime užmegzti ryšius.
 

Ir, žinoma, reikia regbio kurti regbio akademiją. Joje suburtume talentingiausius šalies regbininkus. Tikimės surinkti komandą, kuri dalyvautų 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.
 

Olimpinis regbis jums artimas, nes vadovaujate septynetų regbio Baltijos lygai.

Šiais metais įvyko pirmasis Baltijos lygos sezonas. Lenkijos, Latvijos klubams labai patiko šios varžybos, kitąmet jose  norėtų dalyvauti Danijos, Olandijos atstovai. Per asamblėją Paryžiuje irgi kalbėsimės apie tai. Svarstome, ar šį turnyrą ir toliau palikti klubams, ar leisti žaisti rinktinėms.
 

Baltijos lyga, kurioje stipriausi buvo Lietuvos klubai, rodo, kad jaunimo varžybose mūsų lygis yra aukštesnis, nei kaimynų.
 

Visos bėdos prasideda, kai žaidėjai baigia mokyklas, išeina į universitetus, pradeda galvoti, kaip išlaikyti šeimą. O mes kol kas neturime nė vieno profesionalaus klubo. Tai – didžiausia problema. Bandysime ją išspręsti.
 

Kokių LRF darbų rezultatai bus matomi jau artimiausiu metu?

Pirmiausia norime sutvarkyti Lietuvos pirmenybes, kad jos vyktų tvarkingai, be rungtynių atidėliojimo. Jei tvarkaraštis patvirtintas, jį keisti būtų galima tik išimties tvarka. O ne kilnoti, kada papuola, kaip iki šiol.
 

Pastarajame čempionate kai kurie klubai pavasarį žaidė tik po dvejas ar trejas rungtynes, tad rudenį teko didžiulis krūvis. O ruduo šiemet buvo lietingas, aikštės virto purvynais.
 

Reikėtų vėliau pradėti ir anksčiau baigti čempionatą. Negalime gadinti nei aikščių, nei žmonių sveikatos. Į varžybas, kurios vyktų gražiu oru, o nei kai lyja ir spaudžia šaltis, ateitų daugiau žiūrovų.


 

Kada jūs pradėjote žaisti regbį?

Pradėjau 1974 metais Kauno “Lokomotyvo” klube. Visąlaik jam priklausiau. Buvau kviečiamas ir į Kauno “Staklių” ekipą, rungtyniavusią Sovietų sąjungos pirmenybėse. Nes tada meistrų komandoje privalėjo būti trys jauniai. 
 

Aktyvus sportas pasibaigė, kai reikėjo užsidirbti pragyvenimui.
 

Pradėjau verslą Jurbarke ir įkūriau ten regbio klubą “Lūšis”.  Vaikus į treniruotes atsiveždavau iš viso rajono. Tai galima pavadinti regbio plėtra, nes anksčiau Jurbarke šios sporto šakos nebuvo.
 

Dabar jau turime kuo pasigirti.Tikriausiais bet kurioje sporto šakoje labai retai vos 12 tūkstančių gyventojų turinčio miestelio atstovai dvejus metus iš eilės sugeba tapti Lietuvos čempionais. O mes tai padarėme.
 

Jurbarke jau yra regbio tradicijos. Pirmieji žaidėjai jau užaugo, šeši mūsų atstovai žaidžia Kauno “Ąžuolo” vyrų komandoje, į Šiaulius mokytis išvyko du žaidėjai iš Europos jaunimo čempionų rinktinės, kitąmet dar du ten iškeliaus.
 

Svarbu, kad visi klubai žiūrėtų ne tik savo interesus, bet visos Lietuvos. Kažkas sakė, kad Šiauliuose ir taip pakanka regbininkų. Bet talentingi žmonės, pateksiantys į Šiaulių vyrų komandas, tikrai tobulės. Ir rinktinės treneriams ateityje bus lengviau, kai žaidėjai rungtyniaus kartu, bus susižaidę.
 

Kodėl nebetęsiate darbo Jurbarko rajono savivaldybės taryboje?

Nesibalotiravau, nes mačiau, kad nespėsiu rimtai dirbti. Dabar liko tik verslas ir regbis.
 

Gyvenu Kaune, dirbu Jurbarke, federacija – Vilniuje. Triskart per savaitę būnu Vilniuje, du kartus – Jurbarke. Taip ir prabėga savaitė.
 

Kaip pergyvenote ekonominę krizę?

Krizė dar nesibaigė. Transporto verslas neatsigavo. Pagyvėjimas yra, jau ne taip blogai, bet netikiu, kad kada nors bus taip gerai, kaip buvo.
 

Regbį sėkmingai žaidžia ir jūsų sūnus. Kaip vertinate jo galimybes?

Lietuvoje jo pasiekimai tikrai geri. Ir ne mano, o kitų trenerių nuomone Tomas – vienas perspektyviausių tarp bendraamžių.
 

Šiemet jis pusantro mėnesio treniravosi viename Anglijos klube.Ten treneriai pasakė, ką reikėtų tobulinti. Viskas priklausys tik nuo jo. Prievarta nepadarysi profesionalo. Tomas kol kas noriai dirba, pasitiki savimi. Tačiau jam – 16 metų. Amžius, kai atsiranda daugybė pagundų. Bet šiandien jis yra geras žaidėjas.
 

Regbį jis treniruojasi nuo šešerių metų. Dėl to dabar sėkmingai žaidžia. O dauguma pradeda per vėlai, tik 14-15 metų. Reikėtų komplektuoti šešiamečių ar septynmečių grupes. Štai, prancūzai siūlo net darželiuose vaikus mokyti regbio paslapčių.
 

Kaip į regbį žiūri žmona Meda ir dukra Gintautė?

Žmona – skeptiškai, ji labiau norėtų, kad sūnus pragyventų iš verslo, o ne bandytų tapti regbio profesionalu. Kaip bus, paaiškės sūnui baigus mokslus gimnazijoje. Norint išvažiuoti į Angliją, kad galėtum ten studijuoti ir žaisti, reikia čia rimtai mokytis.
 

Dukra, kuriai dabar aštuoniolika, anksčiau penkerius metus žaidė merginų regbio komandoje.