Žalgiriečiai pratęsė tradiciją

„Kol nors vienas žalgirietis norės susitikti vienas su kitu, tol mes padėsime tai padaryti", - teigė draugijos „Žalgiris“ prezidentas Algis Bronislovas Vasiliauskas.
 

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto patalpose esančioje kavinėje susitikę žalgiriečiai pirmiausiai atidavė pagarbą anapilin jau iškeliavusiems bendražygiams – tylos minute buvo pagerbti buvę draugijos darbuotojai Jūratė Barkauskienė, Romualdas Ragelis ir Vytautas Narkevičius.
 

A. B. Vasiliauskas supažindino žalgiriečius su dabartinėmis Lietuvos sporto reformomis, papasakojo, kokius darbus dabar atlieka draugija.  
 

„Ypatingų pokyčių mūsų veikloje nėra, nors ir gyvename sunkiu Lietuvos sportui metu. Turime daugiau kaip 70 aktyviai veikiančių klubų, kuriuose pavyzdį rodo vidutinio amžiaus žmonės, o vyresnieji jau ateina tik pasižiūrėti renginių.  Per visą Lietuvą šiemet organizuosime apie 300 renginių. Tai kaip niekada daug. Aktyviai dalyvaujame tarptautinėje veikloje, šiemet mūsų kolektyvai rengiasi važiuoti rungtyniauti į Italiją, Bulgariją. Dalyvaujame tarptautinėse konferencijose. Vyksta sporto bazių projektavimo darbai Kaune, Trakuose, tačiau viskas vyksta ne taip, kaip norėtųsi“, - kalbėjo A. B. Vasiliauskas. 

Jis akcentavo, kad artėja gražiausios draugijos dienos: vasaros sporto žaidynės. Jų programoje šiemet įvyko kai kurių pokyčių: miestų ir rajonų sportininkai rungtyniaus atskirai. 

Stipriausios miestų atskirų sporto šakų komandos paaiškės Marijampolėje, o rajonų - Palangoje per tradicinį Lietuvos  asociacijos „Sportas visiems“ festivalį. 

„Jau parengtos sporto bazės, sudarytos sutartys, numatyti teisėjai numatyti. Artėja zoninės varžybos, prasideda pats darbymetis. Mūsų kolektyvai dalyvauja Lietuvos seniūnijų žaidynėse. Baigiantis metams turime ką parašyti į statistines ataskaitas“, - sakė A. B. Vasiliauskas.

Tarp susirinkusių žalgiriečių buvo daug žinomų veidų: Antanas Ratininkas, Kazys Steponavičius, Kleopas Girdžius, Milda Laurutėnaitė, Ilja Arnautovas, Grigorijus Gutermanas, Eduardas Mkrtumianas, Pranas Trukšnys, Algis Labutis, Edmundas Narmontas, Algirdas Maldūnas, Ričardas Lukšys, visas dabartinis „Žalgirio“ kolektyvas.

Kasmet žalgiriečių susitikimuose dalyvaujanti M.Laurutėnaitė, kuri „Žalgirio“ draugijoje dirbo 1989-1990–aisiais, prisiminė, jog, „Nemuno“ draugiją prijungus prie „Žalgirio“, taryboje dirbo net apie 120 žmonių. 
 

„Į draugiją dirbti mane pasikvietė Vytas Nėnius, su kuriuo kartu dirbome Kūno kultūros ir sporte komitete. Man buvo patikėta vadovauti Dirbančiųjų fizinio lavinimo valdybai.  Valdyba nebuvo maža, joje dirbo 10 specialistų, darbų užteko visiems. Rašėme įvairius fizinio aktyvumo projektus, prisidėjome prie draugijos žaidynių organizavimo. Mano skyriuje dirbo daug gerų specialistų, viena jų – veiklioji ir visur spėjanti Angelė Bilevičienė, kuri draugijoje dirba iki šių dienų ir yra atsakinga už renginių organizavimą. Ji suaugo su „Žalgiriu“, - sakė M. Laurutėnaitė.  

Ji net 40 metų (nuo 1978-ųjų) praleido Kūno kultūros ir sporto komitete, vėliau tapusiame departamentu, kur dirbo Kūno kultūros ir sporto strategijos skyriuje. Tačiau nuo balandžio 27 d. KKSD ji jau nebedirbs, savo noru padavė prašymą išeiti. 

„Labai gražu, kad „Žalgirio“ draugija gyvuoja iki šių dienų, organizuoja daug įvairiausių renginių, tęsia savo sporto žaidynes.  Šiandien vakaronėje susitikau buvusius savo skyriaus darbuotojus Angelę Bilevičienę ir  Petrą Mažeiką - buvo ką prisiminti, apie ką pasišnekėti. Tiesiog nuostabu, kad draugija kasmet sukviečia savo darbuotojus į susitikimą, kurio mes visi nekantriai laukiame. „Žalgiris“ visada buvo, yra ir bus mano širdyje“ , - sakė M. Laurutėnaitė.  

Įžymusis Vilniaus „Kuro aparatūros“ tinklinio žaidėjas, o dabar septintus metus Švedijos ambasadoje dirbantis R. Lukšys prisiminė 1987-1988-uosius, kai dirbo „Žalgirio“ taryboje. 

„Draugijoje rūpinausi tinklinio reikalais. Buvo labai įdomu dirbti, nes reikėjo aprėpti ne tik didžiuosius miestus, bet ir rajonus, kuriuose veikė „Žalgirio“ draugijos tarybos. Draugijos tinklinio pirmenybių kovos būdavo ypač atkaklios ir įdomios“, - sako R. Lukšys. 

Jis prisimena, jog viename kambaryje sėdėjo su patyrusiais specialistais ir sportininkais E.Narmontu, Romualdu Juška, Vytautu Lenkučiu, G.Gutermanu. 

„Iš jų pasisėmiau daug patirties, man buvo naudingas kiekvienas jų patarimas. Trečius ar ketvirtus metus su dideliu malonumu ateinu į žalgiriečių susitikimus, norisi pasimatyti su savo bendražygiais“, - sako  R. Lukšys. 

Jaunystėje jis 20 metų profesionaliai žaidė tinklinį, tačiau dabar kamuolį į rankas ima labai retai – žaidžia tik paplūdimyje. Ir dabar išliko sportiškas, rūpinasi savo sveikata. Mėgsta važinėti dviračiu, o žiemą – lygumų slidėmis ir dalyvauja „Snaigės“ žygiuose. 

Dešimt metų „Žalgiryje“ dirbęs (1981-1991 m.) žinomas krepšininkas E.Narmontas iki šių dienų nesiskiria su šia sporto šaka.  Jis treniruojasi triskart per savaitę ir atstovauja „Statybos“ klubui bei dalyvauja pasaulio ir Europos senjorų, kuriems 60-65-eri, čempionatuose. 
 

Praėjusiais metais su draugais tarp 15 šalių komandų E. Narmontas tapo pasaulio senjorų vicečempionu, pralaimėjo tik amerikiečiams, o šiemet tikisi pelnyti medalius ir per Europos senjorų čempionatą Slovėnijoje. 

„Finale tikriausiai susitiksime su CSKA krepšininkais. Juos nugalėti bus sunku, bet įmanoma“, - vylėsi E.Narmontas.    

Prisiminęs savo darbo metus „Žalgiryje“ E. Narmontas sako: „Kai baigiau aktyviai žaisti, iš karto buvau pakviestas dirbti į „Žalgirį“. Dirbau Žaidimų skyriuje kartu su Rimu Girskiu. Mūsų draugijos krepšinio čempionatuose dalyvaudavo apie 15 vyrų ir 10 moterų komandų. Visus metus vykdavo kovos, komandos važinėdavo po visą Lietuvą. Kai prie „Žalgirio“ prijungė „Nemuną“, komandų dar labiau pagausėjo, čempionate žaidė apie 20 vyrų komandų. Nespėdavau rašyti sąmatų. Dažniausiai varžybose vykdavo turais po tris dienas“.  

Kita susitikimo dalyvė Irena Šečkuvienė, trejus metus dirbusi dviračių sporto klube mokymo dalies vedėja ir 14-a metų Jojimo sporto mokykloje sporto instruktore, su nostalgija prisimena tuos laikus.  „Mes priklausėme  „Žalgirio“ draugijai, buvome viena darni šeima: draugiški ir dėmesingi vienas kitam. Džiaugėmės laimėjimais, išgyvenome pralaimėjimus. Pas mus nebuvo jokios priešpriešos, barnių, pavydo. Man visi žmonės brangūs, su kuriais dirbau“, - kalbėjo I. Šečkuvienė, kuri jaunystėje buvo gero lygio baidarininkė, kandidatė į sporto meistres  ir daugkartinė Lietuvos šaudymo iš lanko čempionė.