| Neringa Jonavičienė | 2018 m. birželio 14 d. 10:15 |
Sportui rasta vieta ministerijos pavadinime
KKSD vadovas sveikina Seimo Švietimo ir mokslo komiteto sprendimą, o LTOK prezidentė neabejoja, kad pavadinimo keitimas – tik lėšų ir laiko švaistymas.
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos parengtam Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektui.
Komitetas pritarė siūlymui Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą keisti į Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pastarąjį sprendimą Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanavičius vadina esminiu.
„Vyriausybės programoje yra įrašyta, kad sportas turėtų būti kilstelėtas į aukštesnį politinį lygmenį. Šiuo metu turime įstaigą prie Vyriausybės, turėti ministeriją – kitas nuoseklus žingsnis. Įstatymo pakeitimai ir buvo formuojami laikantis principo, kad ateityje bus sporto ministerija, dauguma nuostatų buvo tikslinamos atsižvelgiant į tai. Šitą reikalą aš vadinu neišvengiamybe ir būtinybe tiek įgyvendinant Vyriausybės programą, jos nuostatas, tiek sureikšminant sportą kaip sritį, kuri tampa tikrai svarbi ir įgauna ministerijos statusą", - teigė E.Urbanavičius. Jo vadovaujamas KKSD nuo šių metų iš Vidaus reikalų ministerijos perėjo į Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sritį.
„Vyriausybės programoje yra įrašyta, kad sportas turėtų būti kilstelėtas į aukštesnį politinį lygmenį. Šiuo metu turime įstaigą prie Vyriausybės, turėti ministeriją – kitas nuoseklus žingsnis. Įstatymo pakeitimai ir buvo formuojami laikantis principo, kad ateityje bus sporto ministerija, dauguma nuostatų buvo tikslinamos atsižvelgiant į tai. Šitą reikalą aš vadinu neišvengiamybe ir būtinybe tiek įgyvendinant Vyriausybės programą, jos nuostatas, tiek sureikšminant sportą kaip sritį, kuri tampa tikrai svarbi ir įgauna ministerijos statusą", - teigė E.Urbanavičius. Jo vadovaujamas KKSD nuo šių metų iš Vidaus reikalų ministerijos perėjo į Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo sritį.
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko Kęstučio Smirnovo teigimu, sporto politika turėtų būti pakelta į aukštesnį lygmenį ir taip užtikrintas valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo nuoseklumas ir ambicingumas, kaip tai numatyta Vyriausybės programoje: „Šitas klausimas buvo svarstomas pakankamai ilgai iš sporto organizacijų sudarytoje darbo grupėje. Įstatymo pakeitimų esmė išliko, tik keičiamas pavadinimas. Šiek tiek diskusijų kilo, tačiau didesnio pasipriešinimo nebuvo. Už tokį pavadinimą labai pasisakė sporto bendruomenė, dalyvavusi posėdyje“. Pasak K. Smirnovo, sporto sritis, kuri dar niekuomet neturėjo savo ministerijos, Vyriausybės vertinama atsakingai, o sporto bendruomenė stipriai prisidėjo prie įstatymo kūrimo.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė prisiminė, kad dėl ministerijos pavadinimo nemažai buvo diskutuota įstatymo rengimo darbo grupėje, kurioje ji dirbo.
„Darbo grupė nubalsavo, kad nepalaikytų pavadinimo keitimo. Nematome prasmės – tai yra tik pavadinimas, paskui save tempiantis milžinišką darbo ir pinigų indelį. Aš taip pat palaikiau tą nuomonę, – sakė D. Gudzinevičiūtė. – Pavadinimas iš esmės nieko nekeičia, o žinant, kiek tai kainuos, galima būtų tuos pinigus panaudoti tam pačiam sportui.“
„Darbo grupė nubalsavo, kad nepalaikytų pavadinimo keitimo. Nematome prasmės – tai yra tik pavadinimas, paskui save tempiantis milžinišką darbo ir pinigų indelį. Aš taip pat palaikiau tą nuomonę, – sakė D. Gudzinevičiūtė. – Pavadinimas iš esmės nieko nekeičia, o žinant, kiek tai kainuos, galima būtų tuos pinigus panaudoti tam pačiam sportui.“
Keičiamame Kūno kultūros ir sporto įstatyme nustatyti valdymo struktūros ir funkcijų pokyčiai, vykdomos reformos kūno kultūros ir sporto srityje. Dvi sritys – fizinis aktyvumas ir profesionalusis sportas – sudarytų vientisą kūno kultūros ir sporto sistemą.
Išplėsta Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos – kolegialios institucijos, patariančios Seimui, Vyriausybei ir ministerijai valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo klausimais – kompetencija.
Numatoma, kad veiks tokios institucijos, kaip Lietuvos olimpinis sporto centras (nacionalinio lygmens įstaiga, rengianti sportininkus ir sudaranti sąlygas jiems rengti), Lietuvos sporto medicinos centras (asmens sveikatos priežiūros valstybės įstaiga, teikianti specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sportininkams), švietimo mainų ir paramos fondas (fizinio aktyvumo projektus administruojanti įstaiga), antidopingo agentūra (įstaiga, įgyvendinanti UNESCO Tarptautinę konvenciją prieš dopingo vartojimą sporte ir Europos Tarybos Antidopingo konvenciją), Lietuvos sporto muziejus (įstaiga, kurioje sukaupta 20000 eksponatų, vykdomos edukacinės veiklos).
Sporto politika bus vykdoma ir savivaldybėse ir per jų įstaigas (sporto centrai, sporto mokyklos, gimnazijos ir t.t.). Sporto politika bus susieta su švietimo veiklomis.
Įstatymo projekte pažymėta, kad gali būti steigiami kūno kultūros ir sporto klubai, kurių tikslas tenkinti interesus kūno kultūros ir sporto srityje, vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, kūno kultūros ir sporto plėtrai, siekti kokybinių ir kiekybinių kūno kultūros ir sporto rezultatų, o kūno kultūros ir sporto organizacijos plėtoja šalyje olimpinį, parolimpinį, kurčiųjų sporto, specialiosios olimpiados ir sporto visiems judėjimus, įvairias sporto šakas.
Siekiant didinti gyventojų fizinį aktyvumą ir prisidėti prie sveikatos gerinimo, fizinio aktyvumo projektų finansavimui nuo 1 iki 3 proc. bus didinamos lėšos, gaunamos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. Nustatyti aiškūs kriterijai, kuriuos turi atitikti siekiantys gauti valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšas sporto programoms įgyvendinti bei lėšų neskyrimo pagrindai.
Pagal dabar galiojantį įstatymą dėl kūno kultūros ir sporto projektų finansavimo gali kreiptis tik nevyriausybinės organizacijos. Naujo įstatymo projekte numatyta, kad dėl finansavimo biudžeto lėšomis gali kreiptis ir kiti juridiniai asmenys ar organizacijos. Išplėtus galimų projektų rengėjų grupę, atsirastų daugiau ir įvairesnių visuomenei skirtų fizinio aktyvumo renginių ar paslaugų. Visuomenės fizinio aktyvumo projektams, kaip ir dabar, būtų skiriamos ir savivaldybių biudžetų lėšos.
Seimas birželio 19 d. svarstys Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektą, o po savaitės vyks balsavimas. Jei politikai balsuodami tam pritars, įstatymo projektas kartu su juo teikiamais įstatymų projektais įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d.