Nors Lietuvos akmenslydininkai dar tik svajoja apie specialius šios sporto šakos takus ledo arenose, jų mintyse jau yra ir parolimpinės žaidynės.
Lietuvoje vis labiau populiarėja akmenslydis, dar vadinamas kerlingu. Ši olimpinė sporto šaka tinkama įvairaus amžiaus žmonėms.
Lietuvoje akmenslydį žaidžia moterys ir vyrai, rengiami šalies čempionai, stipriausieji mūsų šalies sportininkai dalyvauja pasaulio ir Europos čempionatuose.
Pastaraisiais metais jaučiamas didelis vaikų antplūdis, su šia sporto šaka pamažu susidraugauja ir neįgalieji.
Lietuvos kerlingo asociacija per įvairius renginius stengiasi supažindinti su šia sporto šaka, į pratybas pakviesti kuo daugiau žmonių, besidominčių akmenslydžiu.
Didelio atgarsio susilaukė šiemet Kaune surengtas Lietuvos čempionatas. Po dešimties metų, kai mūsų šalies čempionatas vykdavo Latvijoje, varžybos pagaliau atkeliavo į savo namus.
Mūsų pašnekovas – Lietuvos kerlingo asociacijos Vykdomojo komiteto narys, sporto klubo „Forsarus“ treneris-instruktorius Paulius Krauza.
Kodėl nusprendėte šiemet čempionatą rengti Lietuvoje?
Įprastai jis buvo rengiamas Latvijoje, kur yra specializuotos kerlingo arenos. Su Lietuvos kerlingo asociacija ir visa šios sporto šakos bendruomene labai norėjome šią olimpinę sporto šaką padaryti labiau matomą Lietuvos žmonėms, supažindinti su šiuo įdomiu žaidimu.
Todėl surizikavome ir nutarėme surengti Lietuvos keringo čempionatą Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ ledo arenoje. Pasikvietėme profesionalius kerlingo ledo paruošėjus iš Slovakijos ir Latvijos. Čempionatas mums pavyko, buvo įdomus.
Džiaugiamės kauniečių rezultatais. Sporto klubo „Forsarus“ sportininkai laimėjo tris iš keturių aukso medalių.
Šiam klubui atstovavo gausus būrys sportininkų, iš viso 5 komandos. Vaikų ir jaunučių grupėje užimtos pirmos ir antros vietos, o neįgaliųjų grupėje tapta čempionais.
Čempionato staigmena - „Forsarus boys“ komanda. Ji finale pasiekė užtikrintą pergalę prieš daugkartinius Lietuvos kerlingo čempionus „T-rink“ vyrų komandą, kuri Lietuvai atstovauja Europos čempionatuose.
Kaunietės moterys, atstovaujančios „Kaunas curling club“, savo grupėje buvo antros.
Kada Kaune pradėtas žaisti akmenslydis?
Lietuvoje kerlingas pradėtas žaisti daugiau nei prieš 10 metų Vilniuje, pradininkas buvo Vygantas Zalieckas, Lietuvos kerlingo asociacijos generalinis sekretorius.
Kaune ši olimpinė sporto šaka pradėta populiarinti žiemos sporto mokykloje „Baltų ainiai“ 2011 –aisiais.
Tačiau po poros metų, prasidėjus įvairioms reformoms Kauno sporto mokyklose, mažinant nepopuliarias sporto šakas kerlingas buvo išbrauktas iš sporto mokykloje kultivuojamų sporto šakų.
Kerlingą pradėjo plėtoti sporto klubas „Forsarus“. Jis teikia paraiškas Kauno miesto savivaldybės programai „Iniciatyvos Kaunui“ pagal skelbiamas sritis gauti finansavimą savo veikloms organizuoti.

Miesto savivaldybė klubui skiria dalį lėšų treniruotėms Kaune ir Rygoje.
Kaimyninės šalys gali pasigirti kerlingo arenomis. Tačiau kol kas Lietuvoje nėra nė vienos specializuotos kerlingo arenos.
Nepaisant to, net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis sugebame pasiekti pakankamai neblogų rezultatų.
Kokios šios sporto šakos perspektyvos Lietuvoje?
Labai tikimės, jog Lietuvoje iš mirties taško pajudės ledo arenų statybos. Jei atsirastų specializuotų kerlingo takų ledo arenose, manau, ši sporto šaka taptų populiari, kaip ir visame pasaulyje.
Kerlingas - intelektualus, įdomus, azartiškas, gilaus erdvinio mąstymo reikalaujantis žaidimas, dar kitaip vadinamas ledo šachmatais.
Šiuolaikinis jaunimas ir vaikai greitai jį pamėgsta. Kita vertus, amžiaus cenzo čia nėra. Todėl kerlingas tinka ir vyresniems žmonėms, kurie gali ne tik puikiai praleisti laiką, bet ir siekti gerų rezultatų.
Kadangi įrodėme, jog Kaune yra talentingų vaikų ir jaunimo, todėl viliamės, jog ir Kaune atsiras bent dviejų kerlingo takų arena.
Parolimpiniame žiemos sporte Lietuva neturi kerlingo atstovų. Manau, kad sporto klubo „Forsarus“ neįgaliųjų komanda gali sėkmingai siekti aukštų rezultatų ir atstovauti Lietuvai parolimpinėse žaidynėse.