„Korėjiečiai tiesiog paspyrė lavoną“

Birželio 14-ąją prasidėjęs Rusijoje vykstantis pasaulio futbolo čempionatas jau peršoko savo ekvatorių. Nors pirmenybės tęsis iki pat liepos vidurio, du trečdaliai jo rungtynių – 48 mačai – jau sužaisti. Pasibaigė pirmasis intensyviausias pirmenybių etapas – grupinis turas. Liko sužaisti 16 pačių svarbiausių atkrintamųjų rungtynių.
 

Komandų išsidėstymas grupėse lėmė, kad aštuntfinalyje susitiks: Urugvajus – Portugalija, Ispanija – Rusija, Prancūzija – Argentina, Kroatija – Danija, Brazilija – Meksika, Švedija – Šveicarija, Belgija – Japonija ir Anglija – Kolumbija.
 

Didžiausia šių pirmenybių grupių turnyro sensacija – pasaulio čempionės Vokietijos pralaimėjimai Meksikai ir Pietų Korėjai ir pasitraukimas iš tolesnės kovos. Pastarąjį kartą į antrą pasaulio čempionato etapą vokiečiai buvo nepatekę 1938-aisiais.
 

Nepateko į antrąjį etapą ir nemažai žvaigždžių savo sudėtyje turinti Lenkija, prieš pirmenybes futbolo ekspertų puikiai vertinta Peru.
 

Apie pasibaigusį pasaulio pirmenybių pirmą etapą kalbėjomės su buvusiu Panevėžio „Ekrano“ ir Vilniaus „Žalgirio“ treneriu, dabar Rygos RFS (Latvija) komandai vadovaujančiu Valdu Dambrausku.  Treneriu, kurį futbolo aistruoliai įvardija kaip vieną geriausių televizijos komentatorių.
 

Vargu ar galima kurią nors komandą labai išskirti. Vienos rinktinės sužaidė vienas rungtynes geriau, kitos – kitas. Negali pasakyti, kad yra kokia nors komanda, kuri demonstruotų dievišką futbolą ir yra visa galva geresnė už kitas. Favoritai yra tradiciniai: Brazilija, galbūt Ispanija. Ispanai gal ir nedemonstruoja puikaus žaidimo, bet vien dėl jų patirties apie juos kalbu kaip apie favoritus. Yra ir dar bent penkios ekipos, kurios sau gerą dieną gali bet ką įveikti. Tai Kroatija, Šveicarija, Meksika, Anglija, Belgija. Aš manau, kad labai seniai nebuvo tokio apylygio čempionato.

Skirtumų tarp čempionatų, suprantama, yra. Lyginant, pavyzdžiui, su 2016-ųjų metų Europos pirmenybėmis, daug mažiau komandų renkasi taktiką su trimis vidurio gynėjais. Taip, jų yra, bet ne tiek daug, kiek jų buvo tame Europos čempionate. Aiški tendencija ir ta, kad daugiausia ekipų žaidžia su vienu puolėju. Bet man netikėta. kad labai mažai komandų spaudžia varžovus. Dauguma laukia, kada priešininkai padarys klaidą ir kontroliuoja žaidimą, būdamos be kamuolio. O klubiniame futbole mes matome aiškią tendenciją, kai komandos renkasi presingą ir kontrpresingą. Vokietijos, Anglijos, Ispanijos pirmenybės presingas yra labai svarbi žaidimo dalis. O rinktinių žaidime to svarbumo nematau. Yra ir pasaulio čempionate kažkiek ekipų, kurios bando spausti, bet tik atkarpomis. Besąlygiško presingo visas rungtynes aš šios pirmenybėse nemačiau.


 

Tai yra pirmas kartas, kai ši komanda nepateko į kitą etapą per visą pokario pasaulio čempionatų istoriją. Manau, kažkada tas turėjo atsitikti. Bet tendencijos yra gana aiškios. Tai trečias paeiliui čempionatas, kai titulą ginanti rinktinė neįveikia grupių etapo. Reikėtų pasaulio čempionams pasimokyti iš to. Matyt laimėjus pasaulio pirmenybes komanda sustoja eiti į priekį. Paskaitai žaidėjų interviu, jie sako tą patį: „Galvojome, kad nepasisekė vienose kitose draugiškose rungtynėse, manėme – ateis čempionatas, viskas sustos į savo vietas, kaip kad visada būna.“ Nestoja viskas į vietas. Vadinasi, klaidos padarytos žaidėjų pasirinkime, galbūt reikėjo įlieti šviežio kraujo. Šiaip iš šono, paskaičius laikraščius, pažiūrėjus rungtynes yra labai lengva komentuoti, kad trūko ar fizinio pasirengimo, to ano žaidėjo. Bet tokių šalių rinktinių trenerių štabuose analizė atliekama daug gilesnė. Ir aš manau, kad vokiečiai patys nusistatys priežastis. Ir mes žinom, kas atsitinka, kai vokiečiams kurį čempionatą ar du nepasiseka. Jie sugrįžta padarę išvadas ir vėl dominuoja eilę metų. Neabejoju, kad ir šįkart bus taip pat.
 

Man labai nepatinka Švedijos rinktinės žaidimas. Bet negaliu pasakyti, kad ji manęs nestebina. Stebina. Pirmiausia – labai gera, organizuota gynyba. Kurią pramušti iš tiesų yra labai sunku. Dabar aštuntfinalyje švedai žais su šveicarais. Manau, kad jėgos – lygios, 50 prieš 50. Tikrai negaliu pasakyti, kad šveicarai stipresni. Taip pat stebino Senegalo komanda. Labai gaila, kad ji nepateko į kitą etapą. Blogąja prasme nustebino labai daug komandų. Nors tų ekipų sąraše nėra lenkų. Aš prieš pasaulio čempionatą sakiau, kad nematau jų gero žaidimo. Stebina lenkai nebent tuo, kad komanda turi daug aukšto lygio žaidėjų, bet nesugeba iš jų sukurti komandos, kuri būtų konkurencinga. O šiaip, išskyrus Pietų Korėjos pergalę prieš Vokietiją, labai didelių sensacijų dar nebuvo. Kita vertus ir dėl tos sensacijos galima pasakyti, kad lavonas jau gulėjo, ji tereikėjo paspirti. Tą korėjiečiai ir padarė.
 

Nežinau, gal į viską žiūriu iš trenerio pusės, bet man labai patinka Kolumbijos rinktinės gynėjas Yerry Mina. Visi labiau akcentuoja Juaną Gullermo Cuadrado ar Jamesą Rodriguesą, Radamelį Falcao, bet aš manu, kad būtent Y. Mina yra labai stiprus – nerealus žaidėjas. Kuris per visas trejas rungtynes buvo superinis ir ne tik gynyboje, bet ir du įvarčius įmušė. Taip pat reikia paminėti Cristiano Ronaldo. Jau kelintas turnyras, kai jis sugeba pasiekti žaidimo piką ir jį demonstruoti tada, kai to labiausiai reikia. Gal ir anksti pervertint Anglijos žaidėjus.  Harry Kane‘as yra rezultatyviausias, bet kam jis tuos įvarčius mušė – autsaideriams. Žaidėjai yra vertinami tada, kai laimi tas rungtynes, kurių favoritas nesi. O ne įmuši tris įvarčius miegančiai Panamai. Todėl anglų ant pjedestalo nekelsiu. Dar per anksti.
 

Man pasisekė – teko pamatyti tas Argentinos rungtynes su Nigerija, per kurias argentiniečiai išsikankino kelialapį į aštuntfinalį, gyvai. Dar važiuosiu į Kolumbijos rungtynes su Anglija ir tiekiuosi, kad jos bus tokios pat įdomios. Aš labai norėčiau, kad Argentina žaistų gerai, bet žiūrint į jų žaidimą, matai, kad turi nutikti kone stebuklas, kad tuo galėtum patikėti. Prieš Nigeriją argentiniečiai bandė rungtyniauti  visiškai be komandinio žaidimo, o tik individualiu meistriškumu. Nebent per paskutines 10 minučių, kai jau nebuvo kur trauktis ir būtinai reikėjo įmušti, kažką po truputį pradėjo rodyti. Bet ši komanda yra nesubalansuota ir kokia Kolumbija ar Meksika už ją stipresnės. Kalbu apie Argentiną todėl, kad be jos ir Japonijos daugiau nebuvo komandų, kurios į atkrintamąsias varžybas būtų patekusios labai sunkiai.

*  *  *