Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. liepos 2 d. 19:16

Jėgas kaupia ir Šveicarijos vynuogynuose

Europos baidarių irklavimo vicečempionas Artūras Seja žemyno pirmenybėse džiaugėsi ir savo širdies draugės iš Ukrainos iškovotu medaliu.

Praėjusiais metais – pasaulio jaunimo (iki 23 m.) čempionato sidabro, Europos suaugusiųjų čempionato septintos vietos laimėtojas ir Lietuvos čempionas. Šiemet jis – Pasaulio taurės pirmojo etapo varžybų Vengrijoje bronzinis prizininkas, Europos suagusųjų ir jaunimo (iki 23 m.) vicečempionas. Tokia 22 metų vienviečių baidarių 200 m nuotolio varžybose lenktyniaujančio Artūro Sejos, su suaugusiais irkluotojais besivaržančio vos antrą sezoną, sportinė karjera. 
 
„Labai džiaugiausi savo pirmuoju medaliu, iškovotu pernai per pasaulio jaunimo čempionatą Rumunijoje. Jis man suteikė daug motyvacijos, – neslepia A.Seja. – O nuo aukso skyrė vos 0,08 sek.“ 

Auksą lėmė akimirksnis

Į šių metų Europos baidarių ir kanojų irklavimo čempionatą Serbijos sostinėje Belgrade talentingas sportininkas, vienviete baidare besivaržantis olimpinėje 200 m distancijoje, vyko nusiteikęs laimėti medalį. Jau per parengiamąsias varžybas vilnietį burtai suvedė startuoti su būsimuoju Europos čempionu ispanu Carlosu Garotte'u. Pusfinalyje jie rungėsi skirtinguose plaukimuose. Su geriausiu rezultatu į finalą patekęs trenerio Romualdo Petrukaneco auklėtinis A.Seja neslėpė, kad ispaną galima nugalėti. 
 
Finale keturios valtys, galima sakyti, finišavo kartu, todėl ilgai nebuvo aišku, kas nugalėjo. Kaip po peržiūrų paaiškėjo, pirmasis vos 0,128 sek. anksčiau už varžovus valtį į priekį kyštelėjo C.Garotte‘is. „Kad tik nebūčiau ketvirtas, kad tik nebūčiau ketvirtas“, – maldavo Artūras, kol džiugią žinią jam pranešė čempionatą stebėjęs buvęs garsus baidarininkas Egidijus Balčiūnas.  

„Tik antras, – šiek tiek nuliūdęs tarstelėjo A.Seja. – Visada noriu laimėti. Bet sidabras irgi gerai. Būčiau nusiminęs, jeigu į Lietuvą nebūčiau parvežęs medalio.“

Europos vicečempioną pasveikino prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pabrėžė, kad šis laimėjimas – svarbus įdėto darbo, nuoseklių treniruočių, ryžto ir stiprybės įvertinimas, pagerbiantis sportininką ir garsinantis visą Lietuvą. Prezidentė irkluotojui padėkojo už plačiai skambantį šalies vardą ir palinkėjo, kad sporto rezultatai visada džiugintų, o iškovotos pergalės įkvėptų. 

Medalį per Europos čempionatą pelnė ir Artūro draugė, kanojininkė, pasaulio jaunimo čempionė ukrainietė Liudmila Luzan. Ji vienviečių kanojų 500 m nuotolio lenktynėse liko trečia. 

„Su ja susipažinau per varžybas ir mūsų draugystė tęsiasi trečius metus. Pusę metų praleidžiu treniruočių stovyklose, tai su drauge nesimatau. Kai grįžtu namo, Liuda atskrenda pas mane į svečius arba aš susirengiu į Ivano Frankivską, kur ji gyvena“, – pasakoja Artūras, praėjusį savaitgalį iškovojęs sidabrą Italijoje vykusio Europos jaunimo čempionato 200 m rungties finale. 

Žemyno jaunimo pirmenybėse Italijoje iš Lietuvos atstovų labiausiai pasižymėjo auksą 200 m nuotolyje ir bronzą 1000 m distancijoje laimėjęs vinvietę kanoją irkluojantis Vadimas Korobovas.

Į irklavimą atvedė brolis 

A.Seja – visaginietis. Į irklavimą jį atvedė aštuoneriais metais vyresnis brolis Vitalijus, kuris irklavo dvivietę baidarę su Ignu Navakausku, atstovavo šaliai Europos jaunimo čempionate (buvo septintas) ir treniravosi pas Aleksejų Reiną. Artūrui tada buvo septyneri ir jis treniravosi su vyresniais irkluotojais. 
 
„Grupėje buvau jauniausias ir laibiausias, svėriau gerokai mažiau už kitus, buvau 1,60 m ūgio. Svoris pradėjo augti, kai sulaukiau šešiolikos. Visą laiką reikėjo lygiuotis į vyresnius, bet man tai patiko. Kartais pavykdavo juos netgi aplenkti“, – šypsosi Artūras, kuris ištįso iki 1,83 m ūgio ir dabar sveria 90 kg.  

Pirmaisiais sportinės karjeros metais Artūras dažniausiai draugavo su futbolu, plaukimu, slidinėjimu ir tik po to atrado baidares. Bet kai atėjo metas dalyvauti baidarių irklavimo varžybose, jaunasis sportininkas labai bijojo. 

„Mėgau treniruotis, bet ne rungtyniauti. Pirmosiose varžybose debiutavau tik po ketverių treniruočių metų, kai man buvo vienuolika. Teko varžytis su pora metų vyresniais vaikais. Užėmiau penktą vietą. Dar po metų jau dalyvavau Lietuvos moksleivių varžybose, irklavau dvivietę baidarę ir su savo treniruočių draugu tapome nugalėtojais“, – karjeros pradžią prisimena Europos vicečempionas.

Dabar Artūras varžybų jau nebijo ir sako, kad jeigu joms pavyksta gerai pasirengti, jis jaučiasi puikiai. „Visada norisi lenktyniauti ir parodyti, ką sugebu. Baimės dingo, norisi lenktynių“, – priduria sportininkas.  

Visaginas visą laiką garsėjo kanojų irklavimo meistrais. Olimpiniu vicečempionu tapo Jevgenijus Šuklinas, pasaulio ir Europos čempionu – Raimundas Labuckas, dabar kanojų varžybose medalius skina Vadimas Korobovas. Tačiau Artūras sėdo į baidarę, nes pratybas lankė daugiau baidarininkų negu kanojininkų, buvo didelė konkurencija.  
 
„Baidarė iš karto patiko. Buvo netgi galimybių irkluoti dvivietę su broliu Vitalijumi, tačiau nesuspėjau. Broliui teko pasirinkti: arba sportas, arba šeima. Sportuoti už savo paskutinius pinigus Vitalijus nepanoro ir nutarė geriau kurti šeimą“, – brolio pasirinkimą paaiškina jaunėlis brolis.

Sportuodamas Visagine A.Seja buvo vienas Lietuvos jaunųjų baidarininkų lyderių, irklavo vienvietę ir dvivietę baidarę. Į talentingą irkluotoją krypo ir Lietuvos rinktinės trenerio R.Petrukaneco žvilgsnis.  

„Artūrą pirmą kartą pamačiau, regis, 2008-aisiais Visagine, kai jam buvo 12 metų. Tada jau treniravau jo brolį ir knietėjo pasižiūrėti, o kaipgi atrodo jaunesnysis. Jis buvo toks smulkutis, nedidukas. Kai lankė vienuoliktą klasę, jam siųsdavau treniruočių planus, nes jo treneris A.Reinas, stokodamas benzino, negalėdavo savo auklėtinio lydėti su kateriu“, – pasakoja R.Petrukanecas. 

Visagino irklavimo bazėje ant sienos buvo pakabintas plakatas su 2002 m. pasaulio ir Europos čempionato bronzinio prizininko ir Pasaulio taurės laimėtojo bendroje įskaitoje R.Petrukaneco nuotrauka bei autografu. Tada Artūras nepagalvojo, kad šis baidarininkas taps jo treneriu.  


Vos netapo olimpiečiu 

Baigęs Visagino „Verdenės“ gimnaziją A.Seja įstojo į Lietuvos edukologijos universitetą, Sporto ir sveikatos fakultete ėmė studijuoti kūno kultūrą. Jau kitąmet jis pasirengęs gauti bakalauro diplomą. Europos vicečempionas trečius metus gyvena Lietuvos olimpinio sporto centro bendrabutyje. 

Baidarininko treneris R.Petrukanecas Belgrade tikėjosi savo auklėtinio sėkmės. Mat Artūras gerai pasirodė per Pasaulio taurės varžybas, Lietuvoje sudarė rimtą konkurenciją septyneriais metais už jį vyresniam I.Navakauskui. Juolab Rumunijoje per atrankos varžybas, irkluodamas prieš vėją, Artūras pasiekė geriausią rezultatą. Tačiau finale buvo štilis, visiškai ramus vanduo. Reikėjo persiorientuoti. 

„Tapti čempionu neleido starte padaryta klaida, – neabejoja R.Petrukanecas. – Visą distanciją teko vytis varžovus. Finalinį plaukimą filmavau, su Artūru jį ne kartą analizavome.“ 
Europos vicečempionas neslepia, kad jis visą laiką mokosi iš vyresnių irkluotojų. Tai, kas jį sudomina, bando prisitaikyti sau. Nedaug kartu su I.Navakausku pairklavę dvivietę baidarę vos nesukūrė staigmenos, nes Artūrui atsirado galimybė iškovoti kelialapį į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.  

„Iki pergalės per atrankos varžybas pritrūkome vos poros centimetrų. Tačiau Ignas jau buvo apsisprendęs per olimpines žaidynes irkluoti vienvietę baidarę ir mano visos svajonės debiutuoti olimpiadoje žlugo. Toliau tęsti kovą dėl kelialapio buvo beprasmiška“, – sako tąkart svajas apie olimpinį debiutą iki Tokijo žaidynių atidėjęs irkluotojas. 

R.Petrukaneco tikinimu, susiklostė klasikinė situacija. „Buvo ryškus lyderis Egidijus Balčiūnas, bet atsirado jaunutis Ignas Navakauskas, kuris aplenkė Balčiūną. Dabar atėjo kitas jaunas baidarininkas, kuris Igną stumtelėjo. Mums svarbiausia – išlaikyti šią stiprią baidarininkų komandą ir tegul nugali geriausias. Konkurencingumas duoda gerų rezultatų. Mūsų sprinteriai yra ypač stiprūs, su mumis Trakuose dar treniruojasi pasaulio vicečempionas Aleksejus Rumiancevas iš Latvijos. Irkluotojai vienas iš kito gali mokytis. Tas, kuris pralaimi, pralaimi tikrai stipriam. Kiekvienas turi savo bangą, ant kurios „užsėda“. Galime pasidžiaugti ypač geromis pasirengimo sąlygomis – treniruočių stovyklas galime sau leisti rengti ir Trakuose, ir tarptautiniuose centruose užsienyje, kur kartu irkluojame su stipriausiais pasaulio meistrais. Aštuntus metus žiemą nuolat treniruojamės Portugalijoje“, – vardija R.Petrukanecas. 

A.Seja ypač džiaugiasi, kad šiemet kaip niekada anksti, jau gruodžio mėnesį, jis galėjo irkluoti šiltoje Pietų Afrikoje ir sezonui ypač gerai pasirengė. 

Moka suvaldyti savo talentus

2015 m. A.Seja pradėjo rungtyniauti su vyrais. 2016 m. per Pasaulio taurės varžybas, irkluodamas keturvietę baidarę su I.Navakausku, Edvinu Ramanausku ir Aurimu Lanku, neolimpinėje 200 m distancijoje tapo nugalėtoju, o 2017-aisiais debiutavo pasaulio suaugusiųjų čempionate ir buvo vienuoliktas. Už dopingo vartojimą diskvalifikavus Vengrijos sportininką Artūras pakilo laipteliu aukštyn ir tapo dešimtas. Per Europos čempionatą irgi pasistūmėjo vienu laipteliu – finale finišavo septintas, bet galutinėje įskaitoje buvo šeštas. 

Pasak R.Petrukaneco, jo auklėtinis smarkiai tobulėja: 2015 m. per pasaulio jaunimo iki 23 m. čempionatą Artūras buvo 23-ias, po metų aštuntas, o 2017 m. – antras.  Tai greitas ir staigus, didele jėga pasižymintis sportininkas. „Jis moka suvaldyti visus šiuos savo talentus, o tai labai svarbu“, – atkreipia dėmesį treneris.

Šiemet Artūro dar lauks pasaulio ir Europos jaunimo iki 23 m. čempionatai. Jeigu per Lietuvos čempionatą liepos pabaigoje jam pavyks aplenkti visus varžovus, rugpjūčio mėnesį dalyvaus ir pasaulio suaugusiųjų čempionate Portugalijoje. Šiose varžybose  pagrindinis jo tikslas būtų kovoti dėl kuo aukštesnės vietos, vien patekimas į finalą jo nelabai tenkintų. Pasaulio taurės kitų etapų varžybose Lietuvos irkluotojai šiemet daugiau nedalyvaus, nes labai suspaustas varžybų kalendorius. 

Vynuogynuose stiprina jėgas 

Laisvalaikiu Artūras mėgsta pasižiūrėti gerą kino filmą, nuvažiuoti prie ežero išsimaudyti, o per atostogas su broliu keliauja prie jūros, aplanko savo motiną, gyvenančią Visagine (tėvas 2005-aisiais nuskendo Baltijos jūroje ties Klaipėda, kur vykdavo padirbėti), skrenda pas savo draugę. 

Nuo vienuoliktos klasės Artūras penkiskart buvo nuvažiavęs padirbėti į Šveicariją, kur visą mėnesį dirbdavo vynuogyne. Su broliu Vitalijumi ir sportinę karjerą jau baigusiu Jevgenijumi Miasniankinu vyksta į tas pačias vietas, kuriose kitados vynuogynuose dirbo ir Einius Petkus, Mindaugas Griškonis, Saulius Ritteris. 

„Kai iš sporto nieko neužsidirbdavau, reikėjo iš kažko gyventi ir maitintis. Dar prieš metus gaudavau vos 200 eurų per mėnesį. Šiemet jau gerokai lengviau, kišenės ne tokios tuščios. Bet pinigus reikia taupyti, nes noriu nusipirkti butą“, – sako Artūras, kuriam patinka nuvažiuoti į Šveicariją, pakeisti aplinką ir padirbėti. 

Pirmus metus iki soties prisivalgydavo vynuogių, bet vėliau jos atsibodo. „Vynuoges nešioti nėra sunku, gaunu gerą fizinį krūvį, galva pailsi nuo mokslų ir įvairiausių bėdų. Tačiau visą dieną ant kojų. Negali pailsėti, prisėsti ar prigulti – vis vaikštai ir vaikštai. Savaitgaliais stengiamės pakeliauti po Šveicariją, susipažįstame su miestais, žavimės gamta. Šveicarijoje per mėnesį užsidirbu 2,5–3 tūkst. eurų“, – atskleidžia Artūras. 

Treneris R.Petrukanecas priduria, kad jo auklėtinis eina čempionų pėdomis, nes tos vietos Šveicarijoje irkluotojams buvo sėkmingos, jie tapo olimpinių žaidynių medalininkais, pasaulio ir Europos čempionais.