Mindaugas Augustis (Delfi.lt) | 2010 m. gruodžio 10 d. 08:19 |
Nors ūgtelėjęs finansavimas leidžia olimpiečiams lengviau atsikvėpti, sportininkai valdžiai primena apie kitus savo skaudulius
Kurį laiką dvejojusi Vyriausybė atkreipė dėmesį į kitais metais dėl olimpinių kelialapių kovosiančių geriausių šalies sportininkų nuogąstavimus. Pakoreguotame 2011 metų valstybės biudžeto projekte pasirengimui Londono olimpinėms žaidynėms numatyti papildomi 2 milijonai litų.
Nors ūgtelėjęs finansavimas leidžia olimpiečiams lengviau atsikvėpti, sportininkai valdžiai primena apie kitus savo skaudulius – perpus sumažintas premijas ir jau dešimtmetį įšaldytus stipendijų dydžius.
Prašymą patenkino tik iš dalies
Ketvirtadienį Seimo patvirtintame valstybės biudžete asignavimai Kūno kultūros ir sporto departamentui (KKSD) buvo padidinti nuo 39 iki 41 mln. Lt, neskaičiuojant investicijų į infrastruktūrą ir privalomųjų išlaidų.
Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) buvo pateikęs prašymą Finansų ministerijai sporto biudžeto kartelę kilstelėti šešiais mln. Lt, tačiau departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis teigė nenusivylęs ir tuo, ką pavyko išsiderėti.
„Dabartinėje ekonominėje situacijoje biudžetinių lėšų padidinimas yra tam tikras požiūrio parodymas. Negali sakyti, kad tokio finansavimo jau pakanka, bet tai yra ženklas. Geriau taip, negu likti prie senų skaičių“, – aiškino KKSD vadovas.
Be to, K. Rimšelis vylėsi, kad kitąmet centrinio šalies sporto biudžeto spragoms kamšyti vėl pavyks prisidurti lėšų iš Privatizavimo fondo. 2010 metų viduryje patikslinus biudžetą, KKSD buvo papildomai atskaičiuota dar 1,7 mln. Lt.
Didesnio finansavimo sporto vadovai prašė pirmiausia dėl kitąmet įsibėgėsiančio pasirengimo 2012 metų Londono olimpinėms žaidynėms.
Šiemet olimpinei programai buvo skirta 11 mln. litų – beveik trečdaliu mažiau nei ankstesniais metais. Specialistai anksčiau perspėjo, kad, neskyrus papildomų lėšų, Lietuvos olimpinė rinktinė gali gerokai aptrupėti.
2011 metų valstybės biudžeto projektą dar turės pasirašyti prezidentė.
Džiugi žinia sportininkams
2000 metų Sidnėjaus olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė sprendimą padidinti sporto finansavimą pavadino džiugia žinia.
„Jeigu tie pinigai išties nukeliaus sportininkų mokomajam darbui, gyvenimas mums palengvės. Kitąmet vyks pagrindinė atranka į Londono olimpines žaidynes. Tai reikalauja didelių pinigų, nes sportininkai turi dalyvauti varžybose, kad iškovotų kelialapius į žaidynes“, – teigė šaulė, vadovaujanti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto sportininkų komisijai.
D. Gudzinevičiūtės nuomone, papildomos lėšos turėtų būti padalintos tiek pirmo kandidatų į Londono žaidynes sąrašo atstovams, tiek jauniems perspektyvinės pamainos sportininkams, kurie šiemet labiausiai pajuto apkarpytą finansavimą.
Tiesa, D. Gudzinevičiūtė negalėjo atsakyti, ar prie olimpinės programos pridėti 2 mln. Lt yra pakankama suma – esą Lietuvos atletams pinigų niekada nebuvo per daug.
„Galima visaip pažiūrėti į klausimą, ar tokio padidinimo pakanka. Aštuonių milijonų mums irgi užtektų. Nereikėtų kiekvieną kartą skaičiuoti kiekvieno cento. Pavyzdžiui, man būtų labai gerai nuskristi į varžybas lėktuvu ir išsinuomoti ten automobilį, bet to aš negaliu sau leisti. Arba koks gali būti sportas, jei per didžiausius karščius gyveni viešbutyje be oro kondicionieriaus?“, – svarstė olimpinė čempionė.
Paglostė, bet problemų neišsprendė
Nepaisant didesnio finansinio kraičio kitų metų treniruotėms ir varžyboms, šalies sportininkai neskuba trinti rankų ir dėkoti Vyriausybei.
„Žiūrint bendrai, sportas kaip sistema mūsų valstybėje yra itin apleistas. Nereikia toli dairytis – mūsų kaimynai latviai turi dvigubai didesnį sporto biudžetą. Džiaugiamės dėl padidėjusio finansavimo, bet labai norime, kad valstybė į sportą žiūrėtų kur kas rimčiau“, – teigė D. Gudzinevičiūtė.
Šaulė nepamiršo 2009-ų pabaigoje dvejiems metams perpus apkarpytų premijų tarptautinėje arenoje pasižymėjusiems Lietuvos atletams.
Pavyzdžiui, už 2010-2011 metais planetos pirmenybėse iškovotą auksą sportininkams skiriama nebe 80 tūkst. Lt, o 40 tūkst. Lt premija. Atitinkamai – nuo 40 iki 20 tūkst. Lt – sumenko premija už Europos čempiono titulą.
Uždarbis už prakaitą – kaip bedarbio pašalpa
Be to, sportininkai jau kurį laiką bergždžiai mina valdžios įstaigų slenksčius dėl dešimtmetį nekeičiamų valstybinių stipendijų, kurios daugeliui individualių sporto šakų atstovų yra svarbiausias pragyvenimo šaltinis, dydžių.
Pasak D. Gudzinevičiūtės, dar 2000 metais priimtame Vyriausybės nutarime numatyti stipendijų dydžiai nebeatitinka laikmečio. Pavyzdžiui, į geriausiųjų šešetą žemyno pirmenybėse patekę atletai gali gauti 550-650 Lt, užėmę tokią pačią vietą pasaulio čempionate – keliais šimtais litų daugiau.
1-2 tūkst. Lt stipendijas valstybė įsipareigoja skirti tik pasaulio ar Europos čempionams bei prizininkams, taip pat olimpinėse žaidynėse 1-6 vietas užėmusiems sportininkams.
„Tarkime, žmogus pasaulio čempionate laimi šeštą vietą. Dėl tokio pasiekimo reikia dirbti ne vienerius metus, bet už jį sportininkas gauna stipendiją, lygią bedarbio pašalpai. Todėl jauni žmonės, kurie jau yra nemažai pasiekę sporte, svarsto, ką daryti. Ir ne vienas apsisprendžia ne sporto naudai.
Juk mes kalbame apie pasaulinio lygio sportininkus, kurie, geriausiu atveju, uždirba pusantro tūkstančio litų. Eilinis valdininkas gauna daugiau“, – piktinosi D. Gudzinevičiūtė.
Nors sportininkai vylėsi, kad KKSD dar šiemet pateiks Vyriausybei nutarimo projektą, numatantį padidinti stipendijas, KKSD vadovas K. Rimšelis teigė, kad artimiausiu metu to daryti nesiruošiama.
„Šitą klausimą dar svarstome ir galutinio sprendimo kol kas nėra. Gyvenimas per dešimt metų pasikeitė, todėl išties esama argumentų, dėl kurių stipendijas reikėtų didinti. Bet turime įvertinti savo galimybes, nes dėl to padidėtų išlaidos“, – sakė KKSD generalinis direktorius.