Lietuvos neįgaliųjų plaukimo lyderių paskutiniai grybšniai prieš Europos čempionatą naujame Klaipėdos baseine papildomai kainuos 10 tūkst. eurų.
Vasarą užsidarant Kauno Girstučio ir Elektrėnų baseinams, Edgaras Matakas, Mindaugas Dvylaitis ir Paulius Ašmontas mėnesiui persikraustė į uostamiestį, kuris vienintelis Lietuvoje turi olimpinių standartų baseiną. Šis neplanuotas posūkis papildomai kainuos 10 tūkst. eurų.
16,6 mln. eurų kainavęs Klaipėdos baseinas duris atvėrė prieš tris savaites. Mūsų plaukikai 50 metrų takelius išbandė jau liepos 8 d. ir treniruosis čia iki rugpjūčio 8 d. Rugpjūčio 9 d. jie išvyks Europos čempionatą Dubline. Airijos sostinėje Senojo žemyno pirmenybės vyks rugpjūčio 13-19 d.
Pasak Lietuvos parolimpinio komiteto generalinio sekretoriaus Pauliaus Kalvelio, Kauno ir Elektrėnų baseinų uždarymas privertė peržiūrėti finansinius planus ir ieškoti lėšų nenumatytoms išlaidoms.
„Situacija ne iš lengvųjų. Stovyklos kaina iš viso sieks apie 10 tūkstančių eurų. Valstybės asignavimų, skirtų sportininkų pasirengimui Europos čempionatui, tikrai neužteks. Įsivaizduokite: vieno žmogaus maitinimui per dieną skiriama 13 eurų. Nesuprantu, kaip galima kokybiškai maitintis už tokią sumą, tačiau tai - tik lašas jūroje. Didžiąją dalį išlaidų sudaro takelių nuoma baseine ir viešbutis. LPOK padengs apgyvendinimo išlaidas - beveik 5 tūkstančius eurų, o federacija mokės už takelių nuomą, prisidėti žadėjo rėmėjai, kuriems už tai esame labai dėkingi“, - sakė P. Kalvelis.
Anot P. Kalvelio, plaukikai gauna geriausias sąlygas, tačiau dėl to teks susiveržti diržus kitoje srityje.
„Greičiausiai būsime priversti atsisakyti naujų glaudžių, geresnių sportinių aprangų. Vien kokybiškos plaukimo glaudės kainuoja apie 300 eurų, o po 10 startų jos susidėvi ir reikia pirkti naujas. Turint ne vieną, o daugiau sportininkų, susidaro nemenkos sumos. Šioje vietoje teks pasispausti ir verstis su tuo, ką turime. Bet, mano supratimu, geriau atsisakyti naujų glaudžių nei baseino“, - dėstė P. Kalvelis.
E. Matako ir M. Dvylaičio trenerė Dita Kareckienė neplanuotame pasirengimo proceso posūkyje įžvelgė ir teigiamų aspektų.
„Gerai, kad laiku atsidarė naujasis Klaipėdos baseinas. Vis tiek arčiau namų nei Ryga ar Baltarusija. Be to, buvime kiek toliau nuo namų matau naudos. Pernai ruošėmės Elektrėnuose ir matėsi, kad vaikinai yra susitelkę tik į plaukimą, atsipalaidavę nuo kasdienių rūpesčių. Mes, treneriai juos matome visą dieną, kiekvieną minutę. Taip daug paprasčiau kontroliuoti pasirengimo procesą. Iš tikrųjų toks ir turi būti profesionalus pasirengimas“, - sakė D. Kareckienė.
Paskutiniu jėgų patikrinimu tarptautinėje arenoje Lietuvos plaukikams tapo birželio 7-9 d. Berlyne vykęs pasaulio taurės etapas, kuriame krito keli nacionaliniai rekordai.
Pasaulio čempionas E. Matakas dukart gerino Lietuvos rekordą 50 metrų laisvu stiliumi rungtyje (26,94 sek.), užfiksavo naują geriausią laiką plaukdamas 100 metrų laisvu stiliumi (1 min. 1,92 sek.). Plaukimą peteliške tobulinantis kaunietis pasiekė šalies rekordą 100 metrų atkarpoje (1 min. 20,8 sek.).
M. Dvylaičiui dukart pasidavė Lietuvos rekordas 50 metrų plaukimo nugara rungtyje (35,35 sek.). Planetos pirmenybių prizininkas dar išbandė jėgas 50 ir 100 metrų plaukimuose krūtine.
Sparčiai tobulėjantis jaunasis P. Ašmontas Vokietijoje startavo net šešiose rungtyse: 50, 100 ir 200 metrų nugara, 50 ir 100 metrų krūtine, 100 metrų laisvu stiliumi.
„Sakyčiau, rezultatai net viršijo lūkesčius, nes specialiai šioms varžyboms nesiruošėme. Tai buvo toks tarpinis startas, skirtas pažiūrėti, kaip mes judame link Europos čempionato. Gal tik Mindaugas galėjo geriau pasirodyti plaukdamas 100 metrų krūtine, nes treniruotėse atrodė daug geriau, buvo visai šalia savo geriausio laiko, arti Lietuvos rekordo. Na, gavosi kaip gavosi. Tai posūkis koją pakišo, tai dar kažkas. Išanalizavome, pasidarysime išvadas ir viskas bus gerai“, - dėstė D. Kareckienė.
Pernai pasaulio čempionu tapęs E. Matakas ir toliau itin didelį dėmesį skiria plaukimui peteliške. Mat pagrindinę jo rungtį - 100 metrų laisvu stiliumi - pašalino iš parolimpinių žaidynių programos. Anot D. Kareckienės, nuo žiemos atliktas darbas jau davė vaisių Berlyne.
„Progresas yra akivaizdus - 7 sekundžių pagreitėjimas yra nemažas. Jis tikrai gali plaukti. Be to, dabar mums jau ir nėra kur dingti, kai panaikino mūsų pagrindinę rungtį. Daug dirbame gerindami ištvermę: treniruotėse akcentuojame ilgesnes distancijas peteliške. Anksčiau Edgaras plaukdavo tik 50 metrų peteliške, bet plaukti 50 metrų ir 100 metrų yra skirtingi dalykai. Dvigubai ilgesnėje distancijoje jau reikalingas specifinis darbas. Pradžioje jis net verkdavo, kad labai sunku. Bet, norint plaukti 100 metrų peteliške, reikia dirbti. Kitaip nieko nebus“, - sakė D. Kareckienė.
Pasak trenerės, nors 100 metrų laisvu stiliumi rungtis išimta iš parolimpinės programos, tačiau kol kas šios rungties atsisakyti neketinama.
„Visiškai atsisakyti 100 metrų laisvu stiliumi neketiname. Vis tik turime ambicijų pabandyti Europos čempionate „išplaukti“ iš minutės“, - pokalbį baigė D. Kareckienė.