Seimo narys Kęstutis Smirnovas įsitikinęs: sportui pakilus į ministerijos lygmenį, šioje srityje mažės nesutarimų ir įsisenėjusių problemų.
Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė siūlymui nuo kitų metų Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą keisti į Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Pasak vieno šios reformos iniciatorių, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko Kęstučio Smirnovo, tai rodo, kad sporto sritis, kuri dar niekuomet neturėjo savo ministerijos, Vyriausybės vertinama atsakingai, o sporto bendruomenė stipriai prisidėjo prie keičiamo Kūno kultūros ir sporto įstatymo kūrimo.
Kokią reikšmę sporto bendruomenei turės ministerijos pavadinimo pakeitimas?, – paklausėme K. Smirnovo.
Manau, kad tai labai reikšmingas įvykis sporto bendruomenei, pakeitus ministerijos pavadinimą, ji bus tiesiogiai atsakinga už sporto sritį, o sportas bus tiesiogiai atstovaujamas ministrų kabinete. Sportas turės savo ministrą – to iki šiol niekada nebuvo. Ministerijos pavadinime atsiradęs žodis sportas yra garantas, kad ilgalaikėje perspektyvoje sporto atstovavimo lygis politinėje plotmėje nekis.
Šiuo metu pagrindinė valstybės sporto institucija yra Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tačiau departamento atstovai niekuomet neturėjo teisės balsuoti, priimti sprendimų aukščiausiame lygmenyje. Dabar bus aiškiai suformuota vyriausybės politika, kaip ir numatyta programoje – sportą pakelti į aukštesnį lygį. Tikiu, kad pasikeitęs požiūris į sportą ir jo atstovavimas aukštesniame politiniame lygmenyje padės išspręsti sporto valdyme įsisenėjusias problemas.
Kokios tos problemos?
Sporto bendruomenė susiskaldžiusi, sportininkai yra emocingi, turintys tvirtą savo nuomonę ir nelinkę vieni kitiems nusileisti. Kartais asmeninės žmonių ambicijos ar asmeniniai nusiteikimai skaldo visą sporto bendruomenę. Nuo šiol bus ministerija – už visus atsakinga aukščiausia institucija, nebereikės aiškinti, kuri federacija, kuris komitetas svarbesnis.
Kokios, jūsų nuomone, bus esminės permainos sporto politikos įgyvendinime?
Vienas iš pakeitimų būtų Kūno kultūros ir sporto departamento atskaitomybės keitimas. Ministerija bus sporto politiką formuojanti ir ją įgyvendinanti institucija. Ministras bus atsakingas už sportą, turės viceministrą, kuris kuruos sporto sritį. Ministerijoje bus sporto skyrius, Kūno kultūros ir sporto departamentas bus ne prie Vyriausybės, o prie ministerijos, departamentas gal turės kitą pavadinimą – ar jis vadinsis Sporto, ar Neformalaus užimtumo departamentu ar kitaip – kol kas nežinau. Bet tokio koks yra dabar – neliks, departamentas, kuris ir toliau bus atsakingas už sporto sritį, bus integruotas į ministeriją. Dauguma dabartinių departamento darbuotojų liks jame dirbti, kai kurių gal nereikės, bus atsisakyta žmonių, kurių funkcijos dubliuojasi ir taip sutaupyta pinigų, gal ateis nauji, kurių žinios ir patirtis reikalingi.
Visa sporto bazė, už kurią buvo atsakingas Kūno kultūros ir sporto departamentas, pereis ministerijos žinion. Šiuo metu yra atliekamas viso turto auditas, jis vertinamas, žiūrima, kas reikalinga.

Gal naujoje struktūroje vėl atsiras vietos ir bus atgaivintas Lietuvos olimpinis sporto centras?
Aš galvoju kad pirmiausia reikėtų atlikti tyrimą, apklausą, paklausti federacijų, kaip joms sekasi. Kiek žinau, kai kurios federacijos labai džiaugiasi visą finansavimą ir galimybes vykdyti užsibrėžtus planus turėdamos savo rankose, kitos nėra labai patenkintos. Tai yra svarstomas dalykas ir diskusijų klausimas.
Kaip vienas iš sporto reformos tikslų įvardinamas fizinio aktyvumo pagerinimas, dvi sritys – fizinis aktyvumas ir profesionalusis sportas – sudarytų vientisą kūno kultūros ir sporto sistemą. Koks bus ministerijos vaidmuo šioje sferoje?
Sportas yra ne tik didelio meistriškumo ugdymas, ši sąvoka gerokai platesnė, apimanti vaikų ir suaugusiųjų užimtumą judėjimą, savijautą. Fizinis aktyvumas ir aukšto meistriškumo ugdymas yra tampriai susiję ir vienas be kito negali. Jei mes neturėsime tokių autoritetų kaip Arvydas Sabonis ar Virginijus Alekna, kas uždegs jaunimą pradėti sportuoti, iš pradžių tiesiog būti fiziškai aktyviais, treniruotis, o tik vėliau pasukti profesionalaus sportininko keliu? Iš didelio kiekio fiziškai aktyvių vaikų kažkada užauga vienas kitas aukšto lygio sportininkas, todėl reikia kuo didesnio rato sportuojančių vaikų. Su švietimo sritimi tai yra neatsiejamai susiję, nes nuo pat darželio vaikai pradeda būti fiziškai aktyvūs, judėti, mankštintis. Švietimo sistemoje sportas buvo visuomet, todėl Kūno kultūros ir sporto departamentas negali būti atskirtas nuo švietimo. Dabar viskas susidėlios į savo vietas ir bus aiškus susikalbėjimas tarp institucijų.
Kaip visi šie pokyčiai atsispindės sporto finansavime?
Sporto finansavimas kasmet augs. Be to, siekiant didinti gyventojų fizinį aktyvumą ir prisidėti prie sveikatos gerinimo, fizinio aktyvumo projektų, jų finansavimui nuo 1 iki 3 proc. bus didinamos lėšos, gaunamos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką.