Marytė Marcinkevičiūtė 2018 m. rugsėjo 8 d. 17:49

Kas svarbiau: kaliniai ar studentai?

LSSA prezidentas Česlovas Garbaliauskas: „Mūsų šalies studentai sportuoja apgailėtinomis sąlygomis, bet vis tiek sugeba parvežti medalių“.

Lietuvos studentai iš ketvirtųjų Europos universitetų sporto žaidynių Koimbroje (Portugalija) parvežė du aukso ir du bronzos medalius. Šiose žaidynėse dalyvavo 290-ies universitetų atletai iš 38 šalių. 

Žaidynes stebėjo Lietuvos studentų sporto asociacijos (LSSA) prezidentas Česlovas Garbaliauskas, kurį Europos universitetų sporto asociacija paskyrė oficialiu atstovu irklavimo varžybose. Jam buvo patikėta apdovanoti geriausius irkluotojus, tarp jų – ir vienviečių čempionu tapusį Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovą Žygimantą Gališanskį.

Auksą taip pat iškovojo trijulių turnyre dalyvavę Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) krepšininkai: Aurimas Urbonas, Lukas Grabauskas, Ignas Labutis ir Rokas Stankevičius. Bronzą laimėjo VDU vaikinų stalo teniso komanda ir dziudo imtynininkas Romas Petkus (KTU), kovojęs svorio kategorijoje iki 100 kilogramų. 

„Žaidynės baigėsi, studentai rugsėjo 1-ąją grįš į savo Alma Mater ir sieks mokslo žinių, o mūsų akiratyje – kitąmet įvyksiančios pasaulio studentų sporto žaidynės, kuriose jau dalyvaus šalių nacionalinės studentų rinktinės. Žiemą sportininkai rungtyniaus Krasnojarske (Rusija), o vasarą – Neapolyje (Italija). Vienas esminių šių žaidynių skirtumų – kad jose galės dalyvauti sportininkai jau tik iki 25, o ne 28 metų“, – sako LSSA prezidentas Č. Garbaliauskas. 

Kokios buvo žaidynės Portugalijoje?
Tai buvo didžiulė studentų šventė, kurioje jėgas bandė 4 027 sportininkai ir 505 komandos. Žaidynes atidarė Portugalijos prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa. 
Visose Europos universitetų studentų žaidynėse – 2012 m. Kordoboje (Ispanija), 2014 m. Roterdame (Olandija), 2016 m. Zagrebe ir Rijekoje (Kroatija) bei šiose – pagrindinį impulsą duoda šalių, kuriose vyksta renginys, universitetų rektoriai.
 
Vienas seniausių Europoje Koimbros universitetas teisę rengti žaidynes gavo tik iš trečio karto. Jų rektorius João Gabrielis Silva yra šiuolaikinių technologijų specialistas. Kaip ir Koimbros, taip ir kitiems Portugalijos universitetams būdingos aktyviai veikiančios studentų atstovybės, kurios rūpinasi viskuo, taip pat ir sportu.
 
Portugalai sėkmingai surengė žaidynes, rungtyniauta puikiose jų sporto bazėse. Koimbroje iškilo tik dalyvių apgyvendinimo problema, todėl žaidynės buvo padalytos į dvi dalis: iš pradžių vyko vienų sporto šakų varžybos, o po to, joms pasibaigus ir sportininkams išvykus į namus, – prasidėdavo kitų. 

Per žaidynes pasitaikė puikus oras, tomis dienomis buvo 22–24 laipsniai šilumos. Ir tik pasibaigus žaidynėms, pliūptelėjo didžiulis, daugiau kaip 40 laipsnių, karštis, per kurį kažin ar būtų įmanoma varžytis.

Prieš žaidynes Koimbroje buvo surengta Europos universitetų rektorių konferencija sporto klausimais, kurioje teko dalyvauti ir man. Buvo kalbama apie dvejopą karjerą, kai sportininkai siekia aukštojo mokslo diplomo ir svarių sportinių rezultatų, diskutuojama, koks turėtų būti universitetų sporto modelis, finansavimas.
 
Žaidynėse mūsų sportininkai varžėsi aštuonių sporto šakų varžybose iš trylikos. Ar į Portugaliją išvyko stipriausieji mūsų studentai?
Tose sporto šakose, kuriose mūsų universitetai užsiregistravo dalyvauti, daugiausia dalyvavo stipriausieji. Tačiau likus kelioms dienoms iki žaidynių traumą patyrė M. Romerio universiteto studentas, dziudo meistras Žilvinas Lekavičius. 
 
Šiek tiek kortas sumaišė kai kurios Lietuvos sporto universiteto rankininkės, neišvykusios į žaidynes. Ankstesniais metais rankininkės dalyvavo dvejose Europos universitetų žaidynėse ir abejose tapo vicečempionėmis. Dabar komanda liko be apdovanojimų. 

Kas Lietuvos studentams padėjo išvykti į žaidynes?
Jau į ketvirtąsias žaidynes iš eilės 100 proc. visas dalyvavimo išlaidas padengė Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija. Tiesa, šiemet pinigų gavome šiek tiek mažiau nei ankstesniais metais. Apmaudu, kad studentų sportas jau dešimt metų nerūpi Kūno kultūros ir sporto departamentui. Jis mums neskiria lėšų.  Esame per daug maža valstybė. Kiekvienas sportininkas yra brangus ir vertingas. Reikia džiaugtis ne tik tuo, kas yra, bet ir žiūrėti, ką prarandame, neinvestuodami į studentų sportą.
 
Lietuvos studentai sportininkai per Europos universitetų ir pasaulio studentų žaidynes nenuvilia: į namus visą laiką parveža medalių. Gaila, kad šiemet nukentėjome, dar neprasidėjus žaidynėms. Paprastai rezervines lėšas gauname balandžio mėnesio viduryje, o starto mokestį reikia mokėti vasarį–kovą. Pirmosios trejos žaidynės dar nebuvo taip įsibėgėjusios, o dabar dvejų žaidynių laimėtojams, Vytauto Didžiojo universiteto krepšininkams, laiku nesumokėjus starto mokesčio, nebuvo leista dalyvauti. Jų norai buvo dideli – vėl laimėti medalius, bet teko nuryti karčią piliulę. VDU vadovybė dar ėmėsi gelbėti padėtį, bet nebuvo jokių galimybių ją pataisyti. 
 
Tačiau šią nesėkmę kompensavo VDU vaikinų krepšinio 3x3 komanda, laimėjo aukso medalius ir Tarptautinės universitetinio sporto federacijos (FISU) prizą – šių metų lapkritį nemokamą kelionę į Kinijoje įvyksiantį pasaulio studentų 3x3 krepšinio čempionatą.
 
Lietuvos sportininkai žaidynėse iškovojo du aukso ir du bronzos medalius. Kaip vertinate jų pasirodymus? 
Pelnėme mažiau medalių nei prieš dvejus metus, per trečiąsias Europos universitetų žaidynes Kroatijoje, kur laimikis buvo tikrai įspūdingas: 14 medalių (3 aukso, 4 sidabro ir 7 bronzos). Tačiau Kroatijoje į varžybų programą buvo įraukta ir daugiau sporto šakų.
 
Mūsų studentai Portugalijoje pasirodė pagal savo galimybes. Tačiau tikėjomės, kad dėl medalių kovos Vilniaus universiteto krepšininkės, Lietuvos sporto universiteto rankininkės, Vytauto Didžiojo universiteto krepšininkai.


Koks dabar Lietuvos studentų sportas?
Kaip pažiūrėsi. Jeigu kalbėtume apie medalius, pelnytus per pasaulio universiadas, tai per 28 metus, kai gyvuoja Lietuvos studentų sporto asociacija, medalių iškovota dukart daugiau nei sovietmečiu, kai mūsų sportininkai atstovavo TSRS studentų rinktinei. Nepriklausomybės laikotarpiu universiadose pelnyta daugiau nei 50 medalių, o sovietmečiu – tik 26. 
 
Baltijos šalims vėl tapus nepriklausomoms, atsirado ypač populiarios SELL žaidynės, kurias taip pat remia Švietimo ir mokslo ministerija. Į Suomiją, Estiją ar Latviją išvažiuoja apie 350–400 Lietuvos studentų. Vyksta Europos universitetų ir pasaulio studentų žaidynės. 

Tačiau, jeigu pažiūrėtume, kokiomis sąlygomis sportuoja mūsų studentai, tai jos apgailėtinos. Dauguma studentų sporto bazių pasenusios, o naujų nestatoma. Studentams sportininkams nesudaroma jokių įstojimo į aukštąsias mokyklas lengvatų, jiems neapmokamas gyvenimas, maitinimas. 

Per televiziją girdžiu, kiek pinigų kainuoja kalinių išlaikymas kalėjimuose. Jeigu mes išlaikome kalinius, kurie yra šalies gėda ir nelaimė, tai kodėl nusisukame nuo studentų, kurie garsina Lietuvos sportą?
 
Lietuvos studentai sportininkai turėtų būtų dotuojami, jiems nemokamai skiriamas gyvenimas bendrabučiuose, maitinimas. Daug yra pavyzdžių, kai į aukštąsias mokyklas įstoja eiliniai sportininkai, kurie vėliau tampa ryškiomis žvaigždėmis. Tarkime, Aldona Česaitytė-Nenėnienė į tuometį Kūno kultūros institutą įstojo kaip trečio atskyrio ieties metikė, o savo karjerą baigė, būdama dukart olimpinė rankinio čempionė. Tokių talentų dabar mes prarandame gerokai daugiau nei anksčiau.
 
Jūsų vadovaujamai Lietuvos studentų sporto asociacijai po poros metų – jau 30. Kaip šią datą rengiatės paminėti?
Ši data mums labai reikšminga. Sunkiai stojomės ant kojų, viskas buvo išdraskyta. Požiūris į studentų sportą buvo negatyvus. Tačiau dabar jis jau gerokai pasikeitęs. Per 30 metų iš tikrųjų yra daug ką parodyti. Triskart į Kaune vykusias SELL žaidynes (2003, 2007 ir 2011) buvo atvykęs FISU prezidentas Georg’as E. Killianas, ne kartą viešėjo ir dabartinis prezidentas Olegas Mitičynas. 
 
Šiemet sukako ir 25 metai, kai Lietuvos studentų sporto asociacija priimta į FISU ir tapo visateise jos nare. Daug metų FISU būstinė buvo Briuselyje, o prieš porą metų persikėlė arčiau Tarptautinio olimpinio komiteto – į Lozaną, kur buvo pastatytas jos biuras. 

Žinoma, Europos universitetų žaidynes norėtųsi surengti ir Lietuvoje, tačiau pirmiausia turėtų atsirastų rektorių lyderių, būti rimtas valstybės požiūris, nes visuomeninės organizacijos tokio lygio renginio nesuorganizuos.