Krepšinio specialistas R.Paulauskas: apie pralaimėjimą latviams, sirgalių kaltinimus D.Adomaičiui, lietuvių meilę krepšiniui, artėjančią kovą su kroatais.
Ką gali nuveikti rinktinė, į kurią draugiškų rungtynių metu vis dar atvyksta žaidėjai iš klubų? Atsakymas slypi praėjusio sekmadienio Lietuvos rinktinės mačo su Latvija įraše.
Roko Giedraičio lėktuvas iš Berlyno buvo dar kažkur virš Lenkijos, kai teisėjas Tomas Jasevičius išmesdamas ginčo kamuolį pradėjo rungtynes. Prasidedant trečiajam kėliniui Berlyno ALBA puolėjas jau sėdėjo ant rinktinės suolo „Siemens“ arenoje.
Draugišką mačą praleido ir Renaldas Seibutis, į Lietuvą atvykęs tik sekmadienio ryte. Deividas Gailius su rinktine treniravosi tik kartą, mat iš klubo atvyko tik šeštadienį priešpiet.
Rungtynės, kuriose Lietuvos rinktinė atrodė labai sunkiai, baigėsi latvių pergale 97:80. Nieko kito tikėtis ir nereikėjo – net ir pati talentingiausia komanda, kartu sportavusi vos kelis kartus, pasirodytų ne ką geriau.
O jau penktadienį mūsų šalies rinktinės laukia atsakingas mūšis išvykoje su Kroatijos nacionaline komanda. Tai bus pirmasis iš dviejų susitikimų antrajame FIBA atrankos į pasaulio čempionatą etape. Antrasis mačas su Nyderlandais, vyks rugsėjo 17-ąją Vilniuje.
Abiejų pergalių atveju lietuviai užsitikrintų kelialapį į pasaulio čempionatą, kuris prasidės 2019-ųjų rugpjūčio 31-ą dieną Kinijoje.
J grupėje, kurioje Lietuva žais kartu su jau minėtomis Kroatija ir Nyderalndais, dar yra Italijos, Lenkijos ir Vengrijos komandos. Mūsiškiai su 6 pergalėmis, kurias iškovojo pirmajame atrankos etape, yra vienvaldžiai grupės lyderiai. Antra žengia Italija (4 pergalės, 2 pralaimėjimai), trečia – Lenkija (3 pergalės, 3 pralaimėjimai). Tiesa, visos kitos komandos irgi turi po 3 pergales ir 3 pralaimėjimus. Į pasaulio čempionatą pateks trys geriausios grupės komandos.
Apie sekmadienio rungtynes su Latvija bei artėjančią dvikovą su Kroatija pasikalbėjome su krepšinio treneriu, Sostinės krepšinio mokyklos sporto konsultantu Rūteniu Paulausku.
Kokie didžiausi rinktinės trūkumai pasimatė draugiškame mače su Latvija? – paklausėme R. Paulausko.
Mes galime kalbėti apie labai daug detalių, bet nežinau, ar verta. Tai yra pasiruošimo ciklas. Faktas vienas – tą dieną rinktinė nebuvo pasiruošusi. Mūsų žaidėjai nebuvo švieži, visur vėlavo, bet tokioje situacijoje, kai komanda kartu beveik nesitreniravo, kitaip ir būti nelabai galėjo.
Galbūt galėtumėte išskirti, kurios pozicijos žaidėjų darbas labiausiai nuvylė, o kurios džiugino?
Aš visada sakau, kad krepšinyje kalbėti apie atskiras pozicijas negalima. Juk, atrodytų, žaidžiant du prieš du reikia tik įžaidėjo ir vidurio puolėjo, bet kitų pozicijų krepšininkai irgi turi būti isavo vietose, kad, jei reikėtų, būtų atliktas perdavimas jiems.
Kai kurie sirgaliai jau reikalauja Dainiaus Adomaičio galvos. Jūsų nuomone, ar ne per anksti teisti trenerį?
Be abejo per anksti. Apskritai, visi tie nepagrįsti komentarai socialiniuose tinkluose neverti dėmesio. Ten žmonės negalvoja ką rašo, neanalizuoja. Esant tokiai situacijai treneriui kažką sukurti, kas atvestų į pergalę, praktiškai neįmanoma.
Į akis krito dar vienas dalykas – pustuštės „Siemens“ arenos tribūnos. Ar tikrai lietuviai myli krepšinį, jei jau jame nėra rinktinės lyderių?
Na, lietuvių meilės krepšiniui kvestionuoti nenorėčiau. FIBA pati sakė, kad jai nereikia nei pilnų salių, nei geriausių žaidėjų. Prašom, turi rezultatą. Bet, aišku gaila, mūsų rinktinės sirgaliai galėjo tikrai parodyti didesnį susidomėjimą maču.
Ar įmanoma per tris likusias dienas iki rungtynių su Kroatija užkamšyti visas spragas?
Trys dienos yra tikrai daug įvesti korekcijoms. Kol kas nereikia daryti tragedijos, kaip kad skuba sirgaliai. Pirmiausia, tai rinktinė pagaliau sportuoja visos sudėties ir šitos treniruotės bus visavertės. Daug rinktinių draugiškuose mačuose atrodo labai prastai, kalbu apie Prancūzijos, Rusijos, Graikijos komandas, bet kai žaidžia oficialias rungtynes, vaizdas kardinaliai keičiasi. To reiktų tikėtis ir iš Lietuvos rinktinės.
Kroatija surinko bene geriausius savo žaidėjus - Bojaną Bogdanovičių, Dario Šaričių, Ivicą Zubacą ir Ante Žižičių. Ar realu mūsų komandai be daugumos lyderių įveikti kroatų žvaigždyną?
Na, jei Lietuvos rinktinės šansai patekti į pasaulio čempionatą kabėtų ant siūlo, manau, mes irgi surinktume geriausius savo žaidėjus ir iš NBA, ir Eurolygos. O šiaip, kiekvienos rungtynės yra atskira istorija. Taip, kroatai ant popieriaus yra stipresni, bet net neabejoju, kad mūsų rinktinė atrodys daug geriau nei sekmadienį, todėl šansų tikrai yra.