bc.lrytas.lt | 2010 m. gruodžio 17 d. 11:41 |
"Žaisti tokioje arenoje - tikras malonumas. Senai to nepatyrėme. Kaip ir tokio susitelkimo, kai kovojome vienas už kitą", - teigė Šarūnas Jasikevičius.
Vilniaus "Lietuvos ryto" krepšininkai artėja prie stebuklo. Jie namuose 88:87 palaužė "Barcelona" ekipą ir sustiprino savo galimybes patekti į "Top 16". Kitą savaitę vilniečiams reikės laimėti Zagrebe ir tikėtis Šolė "Basket" pralaimėjimo Stambule.
Prieš kelis turus "Lietuvos ryto" padėtis Eurolygos C grupėje atrodė labai niūri, tačiau dabar viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. Prie ženkliai pagerėjusio "Lietuvos ryto" žaidimo prisidėjo Lietuvos krepšinio žvaigždė Šarūnas Jasikevičius. Atakų organizatorius ne tik pats renka komandai taškus, bet kuria puikias progas ir savo ekipos draugams.
Už paskutines sekundes priekaištų nesulaukėte?
Nebuvo už ką. Truputį pridarėme klaidų, nepataikėme baudos. Sunku traktuoti tą pražangą prieš Rubio. Manau, kad teisėjai buvo teisūs, nes jis vis tiek metė į krepšį. Pasidarėme sau daugiau, nei reikėjo, bet laimėjome prieš žymiai stipresnę komandą. Ačiū sirgaliams, kurie mus palaikė. Tai buvo tikrai didelė jėga. Jautėme ne tik emocinę naudą. Buvo ir šilčiau, nes treniruotis "Siemens" arenoje dėl šalčio nėra lengva. Dabar turime daugiau šansų. Nesame toks klubas, kuris gali garantuoti sau pergalę su "Cibona". Esame geresni už kroatus, tačiau žaisime išvykoje, todėl mūsų šansai susilygina. Visgi prieš 8-9 dienas nelabai kas tikėjo, kad būsime "Top 16", bet dabar turime realių šansų. Galime pasidžiaugti, nes atlikome tikrai didelį darbą. Bet kitą savaitę turime ruoštis dvikovai su "Cibona", kuri norės reabilituotis ir garsiai trinktelėti durimis. Taip kad reikės tiek pat pastangų, kiek įdėjome šiandien.
Kas šiandien buvo svarbiausia?
Svarbiausia buvo neleisti katalonams žaisti jų krepšinio, kuris panašus į ispanų futbolą - "pim pam pum". Tuomet greitai juda kamuolys, statomos užtvaros. Norėjome išmušti juos iš vėžių. Tai yra Eurolyga. Išvykoje reikia kautis su visais, o "Regal Barcelona" tai žinojo. Jų tvarkaraštis sunkus, gretas praretino traumos, bet tai jų problemos. Mes irgi turėjome savų problemų.
Kokios mintys sukosi, kai R.Rubio realizavo pirmas dvi lemiamas baudas?
Kad reikės žaisti pratęsimą. O kas čia tokio? Pratęsimas - penkios minutės. Pradedi lygiai, sėkmingiau sužaidi pirmas dvi atakas ir pradedi kontroliuoti rungtynių eigą. Aišku, gali būti ir atvirkščiai. Reikia žaisti. Taip dar įdomiau. Žaisti tokioje "Siemens" arenoje - tikras malonumas. Senai to nepatyrėme. Kaip ir tokio susitelkimo, kai kovojome vienas už kitą. Komandoje pagerėjo atmosfera. Darome ir mažiau kvailų klaidų, už kurias varžovai mus labai bausdavo. Labai lėtai, bet judame į priekį.
"Lietuvos ryto" atsarginių suolas tiesiog nenustygo vietoje. Grįžo emocinis antplūdis?
Aikštėje visuomet ramiau. Žaidi įsijautęs: žiūri, ką dengti, kaip dengti, kada keistis. Sunkiausia - treneriams, krepšininkams ant atsarginių suolo ir žiūrovams. Na, jei jie gerai alaus "įkalę", galbūt ir nelabai sunku. Žaidėjams atlikti savo darbą aikštėje prieš 10-11 tūkst. sirgalių yra pats didžiausias "kaifas".
Jūsų forma taip pat gerėja?
Savo forma paskutinėmis savaitėmis skųstis negaliu. Tačiau šiandien aš negalėjau primesti daug taškų ir atlikti dar daugiau rezultatyvių perdavimų, nes žaidžiant du prieš du prieš mane dvigubinama gynyba. Tiesiog turiu perduoti kamuolį, o komanda žaidžia 4 prieš 3. Bet kai ispanai pradėjo gintis aikšte, tai mus šiek tiek išmušė iš ritmo, bet man asmeniškai buvo lengviau rungtyniauti, kadangi tapau laisvesnis. Gindamiesi asmenine gynyba ispanai man skyrė tikrai labai didelį dėmesį.
Ar teko bendrauti su Juanu Carlosu Navarro?
Teko, bet jis turbūt nieko negirdi per tą savo barzdą. Aš su juo kalbu, o jis - kaip 80 metų senelis. Plaukų į ausis prilindę ir nieko negirdi. Esu laimingas žmogus, nes pavyko iškovoti ne tik daug titulų, bet ir susipažinti su daugybe įdomių žmonių, su kuriais, esu įsitikinęs, būsiu draugais visą gyvenimą. Juanas yra vienas iš jų. Buvo malonu pasimatyti ir su "Regal Barcelona" komandos vadovais, nes vadovybė išliko beveik nepasikeitusi.