Sportininkų žodis – vis svarbesnis

„Buvo prilipęs kažkoks virusas. Varžybos, pastangos turi savo kainą. Bandai viską suspėti, nori ir savo treniruočių nepraleisti, ir sportininkų asociacijos reikalų neapleisti, prisideda dar varžybos ir savanorių pratybos sekmadienį. Bet organizmas tau pasako, kad persistengei", - kalbėjo penkiakovininkas, gruodžio pradžioje laimėjęs Lietuvos fechtavimo taurę.
 

Su J.Kinderiu kalbėjomės ir apie jo pasirengimą naujam sezonui, ir apie olimpines 2020-ųjų Tokijo viltis, ir apie veiklą Nacionalinėje sportininkų asociacijoje, kuriai 31-erių metų penkiakovininkas vadovauja.

Aš jau spalio pabaigoje grįžau iš atostogų ir pradėjau aktyviai ruoštis naujam sezonui.

Švenčiu visada. Bet yra sportininko režimas, prie kurio reikia prisitaikyti. Ir labai smarkiai švęsti jis neleidžia. Vien jau todėl, kad sausio 2 d. iškeliaujam į treniruočių stovyklą. Todėl žiemos šventės man – susitikimas su šeima, draugais ir tiek.
 

Šitos varžybos visada būna gruodžio pradžioje. Jau prieš dvi savaites prieš jas aš pradedu sportuoti, o šis turnyras reiškia, kad nuo to momento pradedu ruoštis rimtai. Pasiruošimas vyksta etapais, šis skirtas daugiausia bendram fiziniam pasirengimui. Nepuoli juk iš karto sprintų bėgti. Iš pradžių kaupi patirtį, pratini organizmą, nagrinėji savo klaidas. Juk tikrasis fechtavimas ir fechtavimas penkiakovėje skiriasi. Tiesiog klasikinio fechtavimo kovos yra ilgesnės. Ir tai kaip tik labai tinka šiam pasiruošimo momentui. 
 

Vasario pabaigoje vyks pirmasis pasaulio taurės varžybų etapas. Planuoju jame startuoti. Šiaip gal to ir nedaryčiau, bet šiemet svarbiausios varžybos bus Europos čempionatas, o pasaulio taurės pirmas etapas – pasiruošimas žemyno pirmenybėms ir savęs patikrinimas. Šiaip visada svarbesnis būna pasaulio čempionatas. Bet šiame Europos čempionate bus kovojama dėl kelialapių į Tokijo olimpines žaidynes. Kaip ir kitų žemynų čempionatuose: Afrikos, Azijos. Šiek tiek vėliau vyksiančiame pasaulio čempionate kelialapiai bus skirti tik trims pirmiems penkiakovininkams, Europos čempionate – pirmiems aštuoniems. Todėl  patys suprantate, kad Europos pirmenybės – pagrindinis kelias į Tokiją. O jeigu nepavyktų patekti nei per Europos, nei per pasaulio pirmenybes, 2020-ais metais tektų dalyvauti labai daug varžybų ir rinkti reitingo taškus. Tai nėra labai paranku. Tai kainuoja labai daug jėgų ir dėl to truputėlį nukentėtų pats pasiruošimas Tokijo žaidynėms. Jau tada negalėtum sistemingai ruoštis būtent joms, atsirinkti tas varžybas, kurios tau naudingos.

Darbų yra tiek, kiek laisvas laikas ir vaizduotė leidžia. Mes turime susidėlioję tikslus. Pirmiausi – gauti įvairių sporto organizacijų pripažinimą ir imti su jomis bendradarbiauti. Ir mums sekasi visai neblogai. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas mus priėmė į kelias komisijas: dėl sportininkų apdovanojimų, dėl olimpinės aprangos, aš pats buvau įtrauktas į svarstymus dėl stipendijų skyrimo ir dėl papildomo federacijų finansavimo. Džiugu. Anksčiau to nebuvo. Nes nebuvo tokios organizijos, kaip sportininkų asociacija. Dabar mes galime dalintis gauta informacija, reikšti savo nuomonę ir kitką. Bendradarbiauja su mumis ir Kūno kultūros ir sporto departamentas. Departamento vaovė Kornelija Tiesnesytė buvo mūsų visuotiniame susirinkime. Su kolegomis esame buvę posėdyje Seime dėl naujojo sporto įstatymo, kur teko pareikšti savo nuomonę, taip pat reikėjo pasisakyti dėl naujojo sporto rėmimo fondo aprašo. Kai nieko nevykdavo, tai nelabai galvojome, kad galime kam nors turėti įtakos, bet kai pradėjome reikštis, supratome, kad sportininko žodis yra svarbus. Ir manau, kad ateityje jo reikšmė tik didės. 

Pastaraisiais metais vykusios permainos daugumai sportininkų nebuvo naudingos, kadangi visa atsakomybė buvo atiduota federacijoms. Ne visos federacijos sugeba gerai susitvarkyti. Ir atsiranda „gerų“ ir tuo pačiu – „blogų“ sportininkų. O kai tai jau valstybės reikalas, tokių skirtumų nebūna. Tikimės, kad atsigaus sportininkų medicininis aptarnavimas ir šiuo klausimu bus dar geriau, negu buvo. Visi pavyzdžiai rodo, kad olimpinis centras turi būti ir jis yra galingesnė jėga, negu sporto šakos federacija.

Žiūrime su laukimu. Nesidžiaugiame, kad dėl mokytojų streiko keičiasi ministrai. Nes suprantame, kad iš karto įstringa ir mūsų reikalai. Tai yra natūralus procesas, nes kai nėra ministro, tai niekas tuo metu nevyksta ar bent jau vyksta daug lėčiau – tai suprantama. Norėtųsi, kad greičiau viskas susitvarkytų ir atsistojus į savo vėžes prasidėtų normalus darbas. To darbo iš tikrųjų yra nemažai. Ir mes šiuo klausimu esame pasiruošę bendradarbiauti, konsultuoti ir panašiai. 

Ne, planų kažkur išvykti jau neturiu. Taip, jaučiu nostalgiją Korėjai - iš tiesų ten labai gerai praleidau laiką, įgijau daug patirties. Dabar tas studijose įgytas žinias, tą patirtį ir pritaikau sportininkų asociacijos veikloje. Manau ta patirtis yra neįkainojama – taip dabar aš esu sportininkas, bet juk visą gyvenimą nesportuosi. Manau, kad ir ateityje turėsiu kur realizuoti tą Korėjoje įgytą patirtį. O savo ateitį matau Lietuvoje ir esu įsitikinęs, kad viskas joje turi būti ir bus gerai.