Tradicinėje popietėje – sporto legendos

LTOK būstinėje susirinko visas olimpiečių žvaigždynas: olimpiniai čempionai Angelė Rupšienė, Lina Kačiušytė, Vladas Česiūnas, Vida Vencienė, Robertas Žulpa, Valdemaras Novickis, olimpinių žaidynių medalininkai Stasys Šaparnis, Antanas Bagdonavičius, Vytautas Briedis, Vytautas Butkus, Birutė Šakickienė, pirmoji moteris pasaulyje į tolį nuskriejusi už 7 m Vilhelmina Bardauskienė , taip pat visas būrys olimpinių žaidynių dalyvių. Iš viso – apie 50 žmonių.
 

Su artėjančiomis šventėmis mūsų  šalies sporto legendas pasveikino LTOK prezidentė, Sidnėjaus olimpinių žaidynių čempionė Daina Gudzinevičiūtė.

Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių čempioną Mindaugą Bilių padėjęs treniruoti Miuncheno olimpietis Rimantas Plungė dabar laukia pasiūlymų, kuriam sportininkui padėti siekti didelio meistriškumo. 

Mat, M. Bilius, tapęs Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentu, baigė sportinę karjerą. Jau nebesportuoja Austra Skujytė, kurią ndriaus Gudžiaus trenerį Vaclovas Kidyką ugdęs R.Plungė konsultavo  rutulio stūmimo sektoriuje ir ji tarp pasaulio septynkovininkių per varžybas toliausiai stumdavp rutulį. 
 

„Dirbant su Mindaugu Biliumi, nebuvau oficialiai pripažintas jo treneriu. Save traktuoju kaip „nelegalu“, nes nebuvau baigęs specialių mokslų ir mano 44 metų trenerio patirtis nebuvo pripažįstama kaip kvalifikacija.  Mindaugui padėjau, kiek galėjau, sėkmingai baigėsi mūsų bendradarbiavimas. Dabar norėčiau padėti keliems perspektyviems neįgaliųjų sporto vaikinams, kurie turi savo trenerius ir galėtų pasiekti dar svarių rezultatų“, - sako R. Plungė.
 

Jis pasirengęs teikti papildomas konsultacijas neįgaliesiems sportininkams alytiškiui Donatui Dundziui bei šiauliečiams Andriui Skujai ir  Egidijui Valčiukui. 

Gruodžio 5 d. sukako 60 metų, kai R. Plungė pirmą kartą dalyvavo rutulio stūmimo varžybose. „Taip susiklostė, kad tas daikčiukas – rutulys - įprasmina mano gyvenimą. Devyniolika metų jį stumdžiau, o daugiau kaip 40 metų kitus to mokiau“, - sako įžymusis rutulio stūmikas.

R. Plungė, kuriam dabar  74-eri, dirba įmonėje „Eneka“, kurią pats kažkada įsteigė, gaminančioje rezervuarus bei įrangą nuotekų valymo įrenginiams. 

„Vienas iš mūsų įmonės gaminių - naftos skirtuvai, t. y. naftos produktų užterštų nuotekų valymas. Pavyko sugalvoti naują metodą ir jį pateikėme patentavimui.  Mane užvaldė  didelės teigiamos emocijos, pavyko padaryti tą, ko niekas iki šiol nebuvo padaręs. Tačiau vis dėlto mano visas gyvenimas yra susietas su sportu, nuo jo jau niekur nepabėgsiu“, - kalbėjo R. Plungė. 

B.Šakickienei – Olimpinė žvaigždė

Triskart pasaulio čempionas ir Barselonos olimpietis baidarininkas Artūras Vieta labai džiaugėsi LTOK tradicija sukviesti visus olimpiečius į vieną būrį. 
 

„Tai be galo puiki proga visiems kartu pasimatyti ir ilgiau pabendrauti“, - sakė A. Vieta, kuris didžiąją vakaro dalį praleido su kitu puikiu baidarininku Jonu Zautra, dabar Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotoju. 

Už vieno staliuko susėdo irklavimo legendos Antanas Bagdonavičius, Vytautas Butkus, Vytautas Briedis ir treneris Algirdas Arelis. Pastarasis kiek išgyveno, kad negalėjo dalyvauti savo mokinės Birutės Šakickienės 50 metų jubiliejuje, nes susirgo.

„Treniravau Birutę ir džiaugiausi, kad ji puikiai irklavo. Dabar ji mane stebina kaip trenerė. Dirba užsidegusiai ir noriai, tikrai tikiu, kad jai pavyks išugdyti ne vieną olimpietę“, - sakė A. Arelis. 

Pati sportininkė, Sidnėjaus bronzinė prizininkė B. Šakickienė, kuriai D.Gudzinevičiūtė įteikė Olimpinę žvaigždę, apie savo metus pasakė: „50 - nėra jau tiek daug, bet kai pasako, kad įžengiau į šeštą dešimtį, - tai jau košmaras, brr...“. 

V. Butkus negailėjo pagyrimų Romos olimpiniam vicečempionui A. Bagdonavičiui: „Jis buvo ir bus visų laikų pats stipriausias vyras tarp irkluotojų“. O kaip pats V. Butkus, Monrealio olimpinis vicečempionas, kuriam kitąmet gruodžio 20 d. sukaks 70 metų? „Anksčiau jis buvo stiprus, bet dabar jau ne toks“, - šyptelėjo V. Butkus.  Jis jau nebedirba treneriu, tačiau kartais su savo treneriu A. Areliu nuvažiuoja į Trakus pasižiūrėti varžybų, kaip irkluoja jo perspektyvus auklėtinis Giedrius Bieliauskas, kuris šiemet tapo Europos jaunimo čempionato sidabriniu prizininku.

Kalgario olimpinei slidinėjimo čempionei ir bronzinei prizininkei Vidai Vencienei vakaro metu darbo netrūko. Ji bendravo tai su vienu, tai su kitu olimpiečiu, tarsi buvo atsakinga už visų gerą nuotaiką. 
 

LTOK dirbančiai V. Vencienei prieš akis – vasario 9-16 d. Sarajeve įvyksiantis Europos jaunimo olimpinis žiemos festivalis, kuriame dalyvaus nuo 14 iki 18 metų sportininkai .

„Kol kas didesnių rūpesčių neturiu, visi sportininkai rengiasi. Dabar kandidatų sąrašai ilgesni, tačiau sausio antroje pusėje federacijos įvardys sportininkų pavardes, kas  atstovaus Lietuvai žiemos olimpiniame festivalyje. Šiandien žinome, kad snieglenčių varžybose pirmą kartą Lietuva turės savo sportininką – Motiejų Morauską. Europos jaunimo olimpinis žiemos festivalis šį sezoną jam bus vienas svarbiausių startų savo amžiaus grupėje, jis išbandys su savo bendraamžiais“, - sakė V. Vencienė. 
 

Olimpinė čempionė pasidžiaugė, kad auga stipri dailiojo čiuožimo atstovė Paulina Ramanauskaitė, kuri pratybas lanko nuo ketverių metukų. 

Festivalyje dalyvaus ir mūsų greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovas – Danielis Čechas. „Komandoje bus ir  biatlonininkų, slidininkų, kalnų slidininkų, kurie dabar yra treniruočių stovyklose ir jų pavadės paaiškės po atrankos varžybų. Per LTOK Vykdomojo komiteto posėdį mes patvirtinsime mūsų komandą“, - sako V. Vencienė. 

Ji atkreipė dėmesį  tai, kad paprastai per Europos jaunimo olimpinius žiemos festivalius visi kartu pažymi Vasario 16-ąją. „Tačiau šįkart šią dieną sportininkai pasitiks namuose su tėvais, nes vasario 16-ąją dieną 7 val. ryto mūsų sportininkai išskris į namus“, - sako V. Vencienė. 

Olimpinė čempionė artėjančias šventes pagal tradiciją sutiks namuose su šeima. Jos dukra Dominyka šiemet rugpjūčio pabaigoje apsigynė daktaro disertaciją ISM universitete, kur dabar dirba. Įžymiosios slidininkės dukra pasuko savo tėvo, biologijos mokslų daktaro docento Daniaus Venciaus pėdomis. 

Geriausios 2018 m. Lietuvos lengvaatletės ieties metikės Livetos Jasiūnaitės trenerė Teresė Nekrošaitė vakaro metu džiaugėsi, kad prasidėjęs pasirengimas naujajam sezonui teikia nemažai vilčių. 

„Rengiamės pagal tą pat modelį kaip ir ankstesniais metais. Pradėjome nuo bendro fizinio pasirengimo, ištvermės darbo Palangoje. Turėjome geras sąlygas. Nuo gruodžio pradžios dvi savaites treniravomės Taline. Ten yra puikios sąlygos mėtyti ne ietį, o sunkius įrankius, ko neįmanoma daryti pas mus, nes žemos maniežų lubos. Mėtant sunkius įrankius geriau taisyti techniką“, - sako T. Nekrošaitė, praeityje puiki ieties metikė, Barselonos olimpietė. 

Į treniruočių stovyklą Taline jos buvo išvykusios trise, dar ir jaunoji Meda Majauskaitė, kuri 2016-aisiais pakartojo L. Jasiūnaitei priklausantį 15-mečių rekordą metant 400 g ietį (49 m 87 cm). 

„Tą talentingą mergaitę treniruoju jau porą metų. Stengiuosi, kad ji kuo dažniau būtų kartu su Liveta, kad galėtų tobulėti, mokytis. Toks mano darbo stilius, kuris pasiteisina. Ir praktika rodo, ir dauguma trenerių apie tai kalba, jog reikia išnaudoti žinias ir tuo pačiu augintis gerą pamainą. Manau, kad nėra gerai, kai į treniruotes išvažiuoji tik su viena sportininke. Ji pavargsta nuo tavęs, o ir pati kažkiek suvienodėji, dvi savaites žiūrėdama į vieną ir tą pačią sportininkę, matydama tas pačias klaidas, o paskui gal ir nematydama, nes pavargsti. Dar viena ieties metikė labai prablaško“, - įsitikinusi T. Nekrošaitė. 
 

Trenerė Naujuosius metus sutiks su savo kaimynais, ji yra  namo Šilainiuose bendrijos pirmininkė. „Kaimynai man – patys artimiausi giminės. Per Naujuosius metus eisime į lauką ir šaudysime įvairiausių spalvų fejerverkus“, - šypteli geriausios Lietuvos lengvaatletės trenerė. 

T. Nekrošaitė su savo auklėtinėmis sausio mėnesį norėtų išvykti į treniruočių stovyklą Monte Gorde (Portugalija), kur yra puiki bazė ieties metikams. 

„Dabar tariuosi su estų ir latvių ieties metikų treneriais, kurių auklėtiniai nuolat į ten važiuoja treniruotis, o mes ten niekada nesame buvusios“, - sako T. Nekrošaitė.