Krepšinio mokykloje – visas gyvenimas

Vilniaus krepšinio mokykla (VKM) kitais metais švęs savo gyvavimo 50-metį. Mokyklą baigė žinomi krepšininkai Angelė Rupšienė, Mykolas ir Artūras Karnišovai, Eduardas Kairys, Vida Beselienė, Ramunė Šidlauskaitė, Jonas Valančiūnas, Rimantas Kaukėnas, Antanas Kavaliauskas, dabar auga talentinga naujoji karta – Gabija Meškonytė, Deividas Sirvydis, Ąžuolas Tubelis, Marekas Blaževičius, Augustas Marčiulionis.
 

VKM trečius metus vadovaujantis Vytenis Tupčiauskas neseniai šventė 60 metų jubiliejų. Jis - irgi buvęs krepšininkas, tobulėjo pas keletą trenerių, tačiau studijuojant tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute būsimąjį direktorių ypač didele aistra krepšiniu užkrėtė treneris Antanas Paulauskas.     
 

„Vilniaus krepšinio mokykloje prabėgo visas mano gyvenimas. Čia nuo antrosios klasės  žaidžiau krepšinį, o baigęs institutą šioje mokykloje 34 metus dirbau treneriu“, - sako V. Tupčiauskas.

Krepšinį žaidė abu mano tėvai. Mama Stanislova Genovaitė Tupčiauskienė treniravosi „Kibirkštyje“ ir buvo viena pirmųjų šios komandos žaidėjų, atstovavo ir Lietuvos rinktinei.  
 

Kadangi pratybos vykdavo vėlai vakarais, tai ji mane kartu vesdavosi į sporto salę. Kol mama treniruodavosi, aš ant čiužinių, jos paguldytas, ramiai miegodavau. 

Tėvas Tomas Tupčiauskas ne tik žaidė krepšinį, bet ir buvo treneris, teisėjas. Šeimoje buvau vienturtis ir visi trise buvome krepšininkai. 

Didelio meistriškumo krepšininku netapau. Porą metų žaidžiau Vilniaus „Statybos“ dublerių komandoje. 

Ne, tikrai nėra sunku. Dirbdamas treneriu, mačiau vieną spragą: jaunimui nėra kur dėtis. Subūrėme  „Perlo“ komandą, kuri gyvuoja iki šių dienų, žaidžia Nacionalinėje krepšinio lygoje. 
 

„Perle“ darbo netrūko, reikėjo spręsti daug organizacinių klausimų. Ypatingai buvo sunku rasti pinigų, reikėjo susitikinėti ir bendrauti su žmonėmis, juos įtikinėti, kad ta  komanda tikrai reikalinga. Tikrai buvo atliktas didelis darbas, ir „Perlas“ gyvuoja jau gal 20 metų. 

Tapus VKM direktoriumi,  kolektyve jokių pokyčių nedariau, nes yra susibūręs puikus kolektyvas, nuoširdžiai dirba treneriai. 

Kolektyvas atsijaunina, vaikų yra labai daug – 1100, juos ugdo 30 trenerių, o darbuotojų – apie 50. Kai į mokyklą atėjau dirbti treneriu, su manimi vienu metu atėjo dar 7 specialistai. Jie visi dirba iki šios dienos.

Mokyklos pagrindinis tikslas – užauginti ne tik puikių krepšininkų, bet ir gerų žmonių.

 

Dar nuomojamės sporto salę Vytenio gatvėje. Tad mūsų paslaugoms – dvi sporto salės ir save galime vadinti turtingais. 
 

Šiais laikais Vilniuje turėti sporto salę – didelė prabanga. Dabar griaunama nemažai sporto bazių ir vietoje jų statomi namai. 

Labai džiaugiamės, kad miesto savivaldybė paskelbė konkursą naujam projektui – VKM naujos sporto bazės statybai, bus trys sporto salės, atitinkančios visus standartus. 

Viliamės, kad per porą ji bus pastatyta. Prie šių trijų sporto salių statybos daug prisidėjo Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius.  

Yra skirtos lėšos šį sporto objektą kitąmet statyti. Jis turėtų iškilti Pašilaičiuose prie Žemynos progimnazijos. 

Vilniuje kol kas tėra trys erdvesnės sporto salės: „Ryto“, „Siemens“ arenos ir „Ekinsta“, o kitos neatitinka reikalavimų. Puoselėjame, kad VKM gyvuos ilgai, joje tobulės jaunosios kartos. 

Jau 30 metų rengiame tradicinį Naujametinį turnyrą, kuriame šiemet rungtyniaus 2006-aisiais gimę sportininkai. Šiose varžybose yra dalyvavusi ir Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis. 
 

Organizuojame daug mokyklos švenčių, kurios mums yra patrauklios ir įdomios. Sausio 5 d. „Ryto“ arenoje vyks jaunųjų krepšininkų ir jų tėvų šventė, treneriai žais rungtynes su mokyklos rinktine. 

Pagrindinis mūsų tikslas – turėti savo sporto bazę, kuri būtų mūsų namais ir juose būtų galima rengti varžybas bei treniruotis. 
 

Vaikų turime daug ir gerų, todėl jiems reikalingos sąlygos. Praėjusiais metais mūsų jaunieji krepšininkai per Lietuvos įvairaus amžiaus grupių čempionatus užėmė penkias pirmąsias vietas. 

Antrasis tikslas – turėti gerą trenerių kolektyvą, pas kuriuos vaikai noriai ateitų  treniruotis. Tai – labai svarbu. 

Tų trenerių kriterijus labai paprastas: jeigu vaikai pas juos ateina, - vadinasi dirba geri treneriai. Jeigu ne, - prasti.