Tramplinas į skaidrumą

„2018-ieji Kūno kultūros ir sporto departamentui buvo darbingi, kupini permainų ir iššūkių metai. 

2017 m. pabaigoje įsigalioję sporto šakų finansavimo tvarkos pokyčiai, Lietuvos olimpinio sporto centro funkcijų sumažinimas sukėlė sporto šakų federacijų ir sportininkų nepasitenkinimo bangą, šios temos vis dar aktualios ir metų pabaigoje. 

Be abejo, nebuvo išvengta ir klaidų, tačiau džiugina tai, kad nuolat tardamiesi su nevyriausybinėmis sporto organizacijomis ir sporto politikos formuotojais galime tobulėti. Naujasis sporto finansavimo modelis suteikė savarankiškumo federacijoms ir kai kurios jų tai išnaudojo labai sėkmingai. Taigi klausimas – ar grįšime prie anksčiau egzistavusio sportininkų rengimo modelio – vis dar atviras ir būtinas išsamios analizės.

Lietuvos olimpinio sporto centro veiklos modelio pokytis taip pat parodė, kuri sporto sistemos dalis silpna. Tačiau džiugina, kad centro veikla, susijusi su sporto bazėmis, tęsiama ir šiuo aspektu žengiame ta pačia linkme kaip ir dauguma Europos Sąjungos šalių – valstybė užtikrina sporto infrastruktūros prieinamumą.

Sporto sistemos finansavimas visada buvo vienas svarbiausių klausimų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse – pavyzdžiui, Kipras, Malta taip pat planuoja pokyčius po 2020 m. olimpinių žaidynių. 

Po ilgų svarstymų priimtas Kūno kultūros ir sporto įstatymas sudaro sąlygas sporto sistemos finansavimo pokyčiams, kurie susiję ne tik su sporto rėmimo fondo administratoriaus pasikeitimu, bet ir lėšų, skiriamų sporto sričiai, didėjimu. Įstatymą turėtume vertinti kaip trampliną, kuris padės skaidriau skirstyti lėšas, užtikrins jų augimą, skatins naujas diskusijas ir bendradarbiavimo galimybes. 

Kalbant apie ateinančius metus, svarbiausias iššūkis bus socialinio dialogo atkūrimas ir integruoto valstybinio požiūrio į sportą formavimas. Deja, sporto nauda nėra pakankamai įvertinta ir suvokta nei sveikatos gerinimo, nei socialiniu problemų sprendimo, nei užimtumo didinimo, kariškių rengimo ir kt. aspektais. Sporto bendruomenė žino, kokia tai įtraukianti veikla ir kokia naudinga valstybei ji gali būti, tačiau dar turime tai įrodyti kitiems. Tikiuosi, kad visos sporto šakų federacijos, jas vienijančios skėtinės, olimpinį judėjimą ir neįgaliųjų sportą vystančios organizacijos prisidės prie šio tikslo įgyvendinimo. 

Sportas vienija ir naikina kultūrinius, socialinius barjerus, todėl tikimės, kad kryptingai ir tikslingai dirbdami pasieksime puikių rezultatų.“