Baseine verdančias aistras gesina švilpuku

Užaugo nauja Lietuvos vandensvydžio teisėjų karta. Vienas jų – ISM Ekonomikos ir vadybos universitete trečiame kurse ekonomiką ir politiką studijuojantis 21-ų vilnietis Povilas Sriubas, neseniai tapęs tarptautinės kategorijos teisėju. 
 

Povilas – buvęs plaukikas, lankė pratybas Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, o nuo 2010-ųjų susidomėjo vandensvydžiu. Jį treniravo Nerijus Papaurėlis.

Vaikinas yra tapęs Lietuvos jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų čempionu, buvo pakviestas į Lietuvos jaunių rinktinę. 

Tačiau prieš porą metų, pradėjęs studijuoti ISM universitete, nutarė daugiau nebežaisti, o pagrindinį dėmesį skirti mokslui. Bet jaunuolis nuo vandensvydžio nenutolo – per varžybas padėdavo teisėjauti ir dirbdavo sekretoriate. 
 

Kiek vėliau Lietuvos vandensvydžio federacijos vadovų pasiprašė teisėjauti ir 2014 m. jam buvo patikėta švilpti Lietuvos vaikų vandensvydžio čempionate Kaune. 

Pernai su Elektrėnų „Žaibo“ profesionalų komanda Povilas buvo išvykęs teisėjauti į Europos tautų turnyrą Prahoje bei tarptautines varžybas Švedijoje, o su Lietuvos jaunių rinktine keliavo į Daniją, kur vyko Šiaurės Europos ir Baltijos šalių čempionatas.
 

Vandensvydžio teisėjai turi dvi tarptautines kategorijas: Tarptautinės vandens sporto šakų federacijos (FINA) ir Europos vandens sporto šakų federacijos (LEN).
 

Pernai sausio pabaigoje vykau į teisėjų mokymus Romoje, išklausiau kursus, išsilaikiau testą ir gavau FINA kategoriją.

Gana sudėtinga buvo gauti LEN kategoriją. Mokymai vyko trimis etapais: pirmasis kovo mėnesį – teorinė dalis, antrasis gegužę – pusiau teorinė ir praktinė dalys, trečiasis rugpjūčio viduryje – teisėjavimas varžybose. 
 

Rugpjūtį buvau paskirtas teisėjauti 19-mečių merginų turnyre Rumunijoje. Buvo vertinamos mano praktinės ir teorinės žinios. Viskas puikiai pavyko. 

Dabar bus atnaujinami teisėjų sąrašai, į juos įtraukiami nauji tarptautinę kategoriją gavę teisėjai. Kol kas negaliu pasakyti, kur man teks teisėjauti šiais metais. Mano pats didžiausias siekis – teisėjauti olimpinėse žaidynėse.

Tam ir imu į rankas pagrindinį savo instrumentą švilpuką, kad sukontroliuočiau rungtynes. 
 

Kiekvienos komandos tikslas – pelnyti bent vienu įvarčiu daugiau nei varžovai. Visos ekipos stengiasi nugalėti. Teisėjauti nėra lengva, reikia būti labai atidžiam.

Per vyrų rungtynes dažnai verda tikros aistros, komandos apylygės, tačiau man pavyksta tas aistras suvaldyti. 

Per Lietuvos čempionatus už šiurkštų žaidimą iš aikštės esu išprašęs ne vieną žinomą Lietuvos vandensvydininką, tai – natūrali žaidimo eiga. 

Lietuvoje teisėjauti dažnai padeda kolegos vilnietis Tomas Kašėta ir kaunietis Domas Vosylius, su kuriais kartu pradėjome teisėjauti ir pasitikime vienas kitu. 

Su jais dalinamės aikšte, vienas prižiūrime vieną baseino pusę, kitas – kitą. Pastaruoju metu dažnai teisėjauju ir Sauliumi Andrašiūnu. 

Pirmiausia jis turi pasitikėti savimi, būti atidus ir susikoncentravęs į rungtynes. Teisėjas turi jausti žaidimo ritmą, kontroliuoti varžybas. 
 

Džiaugiuosi, kad iki šiol man pavyko išvengti kuriozinių situacijų, žaidėjai nepradėjo naudoti brutalių veiksmų. 

Mėgstu teisėjauti visoms komandoms, jos man visos yra juodai baltos. Įdomiau teisėjauti per tas rungtynes, kuriose susitinka apylygio meistriškumo komandos ir tenka prisiimti visą atsakomybę. 

Teisėjo sprendimas, jeigu jis bus neteisingas, komandai gali turėti didelę kainą. 

Šiek tiek domiuosi, todėl šią kryptį ir pasirinkau. Nemažai praktikos įgijau, pusę metų dirbdamas banke „Luminor“. 
 

Pavasarį pagal mainų programą planuoju išvykti mokslų tęsti Portugaliją, netoli Lisabonos esančiame universitete. Studijos truks pusę metų.