Prieš yrius vandenyje – pratybos ant sniego

Kol Lietuvos ežerai ir upės sukaustytos ledu, geriausi mūsų šalies irkluotojai naujajam sezonui šiuo metu rengiasi stiprėdami fiziškai. 

Gruodžio mėnesį grupė sportininkų Graikijoje dalyvavo dviejų savaičių trukmės parengiamojoje treniruočių stovykloje. Joje prakaitą liejo pasaulio čempionai Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė, Europos vicečempionas Dominykas Jančionis, Aurimas Adomavičius, Dovydas Nemeravičius, po studijų Amerikoje į Lietuvą sugrįžusi Europos jaunimo čempionato bronzinė prizininkė Viktorija Senkutė, Lina Masilionė, Armandas Kelmelis, Povilas Stankūnas, Giedrius Bieliauskas ir Mantas Juškevičius.  

 

Namie individualiai darbavosi Mindaugas Griškonis, Saulius Ritteris, Rolandas Maščinskas ir Martynas Džiaugys. 

Nuo sausio 4-osios visi geriausi Lietuvos irkluotojai mėnesiui buvo išvykę slidinėti į Italijos aukštikalnes, o Mindaugas Griškonis – Į Bulgariją. 
 

Į namus sportininkai sugrįžo sausio 28-ąją ir vasario 1 d. Trakuose dalyvaus iškilmingame irkluotojų vakare, kur jų lauks gausybė apdovanojimų. 

„Namie irkluotojai ilgai neužsibus. Jau vasario 4-ąją vėl išvyks į treniruočių stovyklą Graikijoje, kur jau pradės irkluoti. Labai džiaugiamės, kad traumą pagaliau išsigydė Martynas Džiaugys, jis jau dalyvavo kontrolinėse varžybose ir nuo vasario prisijungs prie šalies rinktinės“, - sako ietuvos irklavimo federacijos (LIF) prezidentas Dainius Pavilionis.

Ar naujajame sezone bus naujų įgulų?, - paklausėme D.Pavilionio.

Kol kas apie tai dar anksti kalbėti, daug kas paaiškės po vasario ir kovo mėnesiais įvyksiančių treniruočių stovyklų. 

Norime sudaryti stiprią vyrų porinę dvivietę, nes iš šių metų pasaulio čempionato 11 įgulų pateks į Tokijo olimpines žaidynes. Yra įvairių variantų: šią valtį gali irkluoti S. Ritteris su R. Maščinsku, S. Ritteris su D. Nemeravičiumi ir kt. Treneriai spręs pagal sportininkų pasirengimą.  Kiti 7-8 patyrę irkluotojai pretenduos sudaryti porinę keturvietę. 

Turint didelio meistriškumo irkluotojų, pasaulio ir Europos čempionų, tikrai galima  sudaryti puikias dvi įgulas. 

Be to, sparčiai tobulėja praėjusių metų Europos jaunimo iki 23 metų vicečempionas vienvietininkas Giedrius Bieliauskas. 

Mūsų lyderės – porinę dvivietę irkluojančios M. Valčiukaitė ir I. Adomavičiūtė bei vienvietininkė L. Masilionė. 

Yra įvairių pamąstymų, gal bus sudaryta dvivietė be vairininkės. Gerai veikia mūsų jau patikrinta sistema: rengiamos kontrolinės varžybos, testai su treniruokliais ir ant vandens. 

Pagal bendrą pasirengimo lygį norisi, kad įgulas sudarytų panašaus pajėgumo irkluotojos. 

Dabar ji gyvena motinystės rūpesčiais, pagimdė dvynukus. Šios mūsų šauniosios irkluotojos niekada nenurašėme, jeigu ji tik pasakys, kad nori sugrįžti į irklavimą, jai  visada bus žalia šviesa. 

Į olimpines žaidynes pateks tos įgulos, kurios sėkmingai pasirodys per pasaulio čempionatą Lince (Austrija) ir 2020–aisiais per Pasaulio taurės varžybų etapą Liucernoje (Šveicarija). Per Europos čempionatą dėl kelialapių nebus kovojama. 

Tarkime, į Tokijo olimpines žaidynes iš pasaulio čempionato pateks geriausiai pasirodžiusios 9 moterys ir 9 vyrai vienvietininkai, 8 porinės keturvietės ir 11 porinių dviviečių. 

Kitos šių valčių įgulos į žaidynes pateks 2020-aisiais per antrąjį Pasaulio taurės etapą - Liucernos regatą. 

Geriausiai, žinoma, kelialapį pelnyti per pasaulio čempionatą ir visus metus ramiai rengtis olimpiadai. 

Jeigu to kelialapio reikėtų siekti per Liucernos regatą, pasirengimas olimpinėms žaidynėms būtų kiek nevisavertis, nervingas.

Mus ypač palaiko ir gerai vertina Tarptautinė irklavimo federacija (FISA). Jai labai svarbu, kad neišnyktume iš jų tarptautinių varžybų žemėlapio.

Tačiau mums reikia Vyriausybės garantijų, kad gautume tuos čempionatus. 2021-aisiais norime surengti pasaulio jaunių čempionatą, kuriame vyktų atranka į olimpines jaunimo žaidynes. 

2022-iais bandysime gauti teisę rengti Pasaulio taurės etapo varžybas, o 2023-aisiais svajojame apie pasaulio suaugusiųjų čempionatą. 

Tačiau LIF negali prisiimti atsakomybės organizuoti tuos čempionatus be finansinių garantijų, Vyriausybės palaikymo. Turime istorinę galimybę Lietuvoje surengti pasaulio suaugusiųjų čempionatą ir ja reikia pasinaudoti.

Norime pasidžiaugti neblogu iš valstybės biudžeto mums skirtu finansavimu, tas lėšas stengsimės maksimaliai išnaudoti ne tik išvykoms į čempionatus ar parėmus pačius geriausius irkluotojus, bet norisi kažkiek investuoti ir į jaunimą.

Stengiamės pagerinti irklavimo infrastruktūrą. Trakų irklavimo bazėje, kur buvo katerių elingas, norime pastatyti 40 vietų viešbutuką. Jau gautas leidimas ir skirtos lėšos statyboms. Tame viešbutėlyje būtų sudarytos geresnės sąlygos gyventi mūsų irklavimo rinktinei.

Prasidėjo irklavimo bazės rekonstrukcija Klaipėdoje. 

Su Lietuvos sporto universitetu tariamės, kaip atgaivinti Birštono irklavimo bazę, kuri dabar yra pusiau lupta, pusiau skusta ir jos niekas neeksploatuoja. 

Ankstesnioji Vilniaus miesto savivaldybės valdžia parengė detalų planą, suformavo sklypą naujos irklavimo bazės statybai. Tačiau tos bazės taip ir nesulaukėme, šios miesto valdžios ji nesudomino. Sužinojome, kad dabar aukciono būdu parduodamas tas nekilnojamasis turtas.