Irkluotojų slidinėjimo varžybas laimėjęs Dominykas Jančionis: „Slidėmis pradėjau šliuožti tik tada, kai patekau į Lietuvos irklavimo rinktinę.“
Jau tapo įprasta, kad geriausieji Lietuvos irkluotojai žiemą didelį dėmesį skiria lygumų slidinėjimui.
Dar sovietmečiu irklavimo lyderės „Žalgirio“ moterų ir vyrų aštuonviečių įgulos daug laiko praleisdavo ant slidžių.
Legendinės „Žalgirio“ moterų aštuonvietės, triskart Europos čempionės treneris, dabar jau šviesaus atminimo Eugenijus Vaitkevičius savo auklėtines Vingio parke versdavo slidėmis šliuožti netgi likus kelioms valandoms iki Naujųjų metų.
Sekdami ankstesnės kartos įžymiųjų irkluotojų pavyzdžiu, slidinėjimui didelį dėmesį skiria ir šiandienos irkluotojai
Neseniai geriausie Lietuvos irkluotojai slidėmis kilometrus skaičiavo Italijos aukštikalnėse.e.
Mūsų šalies irklavimo lyderiai Italijoje ne tik slidinėjo, stiprėjo fiziškai, bet ir surengė slidinėjimo varžybas, kur sportininkams teko įveikti apie 2 km distanciją. Per slidinėjimo pratybas irkluotojų laukė gerokai ilgesnės distancijos, kiekvieną dieną jie slidinėdavo po 1 val. 20 min. – 1 val. 30 min.
Greičiausiai varžybų nuotolį įveikė 2016 m. Europos vicečempionas porinėje keturvietėje, Rio de Žaneiro olimpietis 25-erių Dominykas Jančionis.
„Vaikystėje neslidinėjau. Slidėmis pradėjau šliuožti tik tada, kai patekau į Lietuvos irklavimo rinktinę ir žiemą vykdavome į aukštikalnes. Dabar, kai Italijoje laimėjau irkluotojų slidinėjimo varžybas, jis man pradėjo patikti. Trasoje nė karto nenugriuvau, sėkmingai baigiau nuotolį“, - įspūdžiais pasidalijo D. Jančionis.
Per slidinėjimo varžybas Italijoje nuo D. Jančionio nedaug atsiliko pasaulio čempionai Saulius Ritteris, Aurimas Adomavičius, Dovydas Nemeravičius.
Mūsų šalies irkluotojų slidėmis rūpinosi jų bičiulis ir rėmėjas iš Šveicarijos – 75-erių Werneris Hansas Zwimpferis, irgi buvęs irkluotojas, per Meksiko olimpines žaidynes dviviečių be vairininko valčių varžybose užėmęs penktą vietą. Jis lietuviams parengė slides, padėjo jas tepti. W. H. Zwimpferis domisi Lietuvos ir pasaulio irklavimo istorija ir, kaip pats sako, pagalba Lietuvai – tai jo didelis hobis.
Lietuvos irklavimo rinktinės vyriausiasis treneris Mykolas Masilionis pasidžiaugė, kad irkluotojai tikrai gerai slidinėja.
„Bendro fizinio pasirengimo pratybos mums pavyko, įvykdėme viską, ką buvome suplanavę. Nebuvo nė vienos dienos, kad dėl prasto oro turėtume keisti planus ir nevyktų treniruotės. Atlikome aerobinį darbą, stiprinome bazinį pasirengimą. Slidinėdavo vieną kartą per dieną, nes irkluotojai – ne slidininkai, mums nereikia tobulinti slidinėjimo technikos. Kita treniruotė vykdavo sporto salėje, vakarais turėjome galimybę pairkluoti ant irklavimo treniruoklių, kad šiek tiek „plauktų“ irkluotojų raumenys, pakilnoti štangą. Visi irkluotojai buvo sveiki, nors ir nebuvo lengva, kadangi daug dirbo. Tikrai yra kuo pasidžiaugti“, - sako M. Masilionis.
Trumpam sugrįžę į namus, pajėgiausi Lietuvos irkluotojai jau vasario 10 d. išvyks į trijų savaičių treniruočių stovyklą Graikijoje.
„Tai bus mūsų pirmoji stovykla, kur pagrindinį dėmesį skirsime irklavimui. Visus techninius elementus, kurie turėtų būtų tobuli tikrai ne po pirmosios treniruotės ir ne po pirmojo kilometro, tobulinsime ir per kitas treniruočių stovyklas“, - sako M. Masilionis.
Į treniruočių pratybas kartu su pasaulio ir Europos čempionais vyksta ir talentingas jaunimas, kuris pamažu beldžiasi į suaugusiųjų rinktinės duris.
Lietuvos irklavimo rinktinės vyr. treneris visada stebi jaunus irkluotojus, džiaugiasi kai kurių jų pažanga. „Žinoma, mes neturime tokių žvaigždžių, kurios kažkuo labai nustebintų, tačiau gabesnius jaunus irkluotojus stengiamės prijungti prie suaugusiųjų rinktinės, kad jie galėtų mokytis iš čempionų, sektų jų pavyzdžiu. Tik kruopščiai dirbant, pasiekiami geri rezultatai “, - sako M. Masilionis.