60-metį švenčiantis Lietuvos vandensvydžio teisėjų kolegijos vadovas Audrius Šečkus po sunkios ligos atsigauna sportuodamas.
Lietuvos vandensvydžio sporto federacijos (LVSF) teisėjų kolegijai ketvirtą kadenciją vadovaujančiam nacionalinės kategorijos teisėjui Audriui Šečkui šiandien – jubiliejinis 60-asis gimtadienis. Jį bendrovės „Geotechnikos grupė II“ geodezininkas-inžinierius sutinka Vilniuje su šeima ir draugais.
A.Šečkus vandensvydyje – nuo aštuonerių metų. Šia sporto šaka jį sudomino penkeriais metais vyresnis brolis Gintaras.
„Kad manęs mažiuko nepalikti namie, brolis paėmė už rankos ir nusivedė į tuometį „Žalgirio“ baseiną. Treniravausi pas puikų trenerį Bronių Putrimą, vandensvydis man iš karto patiko“, - prisimena jubiliatas.
Jis atstovavo Vilniaus „Delfino“ komandai, tapo daugkartiniu Lietuvos vaikų, jaunių, jaunimo čempionu, laimėdavo sidabro medalių per suaugusiųjų čempionatus.
1984-1985 m. jis buvo pirmasis Lietuvos moterų vandensvydžio treneris ir dirbo su „Lokomotyvo“ komanda.
„Gaila, kad moterų vandensvydis Lietuvoje neprigijo ir nelabai tikisi, kad kada nors prigis. Tai vis dėlto per mažai populiari sporto šaka. Anuomet vandensvydžiu susižavėjo ir pradėjo treniruotis žinomos Lietuvos to meto plaukikės Aiškutė Buzelytė, Jūratė Gužytė ir kitos, tačiau treneriai parašė skundą Sporto komitetui, kad jauni bachūrai su panomis ištvirkauja vandenyje. Prasidėjo intrigos, komanda pradėjo byrėti. Po metų treniruočių rengėmės dalyvauti SSRS čempionate, galėjome laimėti medalius, nes moterų komandų buvo mažai, tačiau mūsų debiutas neįvyko. Naujo Lietuvos vandensvydžio istorijos puslapio nepavyko atversti“, - su nostalgija prisiminė Audrius.
Tačiau moterų vandensvydžiui Lietuvoje nepadėtas taškas. Dabar jaunąsias sportininkes treniruoja vilnietis Tadas Pašukas.
A.Šečkus - nacionalinės kategorijos vandensvydžio teisėjas. Teisėjauti pradėjo apie 1979-uosius, kai, gavęs kelio menisko traumą, po operacijos baigė aktyviai sportuoti.
Teisėjauti pakvietė Rolandas Vizgirda, buvęs ilgametis Lietuvos vandensvydžio federacijos generalinis sekretorius. Audrius teisėjaudavo SSRS čempionato pirmosios lygos čempionatuose. „Dabar teisėjavimas tapo mano amžinuoju hobiu“, - šypteli jubiliatas.

Kaip vertini savo šešias dešimtis metų? – paklausiau A. Šečkaus.
Jeigu ne praėjusiais metais lapkričio 13-ąją patirtas insultas, metai būtų puikūs. Blogai pasijutau darbe ir buvau nuvežtas į ligoninę.
Keturis mėnesius iki kovo 13-osios turėjau nedarbingumo pažymą ir tik šį pirmadienį grįšiu į darbą.
Siekdamas sutvirtėti, pradėjau plaukioti Fabijoniškių baseine, namie mankštinuosi, kaip jau tapo įprasta, esu Lietuvos vandensvydžio čempionato vyr. teisėjas.
Savo žmonai ir sakau, kad dabar - patys gražiausi mano gyvenimo metai, kai mes galime sau leisti viską.
Dukra Monika jau užauginta, auga netrukus penkerių sulauksianti anūkėlė Smiltė, kuri mane vadina mylimiausiu seneliuku. Mums tik gyventi ir džiaugtis kiekviena diena.
Neturiu atspirties taško, nuo kurio galėčiau vertinti savo sveikatą. Tačiau galiu pasakyti, jog jaučiuosi gerai, svarbu, kad galiu vaikščioti. Marškinių su sagomis susisagstyti dar negaliu, bet, manau, kad ateis tokia diena, kada galėsiu.
Ar liga netrukdo medžioti, kadangi esi užkietėjęs medžiotojas?
Trukdo, tačiau esu optimistas ir tikiu, kad per metus sutvirtėsiu ir paimsiu medžioklinį šautuvą į rankas.
Medžioju nuo 1994-ųjų, medžiokle mane irgi sudomino brolis. Iš mano aplinkos vandensvydininkų, ko gero, esu vienintelis medžiotojas.
Svariausias laimikis – didžiulis briedis. Tačiau mano medžioklės kolekcijoje dar nėra išsvajoto medalinio elnio, na, ir vilkas nenušautas.
Namie daugiausiai turiu stirninų ragų, kurių įspūdingesni puošia mano butą Pilaitėje.
Esi Lietuvos vandensvydžio federacijos teisėjų kolegijos pirmininkas. Ką gali pasakyti apie žmones, su kuriais tenka dirbti per varžybas?
Mūsų teisėjai tobulėja, iškilo Povilas Sriubas, tapęs tarptautinės kategorijos teisėju. Į jį stengiasi lygiuotis du jauni arbitrai vilnietis Tomas Kašėta ir kaunietis Domas Vosylius, kuriuos galvojame siųsti mokytis į Europos vandens sporto šakų federacijos (LEN) organizuojamas teisėjų klinikas.
Tačiau, keičiantis varžybų taisyklėms, atrodo, kad tie kursai yra metams atidėti. Kiti mūsų teisėjai vilnietis Anatolijus Asajevičius ir kaunietis Saulius Andrašiūnas - jau vyresnio amžiaus, tačiau jie yra vieni geriausių Lietuvos vandensvydžio arbitrų.
Pabūk orakulas ir pasakyk, kas šiemet taps Lietuvos vandensvydžio čempionais?
Manau, kad Elektrėnų „Žaibas“, kuris tvirtai pirmauja po dviejų turų varžybų. Finaliniame turnyre jam vargu ar kas rimčiau pasipriešins.