„Širdis traukė į Vilnių“

Praėjusį penktadienį LFF Vykdomojo komiteto posėdyje buvo patvirtintas galutinis šalies I lygos dalyvių sąrašas. Tarp jų yra ir tik šių metų sausio 8 dieną įkurtas futbolo klubas "Vilnius".

Klubas formaliai perims savo jaunimo ugdymo partnerio VšĮ "Baltijos futbolo akademija" teisę dalyvauti šiose pirmenybėse ir varžysis FK "Vilnius" pavadinimu.

Pakalbinome klubo žaidėją Aldą Korsaką, kuris vienas pirmųjų prisijungė prie ambicingus tikslus puoselėjančio Vilniaus klubo.

 

Futbolą pradėjau lankyti būdamas šešerių metų, dar net nėjau į pirmą klasę. Didžiausią ačiū už tai turėčiau sakyti savo tėčiui, nes būtent jis mane atvedė į pirmąją futbolo treniruotę. Nuvedė, patiko, taip ir likau.

 

Visko pradžia buvo futbolo mokykla „Vilnius“, kur mane ir atvedė tėtis. Ten žaidžiau iki 16 metų. Tada atsidarė “Žalgirio akademija”, gavau kvietimą pasirodyti atrankoje. Pavyko patekti į akademijos sudėtį, taigi, žaidžiau ten. Po to sekė dar keletas stotelių: iš “Žalgirio" akademijos perėjau į pagrindinę “Žalgirio” komandą, treniravausi kelis sezonus, sužaidžiau nemažai rungtynių, bet nesijaučiau save pakankamai realizuojantis, todėl nusprendžiau “Žalgirį” išmainyti į Kauno “Stumbrą”. Tad teko persikraustyti į Kauną, kur žaidžiau sezoną, bet supratau, kad ne man, nes širdis traukė į Vilnių. Tada sužinojau, kad kuriamas “Vilniaus” futbolo klubas.

Visų pirma, pasidomėjau, kas čia vyksta, kokia tai organizacija. Sužinojau, kad čia yra du žmonės, su kuriais aš dirbau visą vaikystę. Tai Ivanas Švabovičius ir Dimitrijus Kartušovas. Jie - mano autoritetai. Manau, tai turėjo didžiausią įtaką. Taip pat norėjau atstovauti Vilniui, nes pats esu vilnietis. 
 

Na, o dėl nežinomybės, tai buvo, tiesa pasakius, bet didelę įtaką padarė žmonės, kurie dirba šioje organizacijoje. Pats Petras Narbutas, mano jau minėti treneriai, taip pat Igoris Morinas, kuris nacionalinėje rinktinėje buvo asistentu. Mane sužavėjo šie žmonės ir jų darbai, indėlis į futbolą, taigi, kaip ir nebuvo sunku apsispręsti.

 

Mano praeitose komandose apie 70% klubo sudarydavo žaidėjai ne iš Lietuvos. Dabar, patekus į šią struktūrą, kur bus vien lietuviai, labai džiaugiuosi. Bus įdomu pamatyti, kaip viskas vyks, ką mes galėsime sukurti ir pademonstruoti aikštelėje. Kol kas tikrai labai smagu, kad visi esame savi. Žinoma, jei klubas nuspręs pakviesti kelis užsieniečius, manau, mus tai tik dar labiau paskatins treniruotis ir įrodyti, ko esame verti, nes ta kasdieninė konkurencija komandoje labai sveika. 

Aš asmeniškai labai tikiu šia komanda. Kol kas rezultatai pasiruošimo sezone nėra labai geri, bet, kaip sakoma, pasiruošimas yra pasiruošimas, o sezonas yra sezonas. Sezono metu, manau, atsigausime, nes komandinė atmosfera kasdien vis gerėja, tikiu, kad viskas bus gerai.

Šiuo metu žaidžiu dešiniojo gynėjo pozicijoje. Vaikystėje teko žaisti vidurio saugu, bet treneris mane matė kaip krašto gynėją, ir labai džiaugiuosi, kad matė, nes čia tikrai jaučiuosi geriausiai.

 

Sau asmeniškai keliu aukščiausius tikslus, nes Pirmoje lygoje žaidžiu jau ne pirmą sezoną. Anksčiau įmušdavau po vieną įvartį per rungtynes, dabar tikiuosi, jų bus dar daugiau. Stengsiuosi kuo labiau padėti komandai savo sukaupta patirtimi, būti varomąja jėga. Žinoma, labai svarbu užimti kuo aukštesnę vietą, taigi tikrai stengsimės žaisti vieningai ir kartu kopti aukštyn.

Svarbiausi privalumai: jaunatviška energija, noras žaisti, kurti, būti komanda. O minusai, manau, kad laukia nauji iššūkiai. Iš patirties žinau, jog tai reikalauja nemažai laiko ir kantrybės, nes nelengva iš karto gerai pradėti. Vyresni komandos žaidėjai tikrai padės jaunesniems integruotis tiek į I lygą, tiek į ekipą.
 

Taip pat džiaugiuosi, kad yra 3-4 futbolininkai, su kuriais jau teko žaisti anksčiau, ir dabar vėl turiu galimybę būti vienoje komandoje.

 

Su Igoriu Morinu tenka dirbti pirmą kartą. Tikrai palieka gerą įspūdį kaip strategas ir treneris, matosi, kad turi labai daug patirties ir tai bando perteikti mums. Taip pat treneris Dimitrijus Kartašovas, mano vaikystės treneris, didžiausia pagarba jam, puikiai išmano savo darbą.

 

Treneriai tikrai deda labai daug pastangų, kad mus motyvuotų. Ypač, kai būna rytinės treniruotės, nes juk ne visada (o ypač jaunesniems) yra noro dirbti iš pat ryto. Tai čia tikrai labai didelis ačiūtreneriams, kurie mus skatina.

 

Na, net nežinau, čia turbūt, jau toks amžius, kad man nebereikia savęs motyvuoti. Pats suprantu, kad reikia ir noriu.

Palinkėčiau pergalių, gražaus futbolo, kurį tikrai bandysime kurti. Taip pat paprašysiu palaikymo, nes esame nauja komanda. Kuo didesnis palaikymas, tuo žaidėjams yra geriau, jie jaučiasi patogiau aikštelėje, žino, kad jais tiki sirgaliai. Ypač tai svarbu jaunimui. Tai jų nauji startai, naujas sezonas, nauja komanda.

 

Aš asmeniškai jaučiuosi pasiruošęs šiam sezonui. Kiek teko kalbėti su kitais žaidėjais, jie taip pat nusiteikę pozityviai.