Antradienį Kaune įvyko Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) metinė ataskaitos konferencija. Jos metu LKF prezidentas Arvydas Sabonis pristatė savo veiklos ataskaitą už 2018 metus, audito kompanijos atstovai pateikė LKF finansų ir veiklos audito išvadas bei taip pat buvo svarstomi kiti, krepšinio visuomenei aktualūs klausimai.
Renginio pradžioje tylos minute buvo pagerbti anapilin iškeliavę krepšinio visuomenės žmonės – Kazimieras Budrys, Alvydas Šidlauskas, Jūratė Kaluškevičiūtė, Stasys Ruzgaila.
LKF prezidentas Arvydas Sabonis konferencijos metu garbės ženklais ir medaliais už nuopelnus Lietuvos krepšiniui apdovanojo Mindaugą Plūką, Algirdą Vaicekauską, Vydą Gedvilą ir Algimantą Stasį Anužį.
Lietuvos krepšinio federacijos biudžetas 2018 metais sudarė daugiau nei 3 milijonus eurų, iš kurių, apie 60 procentų – rėmėjų, renginių ir kitos pajamos. Likusią biudžeto dalį sudarė valstybės ir LTOK parama. Didžiausią išlaidų dalį, apie 70%, sudarė Lietuvos rinktinių išlaikymas. Tiek LKF prezidento ataskaitą, tiek audito išvadas, konferencijos dalyviai didžiąja balsų dauguma patvirtino.
„Noriu pasidžiaugti, kad mūsų nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė iškovojo kelialapį į Pasaulio taurės varžybas ir tęsia kovą dėl patekimo į 2020 metų olimpines žaidynes. Visas rinktinės personalas atliko didelį darbą, nes daug stiprių rinktinių liko už pasaulio taurės borto. Gaila, kad moterų rinktinei nepavyko patekti į Europos čempionatą, nors atrankoje buvo minimaliais skirtumais pralaimėta tokioms stiprioms komandoms kaip Rusija ir Vengrija. Manau, kad pritrūko sėkmės. Viskas galėjo susiklostyti kitaip. Mūsų jaunimo rinktinės Europos reitinge užima pirmąją vietą, o pasaulyje su Kanada dalinasi 2-3 vietomis. Tai parodo gerą mūsų trenerių darbą“, - konferencijoje kalbėjo A. Sabonis.
A. Sabonis taip pat pasidžiaugė, kad LKF kasmet gerina sąlygas visoms rinktinėms. Į tai įeina aukščiausio lygio viešbučiai, medicina, pajėgūs varžovai draugiškose rungtynėse. LKF praėjusiais metais surengė 10 tarptautinių renginių.
„Tai atnešė labai didelę pridėtinę vertę Lietuvos valstybei. Svarbiausias surengtas čempionatas - Europos jaunučių merginų pirmenybės, kurias „FIBA Europe“ pripažino pačiomis geriausiomis. Taip pat džiaugiamės, kad LKF tęsia daug sėkmingų projektų - stipendijos perspektyviems krepšininkams, „Talentų U15 karta“ ir kitus. Taip pat LKF prisidėjo prie Moksleivių ir Moterų krepšinio lygų organizavimą“, - pridūrė A. Sabonis.
LKF taip pat pradėjo „Krepšinio namų“ statybas. „Planuojame, kad statybos bus baigtos 2020 metų pirmajame ketvirtyje. Prie šių namų prisideda ir NBA. Jie bus skirti visai krepšinio bendruomenei, čia veiks modernus muziejus, kuris turėtų tapti dideliu traukos centru“, - teigė A. Sabonis.
LKF teisėjų asociacijos prezidentas Kęstutis Pilipauskas pasidžiaugė, kad Lietuvoje daugėja arbitrų su tarptautinėse licencijomis, tačiau Lietuvos teisėjavimui priekaištų turėjo LKL prezidentas Remigijus Milašius. Jis sakė, kad teisėjavimas LKL varžybose nėra idealus ir 20 proc. teisėjų galėtų sudaryti užsieniečiai.
Konferencijos metu buvo patvirtintas 2019 metų LKF renginių planas bei papildytas žaidėjų dvigubų licencijų apibrėžimas. Primta, kad komandos galės turėti penkis žaidėjus su tokiomis licencijomis, iš kurių tris bus galima registruoti rungtynėms. Žaidėjų amžius tarp LKL-NKL lygų – 22 metų, NKL-RKL – 20 metų. Jaunieji žaidėjai, norėdami dalyvauti atkrintamosiose varžybose, turės sužaisti ne mažiau nei 120 minučių per 5 ar daugiau rungtynių. Moterų krepšinio lygos divizonių klubai gali registruoti iki dviejų žaidėjų, kurios yra jaunesnės nei 20 metų amžiaus. Ši tvarka moterų lygos klubams galiojo ir iki šiol. Registracijos terminas bus nustatomas prieš kiekvieną sezoną, rugpjūčio mėnesį per LKF Vykdomojo komiteto posėdį.
Konferencijos metu taip pat priimtas sprendimas palikti galiojančią tvarką dėl komandų automatinio parėjimo. Jeigu, pasibaigus kiekvieno einamojo krepšinio sezono žemesnės krepšinio lygos čempionatui, 1-ąją vietą žemesnės krepšinio lygos čempionate iškovojusi komanda yra aukštesnės lygos dukterinė (dublerių) komandaji į aukštesnę lygą pakilti negali.Tokiu atveju teisę pakilti į aukštesnę lygą turi sekanti po dublerių, tačiau ne žemiau nei prizinę (III vietą) užėmusi komanda, jei ji atitinka vadybinei-organizacinei struktūrai, sporto bazėms, biudžetui ir kitus aukštesnės lygos keliamus kristerijus (reikalavimus). Už šį sprendimą balsavo 42 konferencijos dalyviai, o už LKL siūlymą, kad į aukštesnę lygą galėtų pereiti tik žemesnės lygos čempionai – 25 dalyviai.
Konferencijos metu taip pat patvirtintas LKF nario stojamasis mokestis. Nuo šiol naujai stojantiems jis bus 2000 eurų. Pagal LKF įstatų 4.2. punkto nuostatas, LKF nariais siekiantys tapti juridiniai asmenys turės iš anksto sumokėti stojamąjį mokestį ir pristatyti savo veiklą Vykdomajam komitetui.
Nario mokestis mokamas į LKF atsiskaitomąją sąskaitą vieną kartą per metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos.
LKF konferencijos svečiai galėjo pasigrožėti specialia Leono Karaliūno surengta nuotraukų paroda, kuri buvo skirta 80 metų jubiliejams – kai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 1939 metais laimėjo Europos čempionatą ir buvo pastatyta Kauno sporto halė.
Po LKF metinės konferencijos A.Sabonis spaudos konferencijoje išskyrė svarbiausią darbotvarkės nutarimą bei pasidalino savo nuomone apie Igno Brazdeikio ir Donato Motiejūno situacijas.
„Aktualiausias klausimas buvo mokesčio padidinimas naujiems LKF nariams. Tai reikalinga dėl tvarkos, nes keletą metų metinėje konferencijoje nesulaukiame didelės dalies narių ir vos surenkame kvorumą, kad galėtume priimti sprendimus. Biudžetas mūsų panašus į praėjusius metus, tikrai nebus mažesnis“, - kalbėjo A. Sabonis.
LKL prezidentas R.Milašius konferencijos metu pareiškė, kad Lietuvos teisėjų lygis nėra pakankamas ir LKL rungtynėse 20 proc. teisėjų turėtų būti iš užsienio. A. Sabonis ir LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas teigė, kad problema per daug išpūsta. Lietuvoje yra net 12 teisėjų, kurie turi tarptautines licencijas.
„Norėti galima daug ką. Kiekvienas turime savo nuomonę. Aš manau, kad mes turime savo teisėjus, kurie nėra blogi. Bendrai pažiūrėjus į visą gaublį, Lietuvos teisėjai yra tikrai gero lygio. Normalu, kad visada bus nepatenkintų dėl teisėjavimo. Ir taip yra visame pasaulyje. Bet mes turime savo arbitrus, savo Lietuvos krepšinio lygą ir turime remtis savais. Nežinau atvejo, kad visi būtų patenkinti teisėjais. Tiesiog krepšinis tobulėja greičiau, o teisėjai sensta. Ir nėra to balanso“, - kalbėjo A. Sabonis.
M. Špokas pridūrė, kad balandžio 30 dieną LKF susitiks su FIBA atstovais dėl teisėjų darbo, jų kvalifikacijos kėlimo.
„FIBA viena iš pozicijų yra, kad kiekviena šalis turi turėti savo arbitrus. Yra noras, kad bendras darbas su teisėjais prieitų prie tokios strategijos, kurią norime vykdyti. Visi giria Luigi Lamonicos teisėjavimą Karaliaus Mindaugo taurėje, bet niekas nežino, kaip būtų, jei būtų teisėjavę lietuviai. Be to, L. Lamonica yra išimtis, nes jis neturi konkrečios šalies licencijos, o turi specialų FIBA leidimą. Tuo tarpu dauguma arbitrų privalo dirbti savo šalies čempionate“, - aiškino M. Špokas.
LKF vadovai taip pat paaiškino situaciją dėl Kanados pilietybę turinčio, bet Kaune gimusio ir šiais metais NBA naujokų biržoje dalyvauti ketinančio Igno Brazdeikio galimybių atstovauti Lietuvos rinktinei.
„Situacija yra tokia, kad Ignas nori žaisti už Lietuvą, bet tam reikia turėti Lietuvos pilietybę. Laukiame visi gegužės 12 dienos referendumo, nes norime, kad lietuvis galėtų atstovauti Lietuvai. Jis bandys sportiniu principu įrodyti, kad yra vertas rinktinės, linkime jam sėkmės NBA naujokų biržoje ir tikimės, kad jis ten įsitvirtins. Toliau viskas bus jo rankose. Bet kol nėra fakto dėl pilietybės, nieko prognozuoti dar negalime“, - kalbėjo LKF vadovai.
M. Špokas pridūrė, kad nepriklausomai nuo referendumo dėl dvigubos pilietybės baigties, bus aiškinamasi, kodėl Lietuvoje gimęs krepšininkas negali turėti Lietuvos paso.
A. Sabonis taip pat sulaukė klausimo dėl Lietuvos rinktinės trenerio Dainiaus Adomaičio ir šiuo metu NBA žaidžiančio krepšininko Donato Motiejūno santykių, kurie neleidžia rasti bendro sprendimo dėl atstovavimo nacionalinei komandai.
„Tai yra įdomus klausimas tokiu metu, kai dar vyksta čempionatai. Rinktinės treneriai atliko gerą darbą, pateko į Pasaulio taurę. Dar nėra aiškūs galimi kandidatai, daug ką koreguoja traumuos. LKF pasitiki trenerių štabu, o jeigu mums reikės su kažkuo pasikalbėti, tą ir padarysime. Nežinau, kur čia tos „bombos“ ieškoma“, - šypsojosi A. Sabonis
A. Sabonio sūnus Domantas buvo išrinktas geriausiu praėjusių metų Lietuvos krepšininku. Nors jis turėjo gerą sezoną NBA klube „Indiana Pacers“, A. Sabonis mato, kur jo sūnus dar turėtų pasitempti.
„Domantas dar turi vienerių metų sutartį su „Pacers“, todėl viskas šią vasarą priklauso nuo šio klubo vadovybės. Manau, kad jam dar trūksta to psichologinio metimo iš vidutinio nuotolio. Kovingumas yra geras, bet metimą reikia gerinti. Gal rinktinėje jam padėsime, parodysime Pauliaus Jankūno epizodus“, - teigė A. Sabonis.
LKF prezidentas nenorėjo prognozuoti antradienio vakarą Kaune vyksiančių Eurolygos ketvirtfinalio rungtynių tarp Kauno „Žalgirio“ ir Stambulo „Fenerbahce“ (Turkija) rezultato.
„Prognozuoti gali ekspertai, kurių pas mus netrūksta. Aš džiaugiuosi, kad „Žalgiris“ yra, kad jis suteikia džiaugsmą žmonėms. O kamuolys yra apvalus, todėl visko gali būti“, - pridūrė legendinis Lietuvos krepšininkas.