Ingvaras Butautas 2019 m. gegužės 18 d. 15:14

Lietuviai užkariauja vis daugiau viršūnių

„Visada norisi daugiau. Nors tokiai mažai šaliai rezultatai yra tikrai labai geri", - sako LKKRF generalinė sekretorė K. Stoliarovienė.

Šį savaitgalį Johanesburge (Pietų Afrikos Respublika) vykstančiose tarptautinės kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos (IFBB) profesionalų „Arnold Classic“ varžybose dalyvauja keturi Lietuvos sportininkai: prieš savaitę analogiškame turnyre aukso medalį klasikinės vyrų figūros kategorijoje laimėjęs Deividas Dubinas, Alina Čepurnienė, Deividas Gužys ir Ramona Žiauberytė.
 
Šio turnyro bendras prizinis fondas – 90 tūkst. eurų, po 10 tūkst. skirta kiekvienai iš devynių turnyro kategorijų.
 
Darbas – per treniruotes
 
„Pagrindinės mūsų rungtys – vyrų kultūrizmas, klasikinis kultūrizmas, klasikinė vyrų figūra, vyrų figūra (jose skiriasi reikalavimai, kūno paruošimas). Moterų – bikinis, kūno fitnesas, „hit" modelis, moterų figūra ir dar viena nauja kategorija "wellness", kuri dar neturi lietuviško pavadinimo“, – sporto šaką, kuri dažnai vadinama tiesiog kultūrizmu, pristatė Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos (LKKRF) generalinė sekretorė Kristina Stoliarovienė.
 
Priešingai nei kitose sporto šakose, čia visas fizinis darbas vyksta per treniruotes, varžybos – savo kūno paruošimo demonstracija. Taip pat, kaip ir kitose sporto šakose, kiekvienas varžybų dalyvis pasirodo būtent savo rungtyje, kuriai jis ruošiasi per visą treniruočių ciklą.
 
„Būna situacijų, kai žmogus dalyvauja dviejose kategorijose, bet tokie atvejai, kad jis jose abiejose laimėtų, nelabai įmanomi, nes kiekvienai kategorijai keliami skirtingi reikalavimai – pradedant nuo ūgio ir svorio. Viskas pas mus labai griežtai apibrėžta ir žmogus, žadantis dalyvauti varžybose, turėtų tikslingai ruoštis būtent tai kategorijai, kurioje žada dalyvauti“, – paaiškino K. Stoliarovienė.
 
Mėgėjai ir profesionalai

Profesionalai – tik maža dalis IFBB atletų. Geriausi iš geriausiųjų. Tai tie, kurie uždirba iš savo sporto ir negali dalyvauti dažnuose mėgėjų turnyruose, atstovauti miestui ar klubui ir rungiasi varžybose, turinčiose nemažus prizinius fondus.
 
Mėgėjų turnyruose lietuviai vis dažniau būna favoritai ir lyderiai.
 
„Antrus metus iš eilės iš Europos čempionato mes parsivežame devynis medalius. Pernai fitneso čempionato įskaitoje Lietuva buvo penkta, šiais metais – ketvirta. Vienu tašku atsilikome nuo trečiosios vietos. Kiek aš atsimenu, tokio rezultato dar  niekada nėra buvę. Mus aplenkė tik rusai, lenkai ir suomiai. O visas kitas daugiau nei 40 Europos šalių lenkėme mes. Tad pasiekimai tikrai labai geri“, – sakė K. Stoliarovienė.
 
Riba tarp mėgėjo ir profesionalo yra IFBB dalijamos vadinamosios „Pro" kortos – profesionalo statuso oficialus patvirtinimas.
 
„Atletas kreipiasi į nacionalinę federaciją su prašymu, kad nacionalinė federacija kreiptųsi į tarptautinę prašydama jam profesionalo statuso“, – apie tvarką pasakojo K. Stoliarovienė.
 
Šiemet IFBB jau patvirtino keturias naujas profesionalų kortas Lietuvos atletams: absoliučiai 2018-ųjų pasaulio bikinio čempionei R. Žiauberytei, absoliučiai kūno fitneso kategorijos pasaulio čempionei Virginijai Kaminskai, pernai Europos čempione tapusiai Sandrai Kazlauskienei ir antrą vietą Europos čempionate šiemet užėmusiam D. Gužiui.



Sportas kainuoja daug
 
Visi šie ir kiti IFBB profesionalai iš Lietuvos ar bet kurios kitos šalies ilgą laiką buvo savo sporto šakos mėgėjai, savo hobiui išleidę nemažai pinigų. Kultūrizmas nėra pigus užsiėmimas.
 
„Taip, mūsų sportas kainuoja daug, – sako LKKRF generalinė sekretorė. – Brangus pats pasiruošimas. Vien merginų apranga yra brangi, jeigu nori kokybiškos ir geros. Investuoti į save reikia nemažai. Vieni tą daro iš savo lėšų, kiti susiranda rėmėjų.“
 
Nepaisant išlaidų, sporto šakos populiarumu LKKRF nesiskundžia.
 
„Mes turime didelį sportininkų potencialą ir ganėtiną sporto šakos populiarumą Lietuvoje. Yra daug sportininkų ir daug gerų sportininkų. Ir jeigu kuris nors sugalvoja kokį sezoną nesiruošti varžyboms, automatiškai atsiranda tas, kuris jį pakeičia. Ir rezultatai nebūna prastesni. Mūsų dvejų metų iškovotų medalių skaičius ir labai panaši bendroji įskaita tą įrodo“, – paaiškino K. Stoliarovienė.
 
Ir pabrėžė, kad jau šiuo metu pasiekęs didelių viršūnių kultūrizmas Lietuvoje turi dar šviesesnę perspektyvą, nes vis vystosi.
 
„Juk visada norisi daugiau. Nors tokiai mažai šaliai kaip Lietuva mūsų rezultatai yra tikrai labai geri. Kiekvienais metais vis daugėja dalyvių nacionalinėse varžybose. Ir Lietuvoje šitas sportas tikrai eina į priekį. Taip pat ir infrastruktūros požiūriu. Dabar mes savo čempionatus jau rengiame arenose, kad būtų patraukliau žiūrovams ir patiems sportininkams sąlygos būtų geresnės“, – pasakojo LKKRF generalinė sekretorė.
 
Už papildus, bet prieš dopingą
 
Vargu ar paruošti savo kūną tarptautinio ar bent jau nacionalinio lygio varžyboms būtų įmanoma be specialios dietos ir maisto papildų.
 
„Kiekvienas sportininkas turi trenerį, kuris sudaro mitybos valgiaraštį, prižiūri, kad jo būtų laikomasi, žino, ką pakeisti, ką pridėti, ką atimti. Kiekvienam atletui individualiai. Viskas priklauso nuo trenerio požiūrio ir jo darbo. Suprantama, neapsieinama ir be papildų, kurie mūsų šalyje yra vartojami tik sertifikuoti. Papildų parduotuvės yra ir mūsų varžybų rėmėjos“, – kalbėjo K. Stoliarovienė.
 
IFBB yra vienintelė kultūrizmo organizacija, pasirašiusi sutartį su tarptautine antidopingo asociacija WADA. LKKRF bendradarbiauja su Lietuvos antidopingo agentūra.

Nors kultūrizmas yra jėgos sportas, LKKRF generalinė sekretorė tikina, kad šioje sporto šakoje dopingo vartojimas nėra masinis reiškinys: „Procentiškai, palyginti su kitomis sporto šakomis, dopingą vartojančių atletų išaiškinta tikrai nedaug. Ir mes neskambame dopingo skandaluose. Nes nėra taip, kad mūsų atletai vartotų jį masiškai. O tikrina iš tiesų griežtai. Europos čempionate, kiek žinau, per vieną dieną buvo paimta arti trisdešimties mėginių. Iš kiekvieno finalinio šešeto burtais vienas atletas privalo būti patikrintas.
 
Nuo kokio amžiaus verta pradėti sportuoti, K.Stoliarovienė vienareikšmiškai atsakyti negalėjo.
 
„Nesakau, kad mūsų sportu reikia užsiimti nuo vaikystės. Žmogus į jį ateina tada, kada to panori – labai įvairiai. Vieni jaunesnio, kiti vyresnio amžiaus“, – sakė LKKRF generalinė sekretorė.
 
LKKRF rengia trijų amžiaus grupių vaikų, jaunių ir jaunimo varžybas. Iki 16 ir iki 18 metų – dviejose kategorijose, iki 21 metų – penkiose.
 
„Ko neturime – tai vaikų fitneso. Lietuvoje tam kol kas nėra nei galimybių, nei poreikio“, – sako K. Stoliarovienė.
 
Pati 33-ejų metų LKKRF generalinė sekretorė dabar jau nesportuoja, o tik užsiima organizacine federacijos veikla. Anksčiau ji buvo vadinama Lietuvos bikinio karaliene. Nors pati atsikirsdavo, kad yra tik Karaliūtė, o Karalienė – jos mama (Karaliūtė – mergautinė K. Stoliarovienės pavardė). 2012 m. bikinio ketegorijoje ji iškovojo pasaulio pirmenybių bronzą.