Alytaus festivalyje – Lietuvos ėjikų sėkmė

1988-aisiais užfiksuotas dalyvių rekordas (386), tačiau, kaip teigia K. Pavilonis, norinčiųjų dalyvauti buvo dar daugiau, tik jų nebuvo kur apgyvendinti.

Šiemetinis 45-aisias alytiškių festivalis skyrėsi nuo ankstesniųjų. Mat jau kitą dieną po šio renginio vyko Europos sportinio ėjimo taurės varžybos, todėl alytiškiai į savo festivalį pakvietė rungtyniauti jaunuosius sportininkus bei veteranus. 

Susirinko ėjikai  iš Latvijos, Baltarusijos, Slovakijos, Rusijos, Ukrainos, Vengrijos, Lenkijos, Prancūzijos, Danijos ir Italijos. 

„Tų ėjikų galėjo būti ir daugiau, tačiau vėlgi mums iškilo apgyvendinimo problema. Tokių varžybų jauniesiems ėjikams labai reikia, nes skatina tobulėti. Kasmet apie mūsų festivalį išgirsta vis daugiau pasaulio šalių. Nenorim, kad mums sportininkus augintų Amerikos, Šveicarijos ar Ispanijos treneriai, patys juos ugdome.  Organizuoti tokio masto renginį nėra lengva, bet Alytus, padedant miesto savivaldybei, jas geranoriškai paremia. O mano pagrindinis tikslas – viską padaryti gerai, kad ėjikai pamiltų mūsų varžybas ir kasmet į atvažiuotų rungtyniauti“, - sako K. Pavilonis.

Sėkmingiausia pasirodė Lietuvos jaunieji ėjikai, užėmę keturias pirmąsias  vietas.

Iš Lietuvos sportininkų savo amžiaus grupėse nugalėtojais tapo: Justė Perveneckaitė (1 km 14-metėms – 4 min.45 sek.), Akvilė Orliukaitė (3 km 16-metėms – 15 min. 43 sek.), Liudas Grincevičius (1 km 12-mečiams – 5 min.3 sek.) ir Airijus Vaidaugas (1 km 14-mečiams – 5 min. 25 sek.). 

Tiesa, Vienas iš varžybų diktorių, praeityje garsus ėjikas Alvidas Baltaduonis teigė, kad Lietuvoje labai mažėja jaunųjų ėjikų. 

Kaip yra iš tikrųjų? Pagrindiniai mūsų šalies ėjikų rengimo centrai ir toliau išlieka Druskininkai, Birštonas, Pabradė, Krakės, tačiau pozicijas labai užleido alytiškiai. 

Birštono ėjikų treneris Povilas Juozaitis, daugiau kaip 30 metų dirbantis kartu su savo broliu Jonu Juozaičiu, sako, kad Birštone ėjikų iš tikrųjų mažai, tačiau jų yra. „Dabar mūsų grupėse rimtai pratybas lanko 10 vaikų, kai anksčiau jų būdavo 40-50 ir netgi tekdavo daryti atranką, ne visus galėdavome išvežti į varžybas.  Dabar jaunimą prikalbinti sportuoti tikrai sunku“, - sako P. Juozaitis, kurio 5 auklėtiniai dalyvavo alytiškių sportinio ėjimo festivalyje.   

Birštoniečių trenerį ypač nudžiugino 1 km distancijoje nugalėtoju tapęs Birštono gimnazijos penktokas A.Vaidaugas ir antrą vietą užėmęs Dovydas Tolis. Tačiau šioje distancijoje rungtyniavo vos 5 jaunieji ėjikai.  4 km distancijoje 14-mečiams Nojus Butėnas užėmė trečią vietą, o Armanda Tolytė šioje pat distancijoje - ketvirta. Tai - patys gabiausi trenerių Jono ir Povilo Juozaičio auklėtiniai, su kurias jie sieja dideles viltis. 

Lietuvos sportinio ėjimo rinktinės vyr. treneris pabradietis Viktoras Meškauskas į Alytų atsivežė 14 vaikų, o iš viso pas juos aktyviai pratybas lanko 25 sportininkai. 

„Ėjimas – ne žaidimai, bet, labai norint, įmanoma vaikus sudominti šia rungtimi. Didelė motyvacija vaikams yra ta, kad turime olimpiečių. Dabar jau ne fantazija iš Pabradės išvykti į olimpines žaidynes. Tai jau realybė. Pabradietė Živilė Vaiciukevičiūtė siekia dalyvauti savo antrosiose olimpinėse žaidynėse. Dėl kelialapio kovos ir jos sesuo dvynė Monika“, - sako V. Meškauskas. 

Alytuje pabradiečiai iškovojo dvi pirmąsias vietas: 1000 m distanciją dvylikmečių grupėje greičiausiai įveikė Justė Pervenickaitė ir Liudas Grincevičius. 

Ėjimo takelyje rungtyniavo ir V. Meškausko dukra Nora, kuri šiemet baigs devintą klasę. Ji 3 km distancijoje buvo trečia. Jos tėvas ir treneris tikisi, kad ėjikė kitais metais įvykdys Europos jaunių čempionato normatyvą. 

„Šia dienai nesureikšminu, jog būtinai reikia laimėti ar tapti prizininke. Kol kas tai nėra profesionalusis ėjimas, darbas prasidės kiek vėliau.  Įvairiuose tarptautiniuose seminaruose akcentuojama, jog specializaciją geriau pradėti truputį vėliau“, - pabrėžia V. Meškauskas. 
 

Per Europos taurės varžybas rungtyniavo dar viena V. Meškausko dukra  Adrija, kurios pagrindinis tikslas šiemet – startas Europos jaunimo iki 20 m. čempionate. 

Buvo tikimasi, kad normatyvas jai paklus per Europos taurės varžybas, tačiau sportininkei to padaryti nepavyko. 

V. Meškauskas Pabradėje vienintelis ugdo ėjikus. Kai šis specialistas būna išvažiavęs į treniruočių stovyklas, daug padeda buvusi ėjikė Inga Mastianica, kuri tada treniruoja jo grupę. 

„Labai norėčiau, kad ji treniruotų mūsų ėjikus, tačiau Inga turi kitą darbą Vilniaus visuomenės sveikatos centre.  Prieš Alytaus festivalį ir Europos taurės varžybas su auklėtiniais buvau išvykęs į treniruočių stovyklą aukštikalnėse Kirgizijoje, namie mane sėkmingai pavadavo  Inga“, - d-žaugėsi V. Meškauskas. 
 

Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos prezidentas K. Pavilonis tragiška vadina Alytaus sportinio ėjimo padėtį.  

„Mieste neliko trenerių. Teoriškai ėjikus ugdo Vaidas Gumauskas ir Arūnas Klebauskas, tačiau pas juos tėra tik vienas kitas ėjikas. Kažkada Alytus net 30metų neturėjo rimtų konkurentų, čia buvo susibūrę geriausi Lietuvos ėjikai, faktiškai šalies nacionalinė rinktinė. Jie turėjo puikias treniruočių ir buitines sąlygas. Kažkada vyko labai gražios „Sporto“ taurės svaržybas, kurias mes vadindavome ėjikų olimpinėmis žaidynėmis. Vienais metais jose dalyvavo net 50 Alytaus ėjikų.  Nėra gera padėtis ir Birštone, Druskininkuose, Krakių parapijoje. Jaunųjų ėjikų kalve tampa Pabradė, kur ugdomi geri ėjikai“, - teigia K. Pavilonis.