Pripažinimą pelnė ir užkulisinė kova

Iš Europos čempionato Lietuvos meninės gimnastikos komanda grįžo pakilios nuotaikos – su favoričių etiketes nešiojančiomis gimnastėmis mūsiškės varžėsi kaip lygios su lygiomis ir dukart prasibrovė į finalą. 

Dar prieš kelerius metus kaip autsaiderės linksniuotos lietuvės šiandien kabinasi į atlapus geriausioms ir nežada sustoti. Prisimindama Europos čempionatą, gegužės viduryje vykusį Azerbaidžano sostinėje Baku, Lietuvos rinktinės trenere šiandien dirbanti Dalia Kutkaitė, kuriai kadaise lenkėsi visa Europa, turi pagrindo šypsotis. 
 

„Padarėme daugiau, nei tikėjomės. Iškopti į du finalus buvo be galo sudėtinga esant tokiai konkurencijai, dalyvaujant tokioms valstybėms, kurios turi nepalyginamai geresnes sąlygas. Tai didžiulis laimėjimas – mes turime kuo didžiuotis, nes tik šešios komandos iš visos Europos pateko į du finalus, tarp jų ir Lietuva“, – jaunimo komandos pasirodymu Baku didžiuojasi trenerė. 

Dviejuose finaluose, be Lietuvos, taip pat varžėsi Rusijos, Baltarusijos, Italijos, Ukrainos ir Ispanijos komandos.

Lietuvos komanda prasiskynė kelią į penkių kaspinų bei penkių lankų finalines rungtis ir jose atitinkamai užėmė septintą ir aštuntą vietą.

„Visą laiką jaunimo čempionatuose būdavo tik vienas pratimas, tik viena kompozicija, o šiemet pirmą kartą reikėjo atlikti dvi kompozicijas. Paruošti dvi kompozicijas daug sudėtingiau, kita vertus, daugiau galimybių varžytis – jei ne vieno, tai kito pratimo finale“, – LTOK žurnalui „Olimpinė panorama“ paaiškina D.Kutkaitė. 

Būtent grupiniai pratimai – Lietuvos komandos arkliukas. Prieš metus vykusiame Europos jaunimo čempionate Lietuvos rinktinė taip pat džiaugėsi finalu ir šešta vieta jame. 

„Mergaitės pernai buvo tarp aštuonių geriausių komandų, dabar vėl aštuntuke. Vadinasi, tai ne atsitiktinumas, tai jau Lietuvos komandos pripažinimas, įvertinimas“, – teigia D.Kutkaitė.

Sunku su tuo nesutikti, juolab kad šių metų komanda – visiškai nauja. Praėjusio čempionato dalyvės jau perėjo į suaugusiųjų amžiaus grupę, o šiemet Europos čempionate debiutavo trylikametės ir keturiolikmetės kaunietės Patricija Kilijonaitė, Eva Dovidonytė, Emilija Tarnauskaitė, klaipėdietė Paulina Jočytė bei vilnietė Gabija Cicėnaitė. 

„Teisėjai jau pradėjo mus gerbti ir pripažinti. Tai labai daug. Net neįsivaizduojate, koks didžiulis darbas pramušti ledus, kad į Lietuvos komandą būtų žiūrima kaip į konkurentę. Mūsų pasaulyje tai jau labai daug“, – meninės gimnastikos užkulisių šydą praskleidžia patyrusi specialistė. 

Pripažinimą Lietuvos komandai pelnė ir pats pasirodymas, ir nepralaimėta užkulisinė kova. Pirmiausia, pasak D.Kutkaitės, tam, kad mūsų komanda būtų įvertinta, kompozicija turėjo būti ne dviem, o visomis trimis galvomis aukštesnė. 

„Aldutė Giriūnienė sugebėjo sukurti tokias išskirtines kompozicijas, apie kurias kalbėta visą čempionatą. Mūsų klausinėjo, kas sukūrė, kieno pagalbos prašėme. Niekieno. A.Giriūnienė – pirmoji mano trenerė, aš ja labai pasitikiu ir vertinu, mes daug metų kartu dirbome Ispanijoje ir ji sukūrė tas kompozicijas. Nemiegojo dienomis ir naktimis – tuo gyveno ir už tai buvo įvertinta“, – išskirtinių kompozicijų svarbą pabrėžia trenerė. 

O prie puikaus pasirodymo prisidėjo keli papildomi veiksniai – praėjusių metų šešta vieta finale, darbas užkulisiuose. Europos čempionate dirbusios teisėjos Valentina Bagrijeva ir Sigutė Mackonienė, pasak trenerės, savais būdais taip pat kovojo už Lietuvos komandą. 

„Jeigu žiūrėtume į čempionato pradžią, tai mūsų komanda, pagal teisėjų skaičiavimus, neturėjo patekti į finalus. Tačiau mes tuos planus išardėme ir visi laikraščiai rašė, kad didžiulis siurprizas – Lietuva finale. Visą šitą užkulisinę kovą reikia išgyventi, būti psichologiškai labai tvirtam. Juk vienas dalykas, kai atvažiuoji į čempionatą ir turi visų palaikymą bei pripažinimą, žinai, kad gerai pasirodęs būsi tame aštuntuke, o kitas dalykas, kad apie tave net nešneka, tau net nieko neplanuoja. Todėl reikia būti psichologiškai tvirtam, kovoti iki galo. Mums buvo daug sunkiau nei kitoms komandoms“, – apie kovas ant kilimo ir šalia jo pasakoja D.Kutkaitė. 

Lietuvos merginos atsilaikė. Ir tai visos komandos nuopelnas. Su jomis dirbo ir psichologas Andrius Liachovičius. Mergaitės į komandą suburtos įvertinus ne tik jų sugebėjimus, bet ir charakterį.

„Mergaitės labai nori pergalių, jos dirba, siekia tikslo. Vaikų, kurie nenori dirbti ar mano, kad viskas lengvai pasiekiama, komandoje nėra. Visas šitas „bukietas“ ir padėjo čempionate. Be to, man labai svarbu, kad vaikai būtų tokie, kuriems Lietuvos vardas kažką reikštų“, – detales vardija trenerė.  

Tai, kad šios trys kaunietės, klaipėdietė ir vilnietė turi charakterį, atskleidžia tokia detalė – kartu jos treniruojasi vos metus. 

„Mergaitės iš skirtingų miestų, jas reikia surinkti, kad jos galėtų treniruotis kartu. Šitas mergaites, kurios išvažiavo į Europos čempionatą, mes paruošėme per penkias stovyklas. Tai didvyriška. Nė vienos šalies atstovai, kuriems pasakau, kokiomis sąlygomis mes ruošiamės, netiki, mano, kad juokauju. Bet tai faktas“, – patikina D.Kutkaitė. 

Kitas iššūkis šiam penketui – pasaulio jaunių čempionatas Maskvoje, kuris vyks liepos 19–21 d. Tiesa, jaunimo komanda į jį vyks su viena sąlyga – jeigu bus finansų. 

„Besiruošdami Europos čempionatui išnaudojome visus finansus ir dabar esame minuse. Taigi su ištiesta ranka bandysime prašyti, kad mus kažkas išgirstų, įvertintų mūsų darbą, pastangas ir kažkiek padėtų, kad galėtume pasiruošti ir garbingai sudalyvauti pasaulio čempionate. Man atrodo, nei pasaulis, nei Europa nesupras, jeigu Lietuvos komanda, kuri dabar yra aštuntuke, neatvažiuotų į pasaulio čempionatą“, – apie euforiją sklaidančią realybę pasakoja trenerė. 

Azerbaidžano sostinėje tuo pat metu vyko ir suaugusiųjų amžiaus grupės meninės gimnastikos čempionatas, kuriame Lietuvai atstovavo trys sportininkės – Julija Ivanova, Beatričė Gerulytė ir Brigita Budginas. „Individualioje programoje dar reikia daug tobulėti, – pripažįsta rinktinės trenerė. – Čia sunkiau nei grupiniuose pratimuose, nes konkurencija milžiniška.“

Geriausiai tarp suaugusiųjų iš Lietuvos komandos pasirodė B.Budginas, kuri atlikdama pratimą su kaspinu užėmė 28 vietą, o pratimuose su kuokelėmis buvo 30-ta. „B.Budginas patempė Lietuvos komandą į viršų“, – nauja rinktinės nare džiaugiasi D.Kutkaitė.

JAV gyvenanti lietuvių kilmės Brigita prie Lietuvos komandos prisidėjo šiemet. Norą atstovauti Lietuvai pareiškė pati sportininkė. B.Budginas treniruojasi JAV, tačiau ne vieną kartą buvo atvykusi į Lietuvą, dalyvavo treniruočių stovykloje. 

„Manau, tai tik į gera. Tai yra konkurencija, kuri labai reikalinga. Ne visi tą supranta, pasipriešinimo buvo nemažai. Bet, manau, su laiku supras, kad kuo daugiau yra į ką lygiuotis, tuo geriau augti ir tobulėti mūsų vaikams“, – sako trenerė. 

Šie metai – priešolimpiniai, kai įvairių sporto šakų atstovai pradeda skaičiuoti olimpinius kelialapius ir galimybes kitų metų Tokijo olimpinėse žaidynėse. Lietuvos meninės gimnastikos atstovai apie Tokiją nesvajoja. Jų viltys ir svajonės lekia į Paryžių, kuriame olimpinės žaidynės vyks dar po ketverių metų, 2024-aisiais. 

„Turime svajonę kitam olimpiniam ciklui suburti grupinių pratimų komandą, nes jau dvejus metus jaunimo čempionatuose mergaitės rodo puikius rezultatus. Tai ir buvo daroma tam, kad Lietuva pagaliau turėtų grupinių pratimų suaugusiųjų rinktinę, kuri bandytų kovoti dėl patekimo į olimpines žaidynes Paryžiuje“, – savo tikslus dėsto D.Kutkaitė.