Pavilnių regioniniame parke vykęs pėsčiųjų žygis Gedulo ir Vilties dienai paminėti sutraukė 250 įvairaus amžiaus dalyvių.
Renginį organizavo Lengvosios atletikos asociacija (LAA), o jį padėjo surengti Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Naujosios Vilnios seniūnija bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija.
Tai buvo pirmasis šiai datai skirtas LAA pėsčiųjų žygis. Iki šiol asociacija rengdavo bėgimo varžybas.
„Šįkart nusprendėme, kad renginyje galėtų dalyvauti ne tik darželinukai, paaugliai, jaunimas ir senjorai, bet ir buvę tremtiniai, jų vaikai, anūkai ir proanūkiai. Nuo šiol šis pėsčiųjų žygis Gedulo ir Vilties dienai atminti vyks kasmet, nes mes negalime pamiršti to, kas buvo, ir norime visiems priminti tą tragišką lietuvių tautai 1941-ųjų birželio 14-ąją. Žygis nereikalauja specialaus pasirengimo, sportinės aprangos, jame gali dalyvauti kiekvienas“, - sakė A. Maldūnas.
Nepaisant alinančio karščio, 3,5 km ir 7 km distancijas, nusidriekusias rekreacinėje zonoje, panoro įveikti apie 250 žmonių.
Jauniausiai dalyvei vilnietei Barborai Kriukonytei – vos 1,4 metų, ji žygyje dalyvavo vežimėlyje.
Vyriausiam dalyviui, LAA organizuojamų bėgimų starteriui Borisui Gilevskiui - 73-eji, o vilnietei Janinai Keliauskienei – 69-eri. .
Dar gerokai prieš startą Pavilnių regioninio parko Strielčiukų žygtakyje išdygo palapinės ir stalai.
Varžybų organizatoriai pasirūpino, jog žygio dalyviai, įveikę distancijas, galėtų pasivaišinti Adutiškio pasienio užkardos pasieniečių išvirta koše ir arbata.
Visų žygio dalyvių laukė specialiai šioms varžybos LAA užsakyti medaliai, o spalvingi „Stiklitos“ atminimo prizai buvo įteikti labiausiai prisidėjusiems prie šio renginio bei gausiausiai dalyvavusioms komandoms.
Visi galėjo atsigaivinti „Hermio“ vandeniu, paskanauti „Rokiškio sūris“ ir „Naujasis Nevėžis“ produkcija. EuroMed klinikos darbuotojos ne tik gausiai dalyvavo varžybose, bet visiems žygio dalyviams įteikė savo rėmėjų dovanų.
Prieš startą varžybų diktorė, praeityje puiki lengvaatletė, o dabar LAA valdybos narė, nuo 1989-ųjų Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazijos kūno kultūros mokytoja dirbanti Margarita Navickaitė-Noreikienė žygio dalyvius supažindino su 1941-ųjų birželio 14-aja, kai sovietų represinės struktūros 3 valandą ryto pradėjo masinius lietuvių gyventojų trėmimus į atokias šiaurines Sovietų Sąjungos teritorijas.
Varžybų organizatoriai parengė maršrutą tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti, pagerbti tremtinius, priminti jų likimus ir taip išsaugoti istoriją.
Pagrindinis renginio organizatorius, LAA valdybos pirmininkas A.Maldūnas prieš startą visų prašė trasoje neskubėti, nelenktyniauti - eiti palengva, tausojant ir stiprinant savo sveikatą, o ne ją gadinant.
Pėsčiųjų žygyje dalyvavo ir 18–a M. Noreikienės mokinių. Tai buvo gausiausia žygyje dalyvavusi komanda, už tai apdovanota specialiu prizu.
Kartu su mokiniais ėjo ir M. Noreikienė, kuri šventėje dalyvavo iškart po Aukštadvaryje vykusio tradicinio Povilo Karoblio ir Vytauto Ramonaičio auklėtinių susitikimo.
„Organizatoriams priklauso irgi dalyvauti, o ir kitus užvesti ant to kelio. Jaunystėje bėgiojau 400 m, 400 m per barjerus ir 800 m distancijas“, - sakė M. Noreikienė.
Į pėsčiųjų žygį atskubėjusi jos dukra, dantų technikė Aistė Noreikaitė labai nustebo, kai nerado jau trasoje buvusios savo mamos. Tad Aistei nieko kito nebeliko, kaip sulaukti sugrįžtančių žygio dalyvių ir renginio organizatoriams padėti juos apdovanoti.

Visų priekyje ėjo Pavilnių ir Verkių parko direkcijos vyriausiais specialistas Paulius Macijauskas. Šalia jo – direkcijoje savanoriaujanti marokietė Hanna Abdeloihabi, atvykusi iš Prancūzijos. Ji trasoje fotografavo įdomiausius momentus ir nuotraukas kėlė į socialinius tinklus.
Žygio vedlys nuo devynerių iki šiol žaidžia krepšinį, daug bėgioja, dviračiu važinėja į darbą, vaikšto su savo augintiniu Marsu. „Žygis labai patiko. Nepaisant didelio karščio, miškas nuo saulės suteikė puikų atokvėpį ir eiti buvo smagu“, - džiaugėsi P. Macijauskas.
Žygeivių būryje - ir Vilniaus savivaldybės Aplinkos apsaugos komisijos narė Janina Keliauskienė, kuri 1952-aisiais su mama, tėvu ir broliu buvo ištremti į Vorkutą. Šeima į Lietuvą sugrįžo 1963-iaisiais, tik tarp jų nebuvo tėvo Vladislavo Stefanovičiaus, kuris mirė tremtyje netoli Vorkutos.
„Nesulaukusi nė 50-ties Lietuvoje mirė mano mama Janina, o 21-erių brolis Josifas nuskendo Neryje. Dalyvaudama pėsčiųjų žygyje pagerbiau šviesų savo šeimos atminimą. Sibiras pakenkė ir mano sveikatai, šiemet patyriau insultą, po kurio buvo sunku atsistatyti. Dabar stengiuosi gyventi sveikai, namuose mankštinu rankas ir kojas, dalyvauju įvairiuose žygiuose. Numečiau 20 kg svorio ir jaučiuosi gerai, žygyje man neparilgo 3,5 km distancija“, - įspūdžiais dalijosi J. Keliuotienė.
Buvusios ilgametės Antakalnio seniūnijos darbuotojos, o dabar Trakuose gyvenančios Janinos Gilevskos mamos giminės irgi buvo ištremti į Sibirą. Žygyje ji dalyvavo su visa savo šeima – vyru Borisu, dukra Ala ir anūkais 4,5 metų Justina bei Karoliu, kuris emocijas patyrė vežimėlyje.
Utenoje gimusi ir augusi, o dabar Vilniuje gyvenanti ir bendrovėje „Orlen Lietuva“ buhaltere dirbanti Ramunė Kašėtaitė pėsčiųjų žygiu pagerbė savo tėvą Mečislovą Kašėtą, kuris su savo tėvu ir giminėmis buvo ištremtas į Sibirą. „Pėsčiųjų žygis – puikus renginys. Kitąmet į jį pakviesiu ir savo kolegas“, - sakė R. Kašėtaitė.
Žygyje dalyvavo ir daugiau nei 10 metų Naujosios Vilnios seniūnu dirbantis Jurijus Gridiuško su savo 12-mečiu sūnumi Valdemaru, kurie įveikė 7 km distanciją.
Seniūnas ypač džiaugėsi, kad kelioms valandoms šeimas galėjo atitraukti nuo kompiuterių ir išmaniųjų telefonų.
„Pėsčiųjų žygiui Gedulo ir Vilties dienai atminti rengėmės labai kruopščiai ir atsakingai. Sutvarkėme aikšteles, per žygį budėjo medikai, tvarką prižiūrėjo policijos darbuotojai. Rūpesčių buvo nemažai, daug ką reikėjo derinti, daug skambučių, susirašinėjimų“, sakė 38-eių J. Gridiuško.
Jis – didelis kovos menų entuziastas, aktyviai treniruojasi. Kartu su seniūnu žygyje dalyvavo ir keli jo vadovaujami darbuotojai.
Aktyvus pėsčiųjų žygyje buvo EuroMED klinikos kolektyvas. Šeimos gydytoja Ala Grigienė teigė, kad ji šio žygio ypač laukė, nes laisvalaikiu mėgsta pasivaikščioti.
„Mano, gydytojos, stažas - jau 25-eri. Laisvalaikiu žaidžiu tenisą Bernardinų sodo aikštyne, mėgstu vaikščioti pėsčiomis Pavilnyje, kur gyvenu. Bevaikščiodama per "YouTube" klausau įvairių paskaitų, mokausi kalbų. Kiekvieną dieną nueiti po 10 km visiškai nesunku, tačiau šioje trasoje buvo ir kalniukų, kurie pareikalavo nemažų pastangų. Mūsų jauname ir energingame kolektyve daugiausiai dirba moterys, jas visas skatinu sportuoti, o vyrai klinikoje – didelis deficitas“, - šypteli A. Grigienė.
Nors jos giminėje nebuvo tų, kurie buvo ištremti į Sibirą, tačiau gydytoja džiaugėsi, galėdama pagerbti tuos, kurie ne savo noru atsidūrė Sibire.
„Tai labai tragiška mūsų valstybės patirtis. Šis žygis tam ir buvo skirtas, distancijoje ne vienas pagalvojo, ką tremtiniams reikėjo išgyventi“, - sako A. Grigienė.
Šios klinikos personalo vadovė Ala Dekan žygyje dalyvavo su penktą klasę Rudaminos „Ryto“ gimnazijoje lankančia 12-mete dukra Karina ir įveikė 7 km distanciją.
„Gyvenu Skaidiškėse, kur labai puiki vieta pasivaikščioti, su dukra gamtoje dažnai ir praleidžiame savo laisvalaikį. Šis žygis proginis – Gedulo ir Vilties dienai atminti. Lietuvių tautos Istorija tragiška: vien per vieną savaitę iš Lietuvos buvo išvežta 30 tūkst. gyventojų. Mes pagerbėme tremtyje žuvusius lietuvius“, - sako A. Dekan.
Kartu su ja ėjo ir klinikos slaugytoja Anžela Britain, gydytoja odontologė Justė Slabšytė, odontologų pagalbininkės Evelina Mazur ir Diana Suzanovič, fizioterapijos slaugytoja Genovaitė Jankauskienė.
12 žygio dalyvių su savo šeimomis atstovavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos pasienio rinktinės Adutiškio pasienio užkardai.
Pareigūnė Aušra Bečelytė- Zubovienė žygyje dalyvavo su vyru ūkininku Denisu bei sūnumis šeštoku Nikita ir dukra Kamile, kuri šiemet eis į pirmą klasę.
Žygis ypač patiko ir Stunžėnų šeimai: pareigūnui Vygantui, žmonai mokytojai Renatai ir jų vaikams mokiniams Austėjai bei Dominykui.
„Savo tarnyboje palaikome patriotiškumo dvasią, todėl ir nusprendėme dalyvauti šiame kilniame renginyje. Įveikėme 7 km distanciją ir žygiu esame labai patenkinti“, - sakė A. Zubovienė.
7 km nuotolį sėkmingai įveikė ir vilnietis teisininkas Gintas Kimtys su žmona medike Vaiva bei sūnumis 5-erių Adomu ir 2-ejų Vyteniu.
Baigus nuotolį, jų veiduose nuovargio nebuvo nė žymės. Šeima džiaugėsi turiningai praleidusi šeštadienį, o vaikai – dar ir savo pirmaisiais medaliais.
„Visada stengiamės dalyvauti renginiuose, skirtuose panašioms progoms, kada galime pažymėti ir šventes, ir mūsų istorines datas. Gedulo ir Vilties diena yra svarbi kiekvienam Lietuvos piliečiui. Į Sibirą buvo ištremti ir tolimi mano giminės, kuriuos dabar žygyje ir prisiminėme“, - sakė G. Kimtys.
Liepos 13-ąją LAA organizuos ėjimą pasieniečių takais ir darys pertrauką iki rudens. Rugsėjo 13 d. Kupiškyje vyks Maskvos olimpiečio Aleksandro Antipovo taurės varžybos, kur bus rungtyniaujama 8 km distancijoje, o trumpesniuose nuotoliuose varžysis darželinukai, vaikai, paaugliai ir jaunimas.