„Medalių galėjo būti ir daugiau“

XXX vasaros universiadoje Neapolyje (Italija) dalyvavo 41 Lietuvos sportininkas. Sėkmingiausiai pasirodė lengvaatlečiai, pelnę keturis medalius. 

 

Čempione tapo ieties metikė kaunietė Liveta Jasiūnaitė, sidabro medaliu pasipuošė ieties metikas vilnietis Edis Matusevičius, per atrankos varžybas pagerinęs ir Lietuvos rekordą, o bronzos – šuolininkas į aukštį kaunietis Adrijus Glebauskas bei uteniškė disko metikė Ieva Zarankaitė. 

Komandų įskaitoje Lietuvos studentai užėmė 29-ąją vietą tarp 128 šalių. Daugiausiai medalių – 82 – iškovojo Japonijos atstovai. Estai pelnė po vieną aukso ir bronzos medalį ir buvo 35-ti, latviai laimėjo vieną bronzą ir dalinosi 57-68 vietomis. Medalius pelnė 68 šalių delegacijos.

Šiandien universiadoje geriausiai pasirodę studentai buvo pagerbti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, juos pasveikino ir apdovanojimus įteikė ministras, didelis sporto entuziastas Algirdas Monkevičius ir viceministrė Kornelija Tiesnesytė.

Lietuvos studentų sporto asociacijos (LSSA) prezidentas Česlovas Garbaliauskas padėkojo ministerijos vadovams, kad atletams buvo sudaryta galimybė išvykti į svarbiausią metų studentų sporto renginį: „Pasirodėme pagal savo galimybes. Labiausiai nudžiugino lengvaatlečiai. Apdovanojimų galėjo būti ir daugiau. Iš treniruočių stovyklos aukštikalnėse Ispanijoje į Neapolį atskubėjęs plaukikas Andrius Šidlauskas dukart buvo ketvirtas ir turėjo visas galimybes tapti prizininku. Universiadoje negalėjo dalyvauti pasaulio plaukimo elitui priklausantis panevėžietis Danas Rapšys, praėjusioje Universiadoje laimėjęs du aukso ir vieną bronzos medalius, o lengvaatletei trišuolininkei vilnietei Dianai Zagainovai Universiada sutapo su Europos iki 23 m. čempionatu, kur ji laimėjo aukso medalį."

 

Lietuvos studentai universiadose dalyvauja nuo 1993 metų, kai šokių ant ledo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas Lietuvai iškovojo pirmuosius medalius. Iš viso iš 15 universiadų Lietuvos studentai parsivežė 58 medalius: 23 aukso, 13 sidabro, 22 bronzos. Universiadose yra dalyvavę apie tūkstantį Lietuvos studentų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija finansuoja Lietuvos studentų dalyvavimą universiadoje, sporto šakų federacijos – sportininkų pasirengimą.
 

Universiadoje dalyvavo 41 mūsų sportininkas, kaip vertinate jų startus? - paklausėme Č.Garbaliausko.

Lietuvos sportininkai dalyvavo penkių sporto šakų varžybose (lengvoji atletika, plaukimas, dziudo imtynės, gimnastika ir šaudymas) iš 18-os. Vykdami į Universiadą galvojome apie minimaliusią variantą – laimėti nors vieną medalį, tuomet būtų galima rašyti trejetą su minusu. Dabar vertinimas daug geresnis.
 

Apmaudžiausiai tai, jog į Neapolį negalėjome išvežti mūsų vaikinų krepšinio komandos, 2017-ųjų universiados čempionės. Praėjusiais metais lapkričio pabaigoje per Lietuvos krepšinio federacijos posėdį buvo paskirti visų amžiaus grupių rinktinių treneriai, išskyrus studentų rinktinę. 

Iš federacijos gavome raštą, jog rinktinę siųsti į universiadą ji sutinka tik tuo atveju, jeigu LSSA savo pinigais finansuos komandos pasirengimą.  Tačiau dėl pinigų stygiaus to padaryti nepajėgėme, ir komanda Neapolyje nedalyvavo. Gaila, kad LKF visiškai nerūpi ir merginų studentų rinktinė. 

LSSA pasirūpina tik sportininkų kelione į universiadą, jų išlaikymu, sportine apranga, o už atletų pasirengimą yra atsakinga kiekvienos sporto šakos federacija. Mes - už gerą partnerystę, tokią, kaip su Lietuvos lengvosios atletikos federacija, su kuria ieškome bendrų sąlyčio taškų, kartu darome bendrą darbą.   

Universiadoje dalyvavo dvi mūsų dziudo komandos (5 merginos ir 5 vaikinai), tačiau dar prieš išvykstant į varžybas kelio traumą gavo vienas komandos lyderių Rokas Nenartavičius, kuris negalėjo varžytis. Per varžybas traumą patyrė ir Romas Petkus. 
 

Pasidarė sunku rungtyniauti su visų sudėčių varžovų komandomis ir žlugo visos viltys gerai pasirodyti komandų varžybose. 
 

Apskritai pasirodymas universiadoje mus tenkina, džiaugiamės keturiais medaliais. 
 

Žinoma, buvo ir sėkmingesnių mūsų studentų pasirodymų. Tai priklauso nuo to, kokios sporto šakos būna įtrauktos į universiados programą. Tarkime, 2011-aisiais Šenženyje (Kinija) mūsų studentai pelnė net 13 medalių. 


 

Priklausomai nuo to, kiek universiadoje atskirose sporto šakose dalyvavo mūsų sportininkų, tiek išvežėme ir jų trenerių. Trenerių galėjo būti ir daugiau,  tačiau yra kvotos. 
 

Lengvaatlečių komandoje buvo 4 mūsų treneriai ir gydytojas, plaukimo ir dziudo - po 2, šaudymo ir gimnastikos – po 1. Studentų rinktinės kineziterapeutas – Mantas Lesnickas. Iš viso mūsų sportinę delegaciją sudarė 57 žmogus.  

Išgyvename, kad buvę Kūno kultūros ir sporto departamento vadovai nesugebėjo sukurti Lietuvos studentų sporto strategijos, jie netgi norėjo anuliuoti 2006 m. Vyriausybės nutarimą skirti premijas už universiadose laimėtus aukso, sidabro ir bronzos medalius. Tačiau to padaryti jiems nepavyko. 
 

Šiek tiek nustebino. Galvojau, kad pagrindinė kova vyks tarp Rusijos ir JAV studentų. Teko kalbėtis su mūsų lengvaatlečių ir dziudo treneriais, kurie buvo nuvykę į Japoniją. Jie pamatė, kokias sąlygas sportuoti turi gimnazijų ir mokyklų mokiniai, apie jas galima tik svajoti. 
 

Mūsų mokiniams, baigusiems gimnazijas ir pradėjus studijuoti aukštosiose mokyklose, reikia mokėti už studijas, bendrabučius, jie patys turi save išlaikyti. 
 

Mūsų trenerių amžius vis didėja, jiems sudaromos sąlygos kasmet darosi sudėtingesnės. 

Disko metikė Ieva Zarankaitė pasakojo, kad Floridos universitetas, kuriame ji studijuoja, nėra specializuotas sporto universitetas, tačiau jis turi 85 tūkst. vietų stadioną, jau nekalbant apie kitas sporto bazes. 

Universiadoje komandinėje įskaitoje po japonų liko antrą vietą užėmę Rusijos, trečią - Kinijos, ketvirtą - JAV, penktą - Pietų Korėjos ir šeštą -  Italijos sportininkai. 

Nustebino ispanai, kurie Universiadoje pelnė vos vieną medalį. Pagal medalių skaičių jie užėmė 57-ą vietą, o pagal reitingą – 50-ą.  

Šita universiada turėjo vykti Brazilijoje, tačiau brazilai, pastaraisiais metais surengę du milžiniškus renginius – olimpines žaidynes ir pasaulio futbolo čempionatą dėl lėšų stygiaus universiados atsisakė. 
 

Padėtį gelbėjo Italija, sutikusi organizuoti Universiadą ir gerai atlikusi didžiulį darbą.  Tačiau buvo sumažintas dalyvių skaičius, kvotos, svorių kategorijos. Nepaisant kai kurių nesklandumų, sportininkams buvo sudarytos ypač puikios gyvenimo sąlygos dvejuose kruiziniuose laivuose. 
 

Iki šiol dalyvavome 14-oje universiadų, tačiau tokių gyvenimo sąlygų neturėjome. Puikus buvo maistas, nuostabios poilsio sąlygos.   

Universiadose pradėjome dalyvauti 1993-aisiais ir šįkart jėgas bandėme 15 kartą. 

 

Debiutas įvyko 1993-aisiais Bafale (JAV), kur žiemos universiadoje šokių ant ledo pora Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko tapo vicečempionais, o vasaros Universiadoje šuolininkė Nelė Žilinskienė irgi pelnė sidabro medalį. 

Įdomu tai, kad toje universiadoje dalyvavo ir per iškilmingą atidarymą Lietuvos vėliavą nešė Virgilijus Alekna, kuris tada tarp studentų buvo 11-as.  

Kinijoje, o 2023-iaisiais – Rusijoje.