Lapkričio 7 d., eidamas 88-uosius, po sunkios ligos mirė Lietuvos vandensvydžio patriarchas Bronislovas Putrimas.
B. Putrimas gimė 1932 m. balandžio 4 d. Utenoje, tačiau savo jaunystę praleido Zarasuose, kuriuos vadino savotiška Lietuvos vandens sporto šakų sostine.
Tuomet atvirame 50 m baseine vykdavo daug Lietuvos ir tarprespublikinių vandensvydžio, plaukimo, šuolių į vandenį varžybų, rengiamos treniruočių stovyklos. Visos šventės daugiausiai būdavo švenčiamos vandenyje.
B. Putrimas anksti išmoko plaukti, susidomėjo vandensvydžiu. Jį treniravo puikus specialistas H. Reingardas.
Jaunasis sportininkas su savo draugais ypač nekantriai laukdavo varžybų, į kurias susirinkdavo gausybė žmonių.
Vienais metais zarasiškiai, kurių komandoje žaidė ir broliai Bronislovas bei Jonas Putrimai, tapo Lietuvos jaunių čempionais.
1958–aisiais B. Putrimas baigė Kūno kultūros institutą ir buvo paskirtas dirbti į Vilnių. Tada jis sukūrė šeimą su savo klasės drauge Jadvyga, tuo metu studijavusia Vilniaus pedagoginiame institute. Judviejų meilė užsimezgė nuo trylikos metų.
B. Putrimas buvo gero lygio vandensvydininkas. Ypač sėkmingi jam buvo 1959-ieji: su komandos draugais jis pergalingai žaidė per Lietuvos spartakiadą ir čempionatą.
B. Putrimas dalyvavo SSRS čempionate Kijeve, II SSRS tautų spartakiadoje.
Atsisveikinęs su aktyviuoju sportu, jis pradėjo dirbti treneriu ir jaunuosius vandensvydininkus ugdė daugiau kaip 50 metų.
B. Putrimas treniravo ne tik jaunuosius sportininkus, jiems skiepijo meilę vandensvydžiui, bet ir „Delfino“ komandą, kuri per Lietuvos čempionatus nuolat laimėdavo medalių.
Jo vadovaujamos komandos tapdavo savo amžiaus grupių daugkartinėmis Lietuvos čempionėmis. Treneris per pratybas nesiskirdavo su švilpuku ir vėliavėle, buvo itin reiklus.
B. Putrimas išugdė šalies rinktinės žaidėjus Stasį Krasauską, Rimantą Tonkūną, Algimantą Mudėną, Joną Liubertą, Romą Batūrą, Vytautą Vaitkų, Rolandą Vizgirdą, treniravo Nerijų Papaurėlį.
Visas jėgas skirdamas vandensvydžiui, B. Putrimas nuoširdžiai rūpinosi savo auklėtiniais. Jam visi vandensvydininkai buvo geri ir ypač džiaugėsi, kad šeimos tradiciją tęsia sūnus Liudas, kuriam, baigus tuometį Vilniaus pedagoginį institutą, perdavė švilpuką ir užleido savo vietą.
B. Putrimas buvo ramus dėl komandos ir įsidarbino Vilniaus sporto rūmuose dailininku, kur išdirbo 12 metų. Jis gražiai piešė, neakivaizdiniu būdu studijavo Vilniaus dailės institute, gražiai apiformindavo varžybų lenteles.
Dailė Bronislovui buvo antroji specialybė, o vandensvydis – tai visas jo gyvenimas. Kai jis su žmona atvyko gyventi į Vilnių, laikinai apsigyveno baseine, nes tuo metu Jadvyga laukėsi kūdikio ir niekas nenorėjo nuomoti kambario.
Baseine Putrimai išgyveno net 15 metų. Savo vyrą žmona matydavo tik rytais ir vakarais, kai jis, visas nusiplūkęs praverdavo duris ir krisdavo į lovą. Vienu metu jam netgi teko vadovauti baseinui.
2012-aisiais, B. Putrimui švenčiant 80 metų jubiliejų, jo sūnus Liudas Elektrėnuose savo tėvo garbei suorganizavo vaikų turnyrą, kuriame buvo kovojama dėl jubiliato taurės. Tas turnyras vyksta iki šių dienų.
„Nuo šitų vaikų, kurie dabar dalyvauja mano vardo taurės varžybose, vėliau užaugs vyrai, būsimieji Lietuvos čempionai. Aš tokius pačius vaikučius, nuo dešimties metų, irgi rinkdavau į grupes, juos ugdžiau. Jie buvo didelis mano gyvenimo džiaugsmas“, - tada sakė B. Putrimas.
Šviesus B. Putrimo atminimas ilgai liks vandensvydininkų, šeimos ir jį pažinojusiųjų žmonių atmintyje.
* * *
Atsisveikinimas su velioniu – penktadienį nuo 12 iki 14 val. ir šeštadienį nuo 8 iki 11.30 val. Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22). Laidotuvės - šeštadienį 13.30 val. Zarasuose.